Reforma ar juodraštis be skaičiavimų?

Publikuota: 2018-07-04
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Kad ir kaip vadintume Seimo palaimintus pokyčius - mokesčių reforma ar tik jų pataisomis – taip ir nėra atsakymo, koks bus jų poveikis skirtingoms žmonių grupėms bei valstybės biudžetui: aiškių skaičiavimų nėra. Verslas pasigedo išsamesnės diskusijos, stebisi pernelyg didele permainų įteisinimo skuba ir konstatuoja, kad mokesčių sistema taps sudėtingesnė.

Seimas kone visą sesiją gaišęs laiką įvairių komisijų kūrimui, santykių, interesų konfliktų/nekonfliktų aiškinimuisi, likus mažiau nei mėnesiui iki atostogų (vis dar neformalių) suskubo nagrinėti Vyriausybės parengtą mokesčių ir pensijų sistemų pertvarkos (reformų?) paketą. Iš tikrųjų tokioms esminėms permainoms, kurias ir valdantieji, ir jų suformuota Vyriausybė vadina kone svarbiausiu programiniu žingsniu, reikėtų skirti kone visą sesiją. Tačiau argumentai, kad reforma yra nepakankamai išdiskutuota ir trūksta elementarių skaičiavimų bei prognozių, liko neišgirsti.

Vieni ekonomistai sako pasigedę išsamesnės reformos poveikio, kaštų ir naudos analizės ir stebisi skubotais valdžios veiksmais, kiti, atvirkščiai – giria ją. Pvz., Jekaterina Rojaka, ekonomistė, sveikina Vyriausybės iniciatyvumą ir reformų spartą. Jos teigimu, kalbos apie mokesčių konsolidavimą, „Sodros“ įmokų „lubas“ tęsėsi daugelį metų, tačiau viskas buvo pakibę ore.

Verslas į nuo kitų metų laukiančius pokyčius žiūri ir nuosaikiau, ir kritiškiau. Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, šiandien VŽ puslapiuose aiškina, kad trūko detalesnės diskusijos pirminiame etape su Finansų ministerija dėl bendros reformos strategijos – ko siekiama ilgalaikėje perspektyvoje, jeigu kalbama apie valstybės konkurencingumą, ekonomikos tvarų vystymąsi. Esminis dalykas, kuris neramina didžiąją dalį verslininkų, kad mokesčių sistema kuo toliau, tuo labiau sudėtingėja.

Valdantieji deklaruoja, kad reformuodami mokesčių sistemą jie labiausiai rūpinasi atskirties mažinimu bei viduriniąja klase. Tačiau net nesant išsamesnės analizės ir tikslesnių skaičių, aiškėja, kad būtent vidurinioji klasė/sluoksnis jokios naudos ir nepajus. Beje, iki šiol vis dar spėliojama (būtent spėliojama), kas gi yra ta vidurinioji klasė Lietuvoje, koks procentas žmonių patenka į šią kategoriją, ir apskritai – ar tokia klasė mūsų šalyje egzistuoja?

Tarp teigiamų poslinkių galima būtų paminėti NPD taikymo ribos išplėtimą, tačiau vėlgi – nuo pirminio sumanymo padidinti jį iki 2,5 VDU galiausiai teliko 2. Vis gi žvelgiant į kai kurias kitas permainas, susidaro įspūdis, kad politikai susitarė imtis „temų“, kurios patinka rinkėjams, tačiau iš esmės didelio poveikio nepadarys. „Sodros“ įmokų lubos iškeltos taip aukštai, kad realiai kurį laiką ir neveiks. O ar kas skaičiavo, kiek žmonių Lietuvoje gauna 120 VDU, nuo kurio turėtų būti taikomas progresinis GPM tarifas?

Jei taisoma mokesčių sistema žada tapti sudėtingesne, tai pensijų reforma - ištisas galvosūkių rinkinys. Jį lydinčios skaičių kombinacijos, painiava ir kitos abrakadabros – kone visos įstatymų leidybos atspindys. Tarsi yra prievolė teisinius aktus surašyti taip, kad suprasti galėtų tik patys jų kūrėjai ar teisininkai. Valdančiųjų sumanyta pensijų reforma, sujauksianti privačių fondų veiklą bei teisėtus žmonių lūkesčius, programuoja konfliktą – regis, darbo turės Konstitucinis Teismas. Visiškai nenormalu, kai sistema, turinti užtikrinti stabilumą, kaitaliojama 15 kartų, o valstybė, it koks reideris, kėsinasi į privatų verslą.

VŽ nuomone, nereikėtų stebėtis, jei jau rudenį minėti pakeitimai susilauks naujo dėmesio – apie tai prabilta pačių valdančiųjų stovykloje. Tokia jau lietuviško parlamentinio darbo tradicija: paskubomis palaiminti bet ką, o po to jau gilintis, keisti, taisyti pusfabrikačius. Valdžia laiko, matyt, nebrangina.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
STT: rėmėjos savivaldybių konkursuose laimėjo užsakymų už 486 mln. Eur 1

Savivaldybes remiančios įmonės laimi jų skelbiamus viešuosius pirkimus, trečiadienį paskelbė analizę atlikusi...

Interpolo vadovu išrinktas Pietų Korėjos atstovas 2

Tarptautinės policijos organizacijos vadovu trečiadienį išrinktas Pietų Korėjos atstovas Kim Jong-yangas,...

ES ruošia bausmę užsispyrusiai Italijai Premium 1

Trečiadienį Briuselis turėtų skelbti ataskaitą dėl Italijos skolos, tai gali būti pirmasis žingsnis link ES...

„Kautros“ pergalę Alytuje konkurentai velia į teismus Premium 2

Bendrovės „Kautra“ Alytui jau paruošti vietinio maršrutinio susisiekimo autobusai bent kol kas į šio miesto...

Transportas
06:00
Sveikatingumo klasteryje kuriamos išmanios savijautos gerinimo technologijos Rėmėjo turinys

Unikalias technologijas nuo idėjos iki produkto jau keletą metų kuria Kaune veikiantis sveikatos technologijų...

Mirė režisierius E. Nekrošius 7

Antradienio naktį ligoninėje mirė režisierius Eimuntas Nekrošius. Režisieriui trečiadienį būtų sukakę 66...

Laisvalaikis
2018.11.20
Ivanka Trump klimpsta e. laiškų istorijoje

JAV prezidento Donaldo Trumpo dukra ir patarėja Ivanka Trump darbiniais klausimais rašė Baltųjų rūmų...

Verslo aplinka
2018.11.20
Pretendentų į prezidentus sąraše – vis dar tik kontūrai Premium

Nors iki prezidento rinkimų liko mažiau kaip pusmetis, o šių rinkimų politinė kampanija jau yra prasidėjusi,...

Verslo aplinka
2018.11.20
Teismui perduota šnipinėjimu įtariamo vyro byla

Teismui perduota šnipinėjimu kaltinamo Lietuvos piliečio R. Š. byla.

Verslo aplinka
2018.11.20
Lietuva pasauliniame talentų reitinge smuktelėjo dar žemiau 2

2018 m. pasauliniame IMD talentų reitinge Lietuva krito trimis pozicijomis žemyn ir užima žemiausią vietą iš...

Vadyba
2018.11.20
Nepavyko susiderėti dėl kitų metų ES biudžeto

Europos Komisija (EK) turės pateikti naują pasiūlymą dėl 2019 m. biudžeto – pirmadienį derybininkams...

Verslo aplinka
2018.11.20
Opozicija surinko parašus po interpeliacija švietimo ministrei J. Petrauskienei 2

Opoziciniai konservatoriai antradienį pranešė surinkę reikalingus parlamentarų parašus po interpeliacija...

Verslo aplinka
2018.11.20
V. Pranckietis palaiko PVM lengvatą spaudai ir malkoms 4

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pareiškė, kad Seimas įteisins 5% pridėtinės vertės mokestį (PVM)...

Verslo aplinka
2018.11.20
Jeigu A. Prokopčiukas taps Interpolo vadovu, Lietuva svarstys trauktis iš organizacijos 3

Jeigu Interpolo vadu būtų išrinktas Rusijos atstovas Aleksandras Prokopčiukas, Lietuva turėtų svarstyti...

Verslo aplinka
2018.11.20
Įmonė pavargo ieškoti kaltų dėl neveikiančių IT paslaugų Rėmėjo turinys 12

Pirmaujanti inžinerinių įrenginių tiekimo ir aptarnavimo įmonė „Vilpra“, pernai pradėjusi naudotis debesijos...

Technologijos
2018.11.20
Partizanų vadas A. Ramanauskas-Vanagas pripažintas buvęs valstybės vadovu 2

Seimas antradienį pareiškė, kad partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo faktinis su okupacija...

Verslo aplinka
2018.11.20
VŽ paaiškina, kaip gali susvyruoti Th. May postas Premium

Jungtinės Karalystės (JK) premjerė Theresa May ir toliau namie dėl „Brexit“ susitarimo su ES patiria...

Verslo aplinka
2018.11.20
Baltųjų rūmų spaudos konferencijos: vieno klausimo taisyklė 1

Baltieji rūmai atstatė CNN žurnalisto Jimo Acostos spaudos leidimą, tačiau skelbia naujas taisykles,...

Rinkodara
2018.11.20
Baltieji rūmai dar kartą taikosi į CNN žurnalisto teises

Nors JAV federalinis teismas penktadienį nurodė Baltiesiems rūmams atstatyti CNN žurnalisto Jimo Acostos...

Rinkodara
2018.11.20
Kas juda, tas ir laimikius skaičiuoja 4

Lietuvos savivaldybių indekse tarp didžiųjų miestų – du lyderiai: Klaipėda ir Vilnius. Šiose pozicijose...

Verslo aplinka
2018.11.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau