NATO šalių vadovai pasiekė vieningą poziciją, sutarė stiprinti saugumą

Publikuota: 2018-07-11
Atnaujinta 2018-07-11 21:45

Nepaisant daugelio baimių, G7 susitikimo Kanadoje scenarijus Belgijoje nepasikartojo – NATO viršūnių susitikime dalyvavusių aljanso šalių vadovai pasirašė susitikimo deklaraciją.

Apie tai socialiniame tinkle „Twitter“ pirmasis paskelbė Larsas Lokke Rasmussenas, Danijos ministras pirmininkas. Vėliau tai spaudos konferencijoje patvirtino ir Jensas Stoltenbergas, NATO generalinis sekretorius. Pilną 79 punktų deklaracijos tekstą galima perskaityti čia.

Tai pavyko pasiekti nepaisant aštrios Donaldo Trumpo, JAV prezidento, kritikos sąjungininkams dėl per menko finansavimo gynybai. Dėl Vašingtono skepticizmo, diplomatai iš anksto suderino galutinės deklaracijos tekstą, kad vadovai susitikime nesiimtų jo iš esmės keisti.

Ponas Stoltenbergas pasidžiaugė, kad susitikimo metu išgirdo daugelio šalių patikinimus dėl papildomo finansavimo gynybai artimiausioje ateityje.

„NATO istorijoje turėjome daug nesutarimų. Visi sutariame, kad šiandien neturime vienodo naštos aljanso viduje pasidalijimo. Geros naujienos – mes darome progresą“, - spaudos konferencijoje po susitikimo kalbėjo p. Stoltenbergas.

Jis akcentavo, kad pernai NATO valstybės narės padidino savo išlaidas gynybai labiausiai nuo Šaltojo karo pabaigos.

Trumpas susitiko su Merkel, kurią prieš tai užsipuolė

VŽ skelbė, kad p. Trumpas, susitikimą pradėjęs nuo pusryčių su p. Stoltenbergu, jų metu užsipuolė Vokietiją, esą ši šalis yra visiškai priklausoma nuo Rusijos energetinių išteklių.

Vis dėlto, popiet JAV vadovas susitiko su Angela Merkel, Vokietijos kanclere, ir jau kalbėjo apie nuostabius JAV ir Vokietijos ryšius. JAV vadovas taip pat atskirai susitiko ir su Emmanueliu Macronu, Prancūzijos prezidentu.

„Nuo dabar dirbame kartu jau 12 mėnesių, priėmėme puikių sprendimų ir toliau dirbsime drauge“, - po susitikimo su Prancūzijos vadovu kalbėjo p. Macronas.

Pabrėžia vieningumą dėl Rusijos grėsmės

jau rašė, kad galutinėje susitikimo deklaracijoje pabrėžiama, kad „NATO išlieka vieninga dėl Rusijos keliamos grėsmės – praktinis civilinis ir karinis bendradarbiavimas su šia valstybe lieka suspenduotas, galimas tik politinis dialogas“, tokiu būdu tęsiant spaudimą Maskvai atsisakyti agresyvios retorikos ir veiksmų.

Planuojamas NATO pastiprinimas papildomais aukštos parengties pajėgumais – po 30 batalionų ant žemės, oro eskadrilių ir laivų. Visi jie būtų pasirengę reaguoti į krizes per mėnesį. Pasirengimo greitį numatoma pamažu spartinti.

Bus įkurtos dvi naujos vadavietės – Norfolke, JAV, ir Ulme, Vokietijoje, taip pat sustiprintas NATO oro štabas Ramšteine, Vokietijoje. Taip pat NATO kariniai vadovai turės per artimiausius metus parengti aiškias rekomendacijas, kokiais būdais derėtų stiprinti oro gynybą ypač jautriuose aljanso regionuose, įskaitant Baltijos valstybes.

Prezidentūros išplatintame pranešime skelbiama, kad susitikime pripažintas oro gynybos trūkumas Baltijos šalyse, o NATO karinei vadovybei pavesta iki kitų metų vidurio įvertinti esamas rizikas ir pateikti tolimesnių sprendimų siūlymus.

Papildomų dalinių Baltijos šalyse nenumato

Lietuva tikisi, kad regione bus dislokuotos ilgojo nuotolio raketos, galinčios apsaugoti nuo lėktuvų ar balistinių raketų atakų, taip pat norėtų, kad NATO oro policiją pakeistų oro gynybos misija.

Tiesa, p. Stoltenbergas trečiadienį dar kartą pakartojo poziciją, kad papildomi daliniai Baltijos šalyse šiuo metu yra neplanuojami.

Prie artimiausio laikotarpio prioritetų NATO priskyrė karinio mobilumo didinimą – planuojama iki 2019 m. pabaigos pasiekti, kad diplomatiniai sprendimai dėl karinių dalinių ir technikos perleidimo per valstybių sienas būtų priimti daugiausia per 5 paras. Vėliau tokį vadinamąjį „karinį Šengeną“ planuojama toliau plėsti ir kartu trumpinti sprendimų priėmimo procedūras. Be to, numatoma apskritai spartinti NATO sprendimų priėmimo procedūras – tai bus tikrinama reguliariai vykstančiose pratybose.

Prezidentūra: NATO karinė vadovybė per metus pateiks siūlymus dėl oro gynybos

NATO šalių vadovai trečiadienį pavedė karinei vadovybei iki kitų metų vidurio pateikti siūlymus, kaip sustiprinti Baltijos šalių oro gynybą, pranešė prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudos tarnyba.

Šalies vadovės teigimu, oro gynybos trūkumai dokumentuose pripažinti pirmą kartą, o viršūnių susitikime priimti sprendimai įrodo valią šias gynybos spragas šalinti.

„Viršūnių susitikime pripažintas oro gynybos trūkumas Baltijos šalyse ir pavesta NATO karinei vadovybei įvertinti esamas rizikas bei iki 2019 metų vidurio pateikti siūlymus tolesniems sprendimams“, – rašoma pranešime spaudai.

Prezidentės spaudos tarnyba BNS nurodė, kad toks pavedimas yra „viršūnių susitikime patvirtintuose dokumentuose, kurie yra įslaptinti“.

Grybauskaitė: vadavietės ir kariuomenės judės arčiau rytinės NATO sienos

„Tekstuose, dokumentuose įvardinta, kad tai yra problema ir duoti nurodymai jau žemesniam lygmeniui ieškoti pasiūlymų ir sprendimų ir tai labai gerai, nes to niekada nebuvo jokiuose dokumentuose, kad tai yra trūkumai ir silpnybė mūsų apginamume. Tikiuosi, kad taip ir bus. Aišku, tai užims daugiau laiko, nes tai brangu, bet tie sprendimai tikrai judės link Rytų, nes matome, kad grėsmės įvardijamos Rytuose, todėl ir vadavietės ir kariuomenės judės arčiau rytinės NATO sienos“, - žurnalistams po viršūnių susitikimo Briuselyje trečiadienį kalbėjo p. Grybauskaitė.

Lietuva turi trumpo nuotolio raketų ir perka vidutinio nuotolio sistemas, bet kol kas negali įpirkti ilgojo nuotolio raketų, tokių kaip „Patriot“, galinčių numušti orlaivius ar balistines raketas.

Lietuviai tikisi, kad šias raketas Baltijos šalyse rotuotų sąjungininkai. Pirmą kartą pratyboms į Lietuvą „Patriot“ raketas amerikiečiai atvežė pernai vasarą.

Lietuva taip pat siekia pakeisti NATO oro policijos misijos mandatą, kad ji taptų oro gynybos misija. Efektyviai oro gynybai taip pat svarbūs radarai, susitarimai dėl keitimosi informacija ir kariniai planai, kaip konflikto atveju neutralizuoti Karaliaučiaus krašte esančius Rusijos pajėgumus.

Rusija Karaliaučiuje yra dislokavusi branduolinį ginklą galinčius nešti kompleksus „Iskander“, kurie kilus krizei ar karui, apsunkintų NATO operacijas Baltijos jūros regione. Prasidedant NATO viršūnių susitikimui, Rusijos kariškiai pranešė, kad pradėjo pratybas su „Iskander“ raketomis. 

Prezidentė: NATO stipri, nepriklausomai nuo „pasišpilkavimų“

Prezindetė Grybauskaitė sakė, jog NATO šalių vadovai taip pat patvirtino visus dokumentus, kuriuose numatomas pajėgų sustiprinimas pagal vadinamąją 4x30 formulę. 

„Numatoma sukurti greitojo reagavimo pajėgas - 30 vienetų kariuomenės, 30 vienetų oro gynybos, 30 vienetų laivų ir tai gali atsirasti bet kuriame NATO šalies taške, jei iškyla grėsmė, per 30 dienų. Prieš porą metų kalbėjome tik apie 5 tūkstančių vienetą, o dabar tai bus apie 30 tūkstančių kariuomenė“, - kalbėjo prezidentė.

Anot jos, NATO stipri ir vieninga, nepriklausomai kokios diskusijos ir „pasišpilkavimai“ vyksta.

„Tie „pasišpilkavimai“ buvo daugiau už salės ribų, tai yra prieš susitikimą, išvakarėse, „tweetuose“, galbūt žiniasklaidoje noras akcento, bet aplink stalą visų šalių vadovų pasisakymai buvo korektiški, tame tarpe ir Trumpo,  ir Merkel, net sakyčiau, kad šis susitikimas buvo gerokai nuosaikesnis ir konstruktyvesnis, negu pirmasis susitikimas, kai D. Trumpas lankėsi Briuselyje pernai“, - sakė p. Grybauskaitė.

Tačiau, anot D. Grybauskaitės, trečiadienį vykęs D. Trumpo ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel susitikimas buvo geras.

„Visokių spekuliacijų, interpretacijų buvo ir draugų, ir nedraugų apie šį susitikimą. Visokių norų, kad įvyktų didesnis konfliktas tarp kai kurių šalių, bet to neįvyko. Buvo geras susitikimas tarp D. Trumpo ir kanclerės A. Merkel ir tikrai manau, kad bendra kalba rasta. Aišku, interpretacijų, gal ir „tweetų“ gali būti įvairių, bet bendras nusiteikimas buvo dirbti kartu. Iššūkiai aiškūs, tie, kas kelia tuos iššūkius, irgi aiškūs“, - kalbėjo Lietuvos vadovė. 

„Manau, kad transatlantinis ryšys tiek neišvengiamas ir būtinas, kad nepriklausomai nuo asmenybių, jų charakterių, retorikos, kuri kartais pasirodo išorėje, tas ryšys išliks ir juo mes galime toliau pasitikėti“, - pridūrė p. Grybauskaitė. 

Išlyga Makedonijai

Prie prioritetų priskiriamos hibridinės grėsmės, kibernetinis ir energetinis saugumas, parama partneriams Sakartvele, Ukrainoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje. Numatoma oficialiai paskelbti apie narystės NATO derybų pradžią su Makedonija, neseniai išsprendusioje šalies pavadinimo ginčą su graikais. Į NATO ši valstybė tikriausiai įstos jau oficialiai pavadinta Šiaurine Makedonija.

Ponas Stoltenbergas, paklaustas apie tai, kaip suderinti Makedonijos narystės siekį su ne itin populiariu šalies pavadinimo keitimu, teigė, kad piliečiai privalės pasirinkti - narystė NATO bus įmanoma tik pakeitus valstybės pavadinimą į Šiaurės Makedoniją.

Po susitikimo rengiama bendra NATO šalių vadovų vakarienė. Anot p. Stoltenbergo, joje dominuos Rusijos tema. NATO viršūnių susitikimas vyks ir ketvirtadienį - rytoj numatomos diskusijos dėl Ukrainos ir Gruzijos. NATO generalinis sekretorius sakė, kad bus priimta atskira šioms šalims skirta deklaracija.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Th. May pranešė, kada oficialiai atsistatydins 2

Penktadienį Theresa May, Jungtinės Karalystės (JK) premjerė, pranešė, kad pasitrauks iš Konservatorių...

Aplinkos ministerija planuoja steigti naują agentūrą 1

Aplinkos ministerija planuoja steigti naują viešąją įstaigą – Statybos sektoriaus vystymo agentūrą (SSVA),...

Prekybininkams siūloma nedirbti 4 dienas per metus  2

Didiesiems prekybos tinklams siūloma uždrausti dirbti ne tik per Kalėdas ir Velykas, bet dar dvi švenčių...

Prekyba
11:51
Du nauji „Spiečiai“ – Kėdainiuose ir Marijampolėje

Bendradarbystės centrai verslumui skatinti įsikurs Kėdainiuose ir Marijampolėje, praneša Ekonomikos ir...

Gazelė
11:14
Iš anksto jau balsavo 5,78% rinkėjų

Prezidento rinkimų antrajame ture per keturias išankstinio balsavimo dienas savo valią pareiškė 140.228 arba...

Į standartus netelpanti mokykla: „Skatiname atsisakyti „normalumo“ Verslo tribūna

Prieš daugiau kaip dešimtmetį sėkmingų verslininkų Vilniuje įkurtas savarankiškas ir verslias asmenybes...

Paslaugos
06:00
Surinkimas iš šešėlio atsilieka nuo plano: kokios priežastys?  Premium 19

Daugiau pajamų į valstybės iždą 2018 m. didžiąja dalimi buvo surinkta ne dėl administravimo gerinimo...

Finansai
08:31
Po rinkimų egzamino – išmėginimas valdžia

Poryt rinksime naują Lietuvos prezidentą – abu kandidatai, pasak kadenciją baigiančios Dalios Grybauskaitės,...

VŽ paaiškina: kokias galias turi Lietuvos prezidentas 3

Anot teisės ekspertų, Lietuva galėtų būti apibūdinta kaip parlamentinė respublika su tam tikrais pusiau...

Eros pabaiga: estai sutiko sinchronizuotis su Europa Premium

Politikų derybos dėl prisijungimo prie Vakarų Europos, trukusios beveik dešimtmetį, baigsis visiems proceso...

Pramonė
05:45
Metai su BDAR: reikalavimai gerai įgyvendinti dokumentuose, ne tikrovėje Premium

Per metus, praėjusius nuo Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) įsigaliojimo 2018 m. gegužės 25 d.,...

Naujojo Ukrainos prezidento pasirinkimai kelia nerimą Premium 2

Naujasis Ukrainos prezidentas savo sprendimais jau supurtė šalies politinę padangę. Pirmiausia tik prisiekęs...

Didėja spaudimas Th. May, atideda „Brexit“ balsavimą

Theresos May, Jungtinės Karalystės (JK) premjerės vyriausybė atidėjo savo planus pateikti balsavimui savo...

Verslo aplinka
2019.05.23
„Sodra“ nutraukė pensijų išnešiojimo Vilniuje ir Kaune konkursą  2

„Sodra“ ketvirtadienį nutraukė kovą skelbtą pensijų ir kitų socialinių išmokų išnešiojimo Kaune ir Vilniuje...

Paslaugos
2019.05.23
9 politikai siekė prezidento posto ne po vieną kartą

Šįkart į prezidento rinkimų antrąjį turą pateko du politikai, prieš tai niekad nedalyvavę valstybės vadovo...

Verslo aplinka
2019.05.23
Indijos premjeras pakeliui į triuškinančią pergalę parlamento rinkimuose

Narendra Modi, Indijos premjeras, ketvirtadienį užsitikrino dar vieną penkerių metų kadenciją jo partijai...

Verslo aplinka
2019.05.23
„Valstiečiai“ ragina per antrąjį prezidento rinkimų turą balsuoti už G. Nausėdą 46

Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) per antrąjį prezidento rinkimų turą ragina balsuoti...

Verslo aplinka
2019.05.23
„Baltijos tyrimų“ vadovė: rinkimų lyderis akivaizdus, bet galimi ir netikėtumai Premium 6

Gitano Nausėdos šansai antrajame ture geresni nei Ingridos Šimonytės, bet tokie politiniai procesai kaip...

Verslo aplinka
2019.05.23
Kur vairuos Europą naujasis Parlamentas? 4

Šiandien prasideda balsavimas rinkimuose į Europos Parlamentą (EP) – paskutinės balsadėžės ES valstybėse bus...

Verslo aplinka
2019.05.23
Įdomiau nei anksčiau: Europa pradėjo rinktis atstovus į Europos Parlamentą Premium

Nors įprastai Europos Parlamento (EP) rinkimai sulaukdavo mažai visuomenės dėmesio, šiais metais visoje...

Verslo aplinka
2019.05.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau