NATO šalių vadovai pasiekė vieningą poziciją, sutarė stiprinti saugumą

Publikuota: 2018-07-11
Atnaujinta 2018-07-11 21:45

Nepaisant daugelio baimių, G7 susitikimo Kanadoje scenarijus Belgijoje nepasikartojo – NATO viršūnių susitikime dalyvavusių aljanso šalių vadovai pasirašė susitikimo deklaraciją.

Apie tai socialiniame tinkle „Twitter“ pirmasis paskelbė Larsas Lokke Rasmussenas, Danijos ministras pirmininkas. Vėliau tai spaudos konferencijoje patvirtino ir Jensas Stoltenbergas, NATO generalinis sekretorius. Pilną 79 punktų deklaracijos tekstą galima perskaityti čia.

Tai pavyko pasiekti nepaisant aštrios Donaldo Trumpo, JAV prezidento, kritikos sąjungininkams dėl per menko finansavimo gynybai. Dėl Vašingtono skepticizmo, diplomatai iš anksto suderino galutinės deklaracijos tekstą, kad vadovai susitikime nesiimtų jo iš esmės keisti.

Ponas Stoltenbergas pasidžiaugė, kad susitikimo metu išgirdo daugelio šalių patikinimus dėl papildomo finansavimo gynybai artimiausioje ateityje.

„NATO istorijoje turėjome daug nesutarimų. Visi sutariame, kad šiandien neturime vienodo naštos aljanso viduje pasidalijimo. Geros naujienos – mes darome progresą“, - spaudos konferencijoje po susitikimo kalbėjo p. Stoltenbergas.

Jis akcentavo, kad pernai NATO valstybės narės padidino savo išlaidas gynybai labiausiai nuo Šaltojo karo pabaigos.

Trumpas susitiko su Merkel, kurią prieš tai užsipuolė

VŽ skelbė, kad p. Trumpas, susitikimą pradėjęs nuo pusryčių su p. Stoltenbergu, jų metu užsipuolė Vokietiją, esą ši šalis yra visiškai priklausoma nuo Rusijos energetinių išteklių.

Vis dėlto, popiet JAV vadovas susitiko su Angela Merkel, Vokietijos kanclere, ir jau kalbėjo apie nuostabius JAV ir Vokietijos ryšius. JAV vadovas taip pat atskirai susitiko ir su Emmanueliu Macronu, Prancūzijos prezidentu.

„Nuo dabar dirbame kartu jau 12 mėnesių, priėmėme puikių sprendimų ir toliau dirbsime drauge“, - po susitikimo su Prancūzijos vadovu kalbėjo p. Macronas.

Pabrėžia vieningumą dėl Rusijos grėsmės

jau rašė, kad galutinėje susitikimo deklaracijoje pabrėžiama, kad „NATO išlieka vieninga dėl Rusijos keliamos grėsmės – praktinis civilinis ir karinis bendradarbiavimas su šia valstybe lieka suspenduotas, galimas tik politinis dialogas“, tokiu būdu tęsiant spaudimą Maskvai atsisakyti agresyvios retorikos ir veiksmų.

Planuojamas NATO pastiprinimas papildomais aukštos parengties pajėgumais – po 30 batalionų ant žemės, oro eskadrilių ir laivų. Visi jie būtų pasirengę reaguoti į krizes per mėnesį. Pasirengimo greitį numatoma pamažu spartinti.

Bus įkurtos dvi naujos vadavietės – Norfolke, JAV, ir Ulme, Vokietijoje, taip pat sustiprintas NATO oro štabas Ramšteine, Vokietijoje. Taip pat NATO kariniai vadovai turės per artimiausius metus parengti aiškias rekomendacijas, kokiais būdais derėtų stiprinti oro gynybą ypač jautriuose aljanso regionuose, įskaitant Baltijos valstybes.

Prezidentūros išplatintame pranešime skelbiama, kad susitikime pripažintas oro gynybos trūkumas Baltijos šalyse, o NATO karinei vadovybei pavesta iki kitų metų vidurio įvertinti esamas rizikas ir pateikti tolimesnių sprendimų siūlymus.

Papildomų dalinių Baltijos šalyse nenumato

Lietuva tikisi, kad regione bus dislokuotos ilgojo nuotolio raketos, galinčios apsaugoti nuo lėktuvų ar balistinių raketų atakų, taip pat norėtų, kad NATO oro policiją pakeistų oro gynybos misija.

Tiesa, p. Stoltenbergas trečiadienį dar kartą pakartojo poziciją, kad papildomi daliniai Baltijos šalyse šiuo metu yra neplanuojami.

Prie artimiausio laikotarpio prioritetų NATO priskyrė karinio mobilumo didinimą – planuojama iki 2019 m. pabaigos pasiekti, kad diplomatiniai sprendimai dėl karinių dalinių ir technikos perleidimo per valstybių sienas būtų priimti daugiausia per 5 paras. Vėliau tokį vadinamąjį „karinį Šengeną“ planuojama toliau plėsti ir kartu trumpinti sprendimų priėmimo procedūras. Be to, numatoma apskritai spartinti NATO sprendimų priėmimo procedūras – tai bus tikrinama reguliariai vykstančiose pratybose.

Prezidentūra: NATO karinė vadovybė per metus pateiks siūlymus dėl oro gynybos

NATO šalių vadovai trečiadienį pavedė karinei vadovybei iki kitų metų vidurio pateikti siūlymus, kaip sustiprinti Baltijos šalių oro gynybą, pranešė prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudos tarnyba.

Šalies vadovės teigimu, oro gynybos trūkumai dokumentuose pripažinti pirmą kartą, o viršūnių susitikime priimti sprendimai įrodo valią šias gynybos spragas šalinti.

„Viršūnių susitikime pripažintas oro gynybos trūkumas Baltijos šalyse ir pavesta NATO karinei vadovybei įvertinti esamas rizikas bei iki 2019 metų vidurio pateikti siūlymus tolesniems sprendimams“, – rašoma pranešime spaudai.

Prezidentės spaudos tarnyba BNS nurodė, kad toks pavedimas yra „viršūnių susitikime patvirtintuose dokumentuose, kurie yra įslaptinti“.

Grybauskaitė: vadavietės ir kariuomenės judės arčiau rytinės NATO sienos

„Tekstuose, dokumentuose įvardinta, kad tai yra problema ir duoti nurodymai jau žemesniam lygmeniui ieškoti pasiūlymų ir sprendimų ir tai labai gerai, nes to niekada nebuvo jokiuose dokumentuose, kad tai yra trūkumai ir silpnybė mūsų apginamume. Tikiuosi, kad taip ir bus. Aišku, tai užims daugiau laiko, nes tai brangu, bet tie sprendimai tikrai judės link Rytų, nes matome, kad grėsmės įvardijamos Rytuose, todėl ir vadavietės ir kariuomenės judės arčiau rytinės NATO sienos“, - žurnalistams po viršūnių susitikimo Briuselyje trečiadienį kalbėjo p. Grybauskaitė.

Lietuva turi trumpo nuotolio raketų ir perka vidutinio nuotolio sistemas, bet kol kas negali įpirkti ilgojo nuotolio raketų, tokių kaip „Patriot“, galinčių numušti orlaivius ar balistines raketas.

Lietuviai tikisi, kad šias raketas Baltijos šalyse rotuotų sąjungininkai. Pirmą kartą pratyboms į Lietuvą „Patriot“ raketas amerikiečiai atvežė pernai vasarą.

Lietuva taip pat siekia pakeisti NATO oro policijos misijos mandatą, kad ji taptų oro gynybos misija. Efektyviai oro gynybai taip pat svarbūs radarai, susitarimai dėl keitimosi informacija ir kariniai planai, kaip konflikto atveju neutralizuoti Karaliaučiaus krašte esančius Rusijos pajėgumus.

Rusija Karaliaučiuje yra dislokavusi branduolinį ginklą galinčius nešti kompleksus „Iskander“, kurie kilus krizei ar karui, apsunkintų NATO operacijas Baltijos jūros regione. Prasidedant NATO viršūnių susitikimui, Rusijos kariškiai pranešė, kad pradėjo pratybas su „Iskander“ raketomis. 

Prezidentė: NATO stipri, nepriklausomai nuo „pasišpilkavimų“

Prezindetė Grybauskaitė sakė, jog NATO šalių vadovai taip pat patvirtino visus dokumentus, kuriuose numatomas pajėgų sustiprinimas pagal vadinamąją 4x30 formulę. 

„Numatoma sukurti greitojo reagavimo pajėgas - 30 vienetų kariuomenės, 30 vienetų oro gynybos, 30 vienetų laivų ir tai gali atsirasti bet kuriame NATO šalies taške, jei iškyla grėsmė, per 30 dienų. Prieš porą metų kalbėjome tik apie 5 tūkstančių vienetą, o dabar tai bus apie 30 tūkstančių kariuomenė“, - kalbėjo prezidentė.

Anot jos, NATO stipri ir vieninga, nepriklausomai kokios diskusijos ir „pasišpilkavimai“ vyksta.

„Tie „pasišpilkavimai“ buvo daugiau už salės ribų, tai yra prieš susitikimą, išvakarėse, „tweetuose“, galbūt žiniasklaidoje noras akcento, bet aplink stalą visų šalių vadovų pasisakymai buvo korektiški, tame tarpe ir Trumpo,  ir Merkel, net sakyčiau, kad šis susitikimas buvo gerokai nuosaikesnis ir konstruktyvesnis, negu pirmasis susitikimas, kai D. Trumpas lankėsi Briuselyje pernai“, - sakė p. Grybauskaitė.

Tačiau, anot D. Grybauskaitės, trečiadienį vykęs D. Trumpo ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel susitikimas buvo geras.

„Visokių spekuliacijų, interpretacijų buvo ir draugų, ir nedraugų apie šį susitikimą. Visokių norų, kad įvyktų didesnis konfliktas tarp kai kurių šalių, bet to neįvyko. Buvo geras susitikimas tarp D. Trumpo ir kanclerės A. Merkel ir tikrai manau, kad bendra kalba rasta. Aišku, interpretacijų, gal ir „tweetų“ gali būti įvairių, bet bendras nusiteikimas buvo dirbti kartu. Iššūkiai aiškūs, tie, kas kelia tuos iššūkius, irgi aiškūs“, - kalbėjo Lietuvos vadovė. 

„Manau, kad transatlantinis ryšys tiek neišvengiamas ir būtinas, kad nepriklausomai nuo asmenybių, jų charakterių, retorikos, kuri kartais pasirodo išorėje, tas ryšys išliks ir juo mes galime toliau pasitikėti“, - pridūrė p. Grybauskaitė. 

Išlyga Makedonijai

Prie prioritetų priskiriamos hibridinės grėsmės, kibernetinis ir energetinis saugumas, parama partneriams Sakartvele, Ukrainoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje. Numatoma oficialiai paskelbti apie narystės NATO derybų pradžią su Makedonija, neseniai išsprendusioje šalies pavadinimo ginčą su graikais. Į NATO ši valstybė tikriausiai įstos jau oficialiai pavadinta Šiaurine Makedonija.

Ponas Stoltenbergas, paklaustas apie tai, kaip suderinti Makedonijos narystės siekį su ne itin populiariu šalies pavadinimo keitimu, teigė, kad piliečiai privalės pasirinkti - narystė NATO bus įmanoma tik pakeitus valstybės pavadinimą į Šiaurės Makedoniją.

Po susitikimo rengiama bendra NATO šalių vadovų vakarienė. Anot p. Stoltenbergo, joje dominuos Rusijos tema. NATO viršūnių susitikimas vyks ir ketvirtadienį - rytoj numatomos diskusijos dėl Ukrainos ir Gruzijos. NATO generalinis sekretorius sakė, kad bus priimta atskira šioms šalims skirta deklaracija.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
EK dėl Lenkijos kreipiasi į ES Teisingumo Teismą

Pirmadienį Europos Komisija (EK) nusprendė dėl Lenkijos kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ETT),...

Dundulis: reikia aiškumo, o baudos ir taip didelės

Dainius Dundulis, „Norfos“ įmonių grupės pagrindinis akcininkas, paklaustas, kaip vertina prezidentės siūlymą...

TS-LKD pirminiuose prezidento rinkimuose – Šimonytė ir Ušackas

Lapkričio pradžioje rengiamuose opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LK)...

Ingrida Šimonytė paskelbė, kad sieks konservatorių paramos prezidento rinkimuose 21

Seimo narė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė paskelbė, kad kandidatuos Tėvynės Sąjungos-Lietuvos...

Pasitarimą dėl darbo švenčių dienomis nukėlė

Vyriausybės, prekybininkų ir profsąjungų atstovų susitikimas dėl darbo ribojimo švenčių dienomis antradienį...

Nausėda nedalyvaus konservatorių pirminiuose kandidato į prezidentus rinkimuose 18

Finansų analitikas Gitanas Nausėda pirmadienį pranešė nedalyvausiantis opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos...

Tęsiasi prekybos karas, įsigalioja nauji JAV ir Kinijos muitai

Pirmadienį įsigaliojo nauji JAV ir Kinijos viena kitai paskelbti muitai. Dvi didžiausios pasaulio ekonomikos...

Triukšmui dėl Labanoro girios numalšinti – patogus taikinys Premium

Politikų teiginius, kad brangstanti mediena paskatino privačių miškų kirtimą, miško savininkai vadina viso...

Agroverslas
09:00
Iki 2022 m. pusė darbuotojų turės išmokti naujų įgūdžių Premium

Dėl diegiamų technologijų pusė pasaulio darbuotojų nebeturės reikiamų įgūdžių savo darbams atlikti. Reikės...

Vadyba
06:00
Popiežius tylia malda pagerbė okupacijų aukas 4

Lietuvoje besilankantis popiežius Pranciškus tylia malda Vilniuje pagerbė nacių likviduoto žydų geto bei...

Laisvalaikis
2018.09.23
Popiežius aukojo mišias Kaune ir ragino kunigus būti arčiau žmonių

Daugiau kaip 100.000 tikinčiųjų iš Lietuvos ir gretimų valstybių dalyvavo sekmadienį Kauno Santakos parke...

Laisvalaikis
2018.09.23
Ko reikia, kad Lietuvos miestai taptų plėtros centrais? 3

Miestų sėkmę apibūdinti, jų perspektyvas prognozuoti padedantys rodikliai ir veiksniai pasižymi ne mažesne...

Verslo aplinka
2018.09.23
Vatikano bankininko Pauliaus Marcinkaus paslaptis 7

Kai 1971 m. popiežius Paulius VI vyskupui Pauliui Kazimierui Marcinkui patikėjo „Istituto per le Opere di...

Laisvalaikis
2018.09.22
Šventasis Tėvas: tieskime tiltus, užuot statę sienas 3

Popiežius Pranciškus, sveikindamas susirinkusiuosius S. Daukanto aikštėje, priminė Tautos giesmės eilutes „Iš...

Laisvalaikis
2018.09.22
Išpuolio metu per karinį paradą Irane žuvo 24 žmonės

Pietvakarinėje Irano Chuzestano provincijoje per išpuolį žuvo 24 žmonės, dar 53 sužeisti, pranešė naujienų...

Verslo aplinka
2018.09.22
Partijų reitinge konservatorius lenkia „valstiečiai“ 16

Partijų reitinge valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) po ilgo laiko nežymiai aplenkia...

Verslo aplinka
2018.09.22
Tarp kandidatų į prezidentus pirmauja Nausėda ir Skvernelis 14

Paprašyti įvardinti geriausius pretendentus į prezidento postą, gyventojai dažniausiai rinkosi šią savaitę...

Verslo aplinka
2018.09.22
Kelto tragedijos Tanzanijoje aukų skaičius auga

Tanzanijos Viktorijos ežere vakar nuskendus keltui gelbėtojai skaičiuoja aukas. Jų skaičius dramatiškai auga,...

Verslo aplinka
2018.09.21
Popiežius Lietuvoje lankėsi prieš ketvirtį amžiaus – ar išgirdome jo žodžius Premium 1

1993 m. rugsėjį šv. Jonas Paulius II išlipęs iš lėktuvo pabučiavo Lietuvos žemę prabėgus vos kelioms dienoms,...

Verslo klasė
2018.09.21
Prokuroras: Paksas kyšį susitarė priimti ne tik savo, bet ir partijos naudai  2

Prekybos poveikiu byloje, kurioje teisiami buvęs „tvarkiečių“ lyderis Rolandas Paksas ir žiniasklaidos grupės...

Verslo aplinka
2018.09.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau