Vakarai neteko demokratijos lyderio

Išties po Rusijai vadovaujančio Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimo Helsinkyje, kurį CNN vyriausiasis korespondentas vaizdžiai pavadino „kapituliaciniu viršūnių susitikimu“, tapo neaišku, ar Baltieji rūmai vis dar palaiko NATO ir vakarietiškas vertybes. Valstybių lyderių susitikimas vyko nedalyvaujant jų delegacijoms. Kambaryje buvo tik vertėjai, o po beveik dviejų valandų trukmės pokalbio rezultatus prezidentai pristatė žiniasklaidai skirtoje konferencijoje. Jie abu gyrė Rusiją ir... kritikavo Vakarus.

„Fantastika. Geriau nei super“, – po dviejų prezidentų susitikimo euforijos neslėpė paprastai rūstaus veido Sergejus Lavrovas, ilgametis Rusijos užsienio reikalų ministras, kurį cituoja CNN. Tuo metu Vakaruose įsigalėjo nusivylimas. Politologai ir politikos apžvalgininkai šį susitikimą pavadino viena didžiausių nesėkmių JAV diplomatijos istorijoje. Anot jų, Helsinkyje JAV prezidentas sumenkino save, savo šalį ir partnerius, taip patenkindamas Putino užgaidas ir plaudamas dėmes nuo jo munduro. Priešingai nei jo pirmtakai, p. Trumpas parodė, kad Baltieji rūmai lengviau randa kompromisus su Rusija nei su Europos lyderiais.

Jis pribloškė amerikiečius ir jų sąjungininkus, kai viešai pareiškė, kad dėl prastų valstybių tarpusavio santykių kaltos abi pusės, o JAV iki šiol elgėsi kvailai. Taip jis paminėtą JAV kvailumą prilygino visai plejadai Rusijos veiksmų, kurie iki šiol piktino laisvąjį pasaulį: Rusijos įsiveržimą į Gruziją, Krymo aneksiją, karo nusikaltimus Sirijoje, buvusio rusų agento Sergejaus Skripalio nunuodijimą Jungtinėje Karalystėje, virš Ukrainos skridusio keleivinio „Malaysia Airlines“ lėktuvo numušimą.

Lyg viso to būtų mažai, p. Trumpas įsibėgėjęs pareiškė, kad jį įtikino ir Putino pasakymas, kad Rusija nesikišo ir niekada nesikiš į JAV prezidento rinkimus. Panašu, kad žado neteko net jo artimiausi šalininkai Respublikonų partijoje: Kremliaus vado ir KGB pulkininko žodžiai JAV prezidentui pasirodė teisingesni nei jo šalies Nacionalinės žvalgybos direktoriaus Dano Coatso teiginys, kad turima įrodymų, jog Rusija kišosi į 2016 m. JAV prezidento rinkimus. Didesnio JAV specialiųjų tarnybų pažeminimo pasaulio akivaizdoje nebūtų sugalvojęs net gudriausias rusų šnipas.

„Prezidentas Putinas sako, kad Rusija nesikišo ir aš nematau priežasčių tuo netikėti“, – žiniasklaidos konferencijoje kalbėjo JAV prezidentas.

Paului Ryanui, Atstovų rūmų pirmininkui, respublikonui, neliko nieko kito kaip skubiai išplatinti lakonišką pranešimą, kuriame teigia priešingai, kad „nėra abejonių, jog Rusija kišosi į JAV rinkimus ir toliau kenkia demokratijai pasaulyje“.

Žvelgiant iš Europos perspektyvos, nauja realybė atrodo grėsmingai. NATO įtakos simbolis tarptautinėje arenoje atlieka keistus manevrus, kurie gali sukelti tektoninius lūžius ir turės įtakos pasikeitimams geopolitikoje. Ar ne Putinas per Krymo aneksiją kalbėjo apie toli siekiančius tikslus sukurti naują pasaulio tvarką? Neįtikėtina, kad į šiuos planus savo noru (?) įsipaišo demokratinio pasaulio garantu visada laikytas JAV prezidentas.

„Nebegalime besąlygiškai pasitikėti Baltaisiais rūmais“, – sako Heiko Maasas, Vokietijos užsienio reikalų ministras, jį cituoja „Reuters“.

VŽ nuomone, šioje geopolitinėje košėje Lietuvai svarbu nepulti į kraštutinumus ir juo labiau nepersiimti pesimistinėmis nuotaikomis, Baltieji rūmai nėra visos Jungtinės Valstijos, jose dar yra įtakingų politikų, verslininkų ir institucijų, su kuriais Europa gali konstruktyviai dirbti. Tikėtina, kad nuo šiol Europos Sąjungai transatlantinėje politikoje teks įvaldyti dvigubos diplomatijos strategiją: vieną – santykiuose su p. Trumpu, kitą – su JAV institucijomis.