Verslo pusryčių tema – draudimų ir reguliavimo pasekmės verslui

Publikuota: 2018-06-22
svg svg

Praėjusį trečiadienį asociacija „American Chamber of Commerce in Lithuania“ pakvietė verslininkus į konferenciją „Draudimai ir ribojimai versle“ – diskutuoti apie Lietuvos politikų inicijuojamus draudimus verslui. Verslo pusryčiuose aptarti intelektinės nuosavybės ribojimai, farmacijos sektoriuje kylančios problemos bei Lietuvoje ir užsienio valstybėse vyraujanti laisvo verslo samprata.

Pagrindinius pranešimus renginyje skaitė Seimo narys, buvęs Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV ir Meksikai Žygimantas Pavilionis, Local American Working Group (LAWG) vadovė, advokatė Rūta Pumputienė, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partneris dr. Vytautas Mizaras bei asocijuotasis partneris dr. Mantas Rimkevičius. Diskusijoje kartu su pranešėjais dalyvavo Konkurencijos tarybos narė Jūratė Šovienė bei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarybos Ekonominių interesų departamento direktorius Marekas Močiulskis. Renginį moderavo Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Renginio pradžioje Ž. Šilėnas pabrėžė, kad Lietuvos valstybė į perteklinį verslo reguliavimą kišasi jau kelerius metus, tiesiogiai ir netiesiogiai jam nustatydama taisykles. Anot jo, šioje srityje Lietuva nėra unikali, kitose valstybėse skundžiamasi tomis pačiomis problemomis, t. y. valdžios kišimusi į verslą ir perdėtu jo reguliavimu.

Vis dėlto, pirmąjį pranešimą skaitęs Ž. Pavilionis, palyginęs Europos (kartu ir Lietuvos) bei JAV verslo politiką, patvirtino, jog tai netaikoma Jungtinėms Valstijoms.

„Amerikoje kai kuriose srityse, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos ar švietimo, nėra įprasta matyti kišantis valstybę. Daugybę sričių amerikiečiai užpildo privačia iniciatyva. Dereguliuojant verslo veiklą suteikiama didesnė laisvė, galimybė daugiau užsidirbti, didėja optimizmas, didėja vartojimas – ir tai iš esmės yra vartojimo skatinimo ekonomika“, – tvirtino Ž. Pavilionis.

Suteikiama laisvė vartotojui

Kalbėdamas apie JAV požiūrį į Europą, Ž. Pavilionis sakė, jog amerikiečiai visą Europą mato vis dar kaip komunistų kraštą, grįstą draudimais. Visoje Europoje vyraujanti draudimų ir ribojimų tendencija amerikiečiams nėra priimtina.

„Mes stipriname kontrolę manydami, kad taip apginsime vartotoją. Neleidžiame pasirinkti jam pačiam, neleidžiame rūkyti, vartoti alkoholio, t. y. apribojame vartotoją nuo pasekmių. O Amerikoje atvirkščiai, čia maksimaliai sustiprinama konkurencija. Vartotojas informuojamas, kokios pasekmės jo laukia, jam duodama pasirinkimo galimybė, laisvė neapribojama. Pasekmes ir riziką prisiims pats vartotojas. Europiečiai mano, kad apsaugodami vartotoją gerins ekonomiką, tačiau taip ekonomika neauga, taip skatinamas šešėlis, mažinamas kūrybiškumas, iniciatyva, kuriamas kolūkis, o juk kolūkyje negimsta laisvesnės asmenybės, taip gimsta priklausomos asmenybės“, – tvirtino buvęs Lietuvos ambasadorius JAV ir Meksikai.

Ž. Pavilionis teigė, kad Amerika iš esmės yra orientuota į stiprios asmenybės auginimą, toks ugdymas prasideda jau darželyje ir lemia valstybės klestėjimą: „Amerika yra stipri valstybė, nes čia visapusiškai investuojama ne į valdžios, bet į žmogaus stiprumą. Tai prasideda nuo darželio ir mokyklos, auginamas galingas, kūrybingas žmogus, mokėsiantis mažus mokesčius ir uždirbsiantis didelius atlyginimus. Į to žmogaus galvą kišami didžiuliai pinigai. Tai Amerikos stebuklas. Tai augina Amerikos ekonomiką.“

nuotrauka::1

Neteisingi prioritetai

LAWG vadovė, advokatė R. Pumputienė kalbėjo apie neefektyvią verslo reguliavimo politiką. Orientuodamasi į sveikatos apsaugą ir farmaciją advokatė pateikė liūdną Lietuvos sveikatos rodiklių statistiką. Nors sveikatos apsaugai skiriamas biudžetas nuo 2015 m. pakilo, tačiau, anot jos, Lietuva šiais skaičiais vis tiek atsilieka – šiuo metu ji vis dar yra prie pačių mažiausiai lėšų sveikatos apsaugai skiriančių ES šalių eilės. Drastiškiausi – Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmės ir mirtingumo rodikliai, jie vieni prasčiausių Europoje.

Kalbėdama apie farmacijos industriją advokatė pabrėžė vyraujantį paradoksą: „Medikamentinio gydymo rodikliai yra pagrindiniai sveikatos apsaugos veiksmingumo rodikliai, be jų dauguma sveikatos priežiūros paslaugų, ypač pirminėje grandyje, netenka prasmės, tačiau jiems skiriama mažiausiai lėšų palyginti su kitomis ES šalimis. Be to, Lietuvoje yra aukšti lėšų skyrimo pasibaigusio patento ir generinių vaistų kompensavimui rodikliai, tačiau inovatyvių vaistų prieinamumo pacientams rodikliai – vieni žemiausių pasaulyje. Tai rodo silpną sveikatos apsaugos sistemą, nes ji stipri, kai inovatyvių vaistų prieinamumo rodiklis didelis“.

R. Pumputienės teigimu, didžiausi inovatoriai pasaulyje yra ne IT žaidėjai, kaip kad daugelis mano, o farmacininkai. Anot jos, farmacijos srities inovacijos pasauliui ir Lietuvai turėtų būti svarbios dėl sveiko žmogaus sukuriamos pridėtinės vertės valstybei.

„Sveikas žmogus atneša naudą valstybei, o sergantis – tik išlaidas. Inovatyvūs gydymo būdai leidžia greičiau pasveikti, tad ligonis neužima lovos ligoninėje, jo nereikia slaugyti, jam nereikia mokėti nedarbingumo išmokų ir pan. Dirbantis, o ne sergantis žmogus kuria valstybės ateitį, gerina ekonominius rodiklius. Į tai valstybė ir turėtų orientuotis“, – teigė R. Pumputienė.

Inovatyvūs gydymo būdai Lietuvoje dažnai suprantami kaip brangūs, tačiau žiūrima tik į jų kainą, bet ne jų sukuriamą vertꠖ pagijusį, sveiką žmogų. Kita vertus, advokatė pateikė retorinį klausimą: kodėl kaimyninės valstybės inovatyvius gydymo būdus gali sau leisti, o Lietuva – ne?

„Mano manymu, mes per daug išleidžiame kitur, pasirenkame neteisingus prioritetus ir atmestinai planuojame sveikatos apsaugos biudžetą, – sakė R. Pumputienė. –Turėtume pamiršti galvoti tik apie tiesioginius vaisto kainos kaštus ir pastebėti netiesioginius: sveiko, dirbančio žmogaus sukuriamą vertę“.

Grėsmė intelektinei nuosavybei

Į kitą valstybės kišimosi į verslą aspektą dėmesį atkreipė advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ advokatai. Valdžios noras suvienodinti cigarečių pakelių išvaizdą, t. y. įvesti bendrąją pakuotę (angl. plain packaging), anot teisininkų, nėra toks nekaltas ir gerais norais grįstas siūlymas. Suvienodinus cigarečių pakuotes ant jų nebeliks tabako gamintojų prekių ženklų, tokių, kokie jie yra saugomi kaip intelektinės nuosavybės objektas, – nebus galima naudoti ženklą sudarančių spalvų, grafinių elementų, išskirtinio žodžių šrifto, nes visi prekių ženklų pavadinimai bus rašomi identišku šriftu.

„Intelektinė nuosavybė, tuo pačiu ir prekių ženklas, yra turtas ir bet koks pasikėsinimas į nuosavybę, turinčią esminę vertę verslo subjektui, turėtų būti vertinimas neigiamai. Uždraudus naudoti prekių ženklus tokius, kokiais jie yra, iš esmės įvyktų faktinis nuosavybės nusavinimas“, – tvirtino kontoros partneris V. Mizaras.

Jo kolega asocijuotas partneris M. Rimkevičius pabrėžė, kad cigarečių pakuotės suvienodinimas gali sukelti sniego gniūžtės efektą ir vėliau daryti įtaką kitiems produktams, valdžios identifikuotiems kaip „kenkiantiems sveikatai“ ar „nenaudingiems vartotojui“, kuriems taip pat gali būti pareikalauta naudoti vienodas pakuotes. M. Rimkevičius atskleidė, jog tai jau dabar pastebima valstybėse, kuriose įvesta bendros cigarečių pakuotės koncepcija.

„Bendrosios cigarečių pakuotės idėją labai lengva „parduoti“ visuomenei apeliuojant į jos gerovę ir faktą, kad žmonės mes rūkyti, bus sveikesni. Tačiau nei vienoje iš tokį įstatymą priėmusių valstybių nėra konkrečių duomenų, kad taip išties nutiko, o jei rūkančių žmonių ar cigarečių perkamumo rodikliai ir sumažėjo, sunku identifikuoti, ar būtent tai yra suvienodintos pakuotės pasekmė“, – teigė M. Rimkevičius.

V. Mizaras taip pat atkreipia dėmesį, kad ES teisės aktai jau ir iki šiol numatė priemones mažinti tabako gaminių pardavimus, nurodant, kad tabako gaminių pakuotės būtų žymimos atgrasančiais vaizdais bei įvairiais įspėjamaisiais užrašais, paliekant tik minimalią vietą nurodyti prekių ženklus. Dėl to griežtesnių priemonių įvedimas, apskritai, uždraudžiant naudoti prekių ženklus, laikytina neproporcinga priemone siekiamam tikslui, kaip per daug ribojanti nuosavybes teises.

Draudimai komplikuoja bendradarbiavimą

Tadas Vizgirda, asociacijos „American Chamber of Commerce in Lithuania“ valdybos pirmininkas, taip pat atkreipia dėmesį, kad Europoje vyraujanti draudimų ir ribojimų tendencija amerikiečiams nėra priimtina ir iš dalies komplikuoja tarpusavio bendradarbiavimą.

„Sunkios derybos tarp JAV ir Europos dėl Transatlantinės prekybos sutarties (TTIP) ir šių derybų nutraukimas puikiai iliustruoja skirtingus JAV ir Europos požiūrius į verslą. Europiečiai mano, kad JAV per mažai reguliuoja verslą, o amerikiečių nuomone Europoje ribojimų ir draudimų verslui yra per daug“, – teigė T. Vizgirda.

nuotrauka::2

Asociacija „American Chamber of Commerce in Lithuania“ ateityje planuoja organizuoti daugiau renginių, skirtų šiai temai nagrinėti. T. Vizgirda teigia, kad ši tema yra be galo svarbi, nes Lietuvoje draudimai ir ribojimai versle daro įtaką ne tik užsienio investicijų pritraukimui, bet ir kasdieniam gyvenimui.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Gamyba Kinijoje įsivažiuoja, bet nusilpęs eksportas augina nedarbą  Premium

Birželį Kinijos valdžiai panaikinus paskutinius apribojimus, susijusius su koronavirusu, bei paspartinus...

Pramonė
14:48
3 metai su „naujuoju“ Darbo kodeksu: ar netaps jis istorijos vadovėliu?

Šiandien - 3 metai, kai gyvename su nauju Darbo kodeksu, o per šį laiką jis buvo keistas 23 kartus. Pamatinių...

Koronavirusas nustatytas iš Serbijos grįžusiam vilniečiui

Lietuvoje antradienį patvirtintas 1 naujas koronaviruso atvejis, informuoja Sveikatos apsaugos ministerija...

Dujų kainos mažėja – o kas toliau?

Kai kalba pasisuka apie Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo kuriamą naudą, perspektyvas ir...

M. Barnier siūlo ruoštis dideliems pokyčiams Londono Sityje 2

Michelis Barnier, Europos Sąjungos (ES) vyriausiasis „Brexit“ derybininkas, atmetė Jungtinės Karalystės (JK)...

Prezidentūra: NATO gynybos planas stiprina regiono saugumą 1

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad NATO Lenkijos ir Baltijos šalių gynybos plano atnaujinimas yra...

Rusijoje – paskutinė balsavimo diena dėl konstitucijos pakeitimų, leisiančių V. Putinui valdyti iki 2036 m.

Trečiadienis yra paskutinė diena, kai Rusijos gyventojai gali balsuoti dėl šalies konstitucijos pakeitimų.

Įsigaliojo Honkongo autonomiją ir laisves paminantys įstatymai

Trečiadienį įsigaliojo Honkongo nacionalinio saugumo įstatymai, pagal kuriuos kalėjimu iki gyvos galvos gali...

Tamsesnė paskolų moratoriumo pusė: daugiau verslų gali nepajėgti jų grąžinti Premium

Lietuvos finansų įstaigos iki rugsėjo 30 d. pratęsia moratoriumą verslo ir gyvenotojų paskoloms. Šiuo metu...

Finansai
09:00
S. Skvernelis tikisi Vokietijos paramos dėl Astravo AE

Premjeras Saulius Skvernelis paprašė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel paramos užtikrinant maksimalų...

D. Trumpas patvirtino karių išvedimo iš Vokietijos planą 1

JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino planą išvesti 9.500 JAV karių iš Vokietijos. Senatoriai siekia...

Medikams skirtos „Norfos“ paramos suma perkopė pusę milijono eurų Verslo tribūna

„Norfos mažmena“ pagalbą šalies gydymo įstaigoms teikė nuo pat koronaviruso pandemijos pradžios. Šiandien...

Belaukiant stambiųjų investuotojų

Stambiems investuotojams nuo kitų metų bus pradėta taikyti pelno mokesčio lengvata. Kartu nustatyta, kad po...

A. Merkel sugrįžta į didžiąją Europos sceną Premium 3

Nuo liepos 1 d. Vokietija pradeda pirmininkauti Europos Sąjungai (ES). Daugelis analitikų tikina, kad per...

Europiečių apklausa: ES šios krizės akivaizdoje nebuvo lyderė, auga neigiamos nuostatos JAV ir Kinijos atžvilgiu

Idėjų kalvės „European Council on European Relations (ECFR) paskelbta 9 ES šalių rinkėjų apklausa rodo, kad...

Verslo aplinka
2020.06.30
Centrinės valdžios deficitas – 1,17 mlrd. Eur

Centrinės valdžios deficitas šių metų sausį-gegužę buvo 1,172 mlrd. Eur. Penkių mėnesių centrinės valdžios...

Verslo aplinka
2020.06.30
Užsienio investuotojai naujų galimybių žvalgosi arčiau. Proga Lietuvai?

Dėl pasaulyje susiklosčiusios ekonominės situacijos bei išryškėjusių globalizacijos trūkumų, Lietuvai...

Verslo aplinka
2020.06.30
NATO patvirtino atnaujintus Baltijos šalių gynybos planus

NATO galutinai patvirtino atnaujintus Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planus, radus kompromisą su Turkija,...

Verslo aplinka
2020.06.30
Jungtinės Karalystės BVP pirmąjį ketvirtį susitraukė daugiausia nuo 1979 metų

Jungtinės Karalystės (JK) ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį susitraukė 2,2%, palyginti su ankstesniais...

Verslo aplinka
2020.06.30
Neskelbiamų derybų viešieji pirkimai – po privalomos tiekėjų patikros

Seimas leido tęsti viešuosius pirkimus neskelbiamų derybų būdu, bet nurodė perkančiosioms organizacijoms...

Verslo aplinka
2020.06.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus