Net ir reformuotoje valstybės tarnyboje paliekamos šiltnamio sąlygos

Be to, neatsisakoma valstybės tarnybos rezervo, numatyta ne tokia radikali, nei siūlė Vyriausybė, valdininkų atlyginimų nustatymo ir skaičiavimo tvarka, paliktos galimybės turėti gerokai ilgesnes atostogas.

Svarsto Seime

Seimo nariai plenariniuose posėdžiuose svarsto prieš beveik penkis mėnesius Vyriausybės pateiktą naują Valstybės tarnybos įstatymo projektą. Po svarstymų parlamentiniuose komitetuose ir pačiame plenariniame posėdyje jis jau kurį laiką gerokai švelnėja, todėl dalis opozicijos politikų tvirtina, kad priėmus naująjį įstatymą jokia esmingesnė reforma valstybės tarnyboje neįvyks, apsiribojus tik kai kuriais kosmetiniais pakoregavimais.

Viena iš Seimo netikėtai patvirtintų pataisų – dėl valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo finansavimo. 38 Seimo nariams iš 70-ties dalyvavusių plenariniame posėdyje balsavus už pritarta opozicinei konservatorių frakcijai priklausančio Rimanto Jono Dagio pateiktam pasiūlymui įstatyme nustatyti, kad iš valstybės biudžeto „užtikrinamas nuolatinis valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas, finansuojamas iš valstybės ar savivaldybių institucijai ar įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtų lėšų“.

Tai reiškia, kad biudžetas privalės skirti lėšų visų valdininkų mokymams ir kvalifikacijos kėlimui.

Nesutiko net ir frakcijos kolegos

Šis pasiūlymas sukėlė Seimo narių diskusijas. Jam paprieštaravo net ir p. Dagio kolegos iš frakcijos.

„Galėtume gal įrašyti į įstatymą ne tokią įpareigojančią nuostatą, o nuorodą į tai, kad kvalifikacijos kėlimas valstybės lėšomis gali būti finansuojamas tik pagal Vyriausybės nustatytą tvarką. Tokiu būdu atsirastų galimybė valdininkus įpareigoti ir savo pinigų paskirti savo paties kvalifikacijos kėlimui, nes jeigu valstybės tarnautojas nori tobulėti, gerinti savo gebėjimus, turėtų ir pats tuo pasirūpinti, investuodamas į savo kvalifikacijas. Dabar gi viską paliekam valstybei, kas nėra protinga“, – kalbėjo konservatorius Jurgis Razma.

Tačiau dauguma Seimo narių, įskaitant ir iš valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, sutiko su p. Dagio pataisa ir ji buvo įtraukta į naująjį Valstybės tarnybos įstatymą.

Jame galėjo atsirasti dar vienas kontraversiškas pasiūlymas – valstietės-žaliosios Virginijus Vingrienės pateikta iniciatyva nustatyti, kad visi valstybės tarnautojai bent kartą per ketverius darbo metus yra valstybės lėšomis išsiunčiami keliems mėnesiams stažuotis arba kelti kvalifikaciją užsienyje. Esą panašią praktiką taiko Estija. Tačiau p. Vingrienei pateikus pataisą Seimo posėdyje kilo didelis šurmulys, o Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) pirmininkė Guoda Burokienė atkreipė dėmesį, kad tokia tvarka „labai brangiai kainuotų valstybei“. Todėl iniciatorė suskubo atsiimti savo pasiūlymą ir dėl jo net nebuvo balsuojama.

Galimas ir prezidentės veto

Tarp kitų pataisų, kurioms Seimas pritaria, – VVSK pasiūlymas neatsisakyti iki šiol esančio valstybės tarnautojų rezervo, tik jį modifikuoti, pakeičiant jį pretendentų į valstybės tarnybą rezervu. Taip pat pritarta siūlymui nustatyti, kad „į įstaigų vadovų pareigas bus priimama 4 m. kadencijai ir ne daugiau nei dviem kadencijoms iš eilės“. Tačiau, įvertinus vietos savivaldos specifiką, numatytos išimtys vietos savivaldos institucijų vadovams – pvz., seniūnams kadencijų skaičius nebus ribojamas.

Skirtingai nei pasiūlė Vyriausybė, VVSK nustatė papildomą priemokos valstybės tarnautojams pagrindą – už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą nuo 10 iki 40% pareiginės algos. Numatyta ir kitokia nei siūlė Vyriausybė kasmetinių valdininkų atostogų skaičiavimo tvarka.

Žadama nustatyti ir kur kas platesnes įstaigų vadovų teises lanksčiau nustatinėti savo valdinių atlyginimus bei skatinti juos už gerą darbą arba bausti už blogą.

Iki šios savaitės pabaigos Seimo posėdžiuose turėtų įvykti balsavimas dėl naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo priėmimo. Tuomet bus laukiama prezidentės Dalios Grybauskaitės apsisprendimo, ar ji pasirašys Seimo priimtąjį įstatymą, ar jį vetuos, kartu pateikdama ir savo pasiūlymų dėl šios sistemos gilesnės pertvarkos.

Numatoma, kad valstybės tarnybos reforma, kuri, pasak Vyriausybės, šią sistemą pavers „modernesne ir efektyvesne“, įsigalios 2019 m. sausio 1 d., bet bus palaipsniui įgyvendinama kelerius metus.