VRK apkaltinta laiku nepaprašiusi patikrinti kandidatus dėl jų bendradarbiavimo su KGB

Publikuota: 2018-06-19
Atnaujinta 2018-06-19 18:25
Zbignevas Jedinskis. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Zbignevas Jedinskis. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) netikrina kandidatų anketų, ar jie teisingai nurodė savo ryšius su KGB, teigia Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narys Zbignevas Jedinskis. Tai, kad VRK laiku nesikreipė dėl kandidatų į šios kadencijos Seimą, patvirtino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovė Teresė Birutė–Burauskaitė. Buvęs VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas tikina, kad taip negalėjo būti.

Antradienį Seime jis pareiškė turintis oficialų VRK patvirtinimą šiuo klausimu.

„Kandidatai į Seimą 2016 metais pagal punktą 9.1 (ar bendradarbiavo su užsienio specialiosiomis tarnybomis – BNS) tikrinti nebuvo“, – teigė p. Jedinskis.

„Yra pagrįstų įtarimų manyti, kad valdžios struktūrose, Seime yra tų, kurie neprisipažino“, – sakė jis.

Seimas padarė pertrauką projekto svarstyme

Antradienį p. Jedinskis Seimui pristatė įstatymo projektą, kuriuo būtų paviešintos prisipažinusių ir dabar valstybės paslaptimi laikomų buvusių KGB bendradarbių pavardės. Seimas antradienį padarė pertrauką dėl šio projekto svarstymo iki kito posėdžio ketvirtadienį.

Vienas iš argumentų, kuriais parlamentaras grindė savo siūlymą, buvo tas, kad iš tiesų nevyksta į aukštas pareigas kandidatuojančių asmenų patikrinimas dėl galimų jų ryšių su sovietų KGB.

Pagal įstatymus, kandidatai į Seimo narius, prezidentus privalo nurodyti, ar bendradarbiavo su buvusiomis Sovietų Sąjungos represinėmis struktūromis. Jeigu toks bendradarbiavimas buvo, šis faktas nurodomas kandidato plakate. 

Ar kandidatas nenuslėpė tokių ryšių, patikrinti turėtų VRK.

Pono Jedinskio teigimu, realiai jokio patikrinimo nevyksta.

„Be to, iš neoficialių šaltinių sužinojau, kad jokio patikrinimo nevyksta. Tada oficialiai kreipiausi į VRK ir turiu oficialų atsakymą“, – teigė jis.

Seimo narys BNS parodė gegužės 8 dieną VRK pirmininkės Lauros Matjošaitytės pasirašytą raštą, kuriuo ji prašo Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovės patikrinti dabartinius Seimo narius dėl jų ryšių su KGB.

Dabartinis Liustracijos įstatymas numato, kad jeigu prisipažinęs apie buvusį bendradarbiavimą su KGB asmuo kandidatuoja į prezidentus, Seimo, savivaldybių tarybų narius, Vyriausybės narius, teisėjus ir prokurorus ar paskiriamas į šias pareigas, šis jo prisipažinimas nebelaikomas valstybės paslaptimi. Apie tokį asmens biografijos faktą turi būti paskelbiama viešai.

Parlamentaras Jedinskis su kitais Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariais siūlo, kad „užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2019 metų sausio 1 dienos“. 

Dabar ši informacija įslaptinta 75 metams. Mat prisipažinusiems asmenims buvo garantuota, kad jų pavardės nebus paviešintos.

„Visi, kurie balsuosite už šitą projektą, padėsite Kremliaus specialiosioms tarnyboms atkeršyti žmonėms, kurie yra lojalūs Lietuvai ir padėti jiems šantažuoti žmones“, – prieš tokį pasiūlymą kalbėjo konservatorė Rasa Junknevičienė.

Ji pareiškė, kad šis projektas naudingas Rusijos federalinei saugumo tarnybai (FSB).

„Toks projektas, kokį pasiūlė Seimo narys ir šitaip entuziastingai remia jo frakcija, aš nepamenu, kad kokį nors projektą šita frakcija entuziastingai būtų rėmusi, šitoks siūlymas yra naudingas Rusijos FSB. Būtent Kremliaus FSB nori atkeršyti žmonėms, kurie atėjo pareikšti lojalumą šitai valstybei – prisipažino ir pateikė metodus, kokiais metodai KGB juos verbuodavo. Neturėdami viso sąrašo žmonių, kurie prisipažino, jie kaip tik negali tų žmonių šantažuoti. Šito FSB siekė nuosekliai, nuo pat įstatymo priėmimo prieš du dešimtmečius. Todėl žmogaus, kuris pateikė šį projektą, tas pateikimas rodo jo paties interesą padėti FSB“, – pareiškė p. Junkevičienė.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis Lenkų rinkimų akcijos parlamentarų projektą pavadino politiniu cinizmu.

„Norėčiau, kad Seimas kreiptųsi į Valstybės saugumo departamentą, kad direktorius ateitų ir pristatytų čia departamento nuomonę. Šiuo įstatymu, jeigu mes jį beatodairiškai dėl spekuliacinių susitarimų dėl kai kurių frakcijų priimtume, tai būtų valstybės teisės viršenybės principo pamynimas. Šitas Seimas užsitrauktų milžinišką gėdą“, – sakė p. Landsbergis.

Tuo metu p. Jedinskis savo projektą grindė Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus žodžiais.

Šiemet kovą Lietuvos žvalgyba pristatydama grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą pareiškė, kad Rusijos saugumas yra nusitaikęs į buvusio bendradarbiavimo su sovietų KGB nedeklaravusius valstybės tarnautojus, tam naudoja Rusijos archyvuose saugomą informaciją.

„Rusijos žvalgybos tarnybos verbuodamos Lietuvos piliečius dar naudojasi Rusijos archyvuose esančia įslaptinta informacija apie buvusius KGB agentus Lietuvoje. Rusijos žvalgyba ieško ir bando kompromituoti buvusius Sovietų Sąjungos tarnybų slaptuosius bendradarbius, kurie to nėra deklaravę ir šiuo metu dirba Lietuvos valstybės institucijose bei disponuoja Rusijos žvalgybos tarnybas dominančia informacija ar gali paveikti priimamus sprendimus“, – rašė Valstybės saugumo departamentas ir karinė žvalgyba.

VSD vadovas Darius Jauniškis sakė, kad pažeidžiami ir šantažuojami šiuo atveju gali būti tiek prisipažinusieji apie bendradarbiavimą su KGB, tiek nutylėjusieji apie savo ryšius.

Konkrečių faktų jis teigė negalįs atskleisti, tačiau užsiminė, jog VSD yra žinoma ir apie šantažuojamus asmenis, kurie yra nuslėpę savo bendradarbiavimą su KGB.

VRK nesikreipė laiku, bet KGB bendradarbių šiame Seime nėra 

Tai, kad VRK laiku nesikreipė dėl kandidatų į šios kadencijos Seimą, patvirtino  Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovė Teresė Birutė–Burauskaitė.

Tai ji sakė Seimo nariui Jedinskiui pareiškus, kad VRK netikrina kandidatų rinkimuose anketų, ar jie teisingai nurodo savo ryšius su KGB.

Pagal įstatymus, kandidatai į Seimo narius, prezidentus privalo nurodyti, ar bendradarbiavo su buvusiomis Sovietų Sąjungos represinėmis struktūromis. Jeigu toks bendradarbiavimas buvo, šis faktas nurodomas kandidato plakate. 

Ponia Burauskaitė teigė, kad VRK 2016 metais nepaprašė patikrinti kandidatų Seimo rinkimuose.

Ji tvirtino, kad iki tol komisija kandidatus rinkimuose imdavosi tikrinti laiku.

„Visada nustatinėdavome, visada kreipdavosi, ar tai vietiniai rinkimai, ar prezidento, ar Seimo. Visada tikrindavome“, – BNS antradienį sakė p. Burauskaitė.

Tačiau ji patikino, remiantis vėliau atliktu tyrimu, kad nė vienas iš šios kadencijos Seimo narių slapta nebendradarbiavo su KGB.

„(Šiame Seime – BNS) nėra sąmoningai, slaptai bendradarbiavusių“, – kalbėjo LGGRTC direktorė.

Vaigauskas: „Negali būti“

Buvęs VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas tvirtino, kad VRK 2016 metais lygiai taip pat paklausė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro informacijos apie kandidatus į Seimą.

„Negali būti. Negalėjome praleisti. Nežinau, kodėl ji (T. B. Burauskaitė) taip sako“, – BNS teigė p. Vaigauskas.

2000 metais įsigaliojęs įstatymas buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leido prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje, įslaptinant duomenis. Nuslėpusiesiems savo KGB praeitį grėsė paviešinimas ir kai kurie profesinės veiklos apribojimai. Galimybė prisipažinti buvo ir anksčiau – 1991 – 1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.

Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1.589 asmenys.

Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940 – 1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118.000 asmenų.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras sausį baigė skelbti penkerius metus palaipsniui viešintus agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalo duomenis.

Istorikų teigimu, dalis KGB archyvų dokumentų Lietuvoje galėjo būti sunaikinta, nemaža dalis – išvežta į Rusiją.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Temos:
Statyba: keičiasi energinio naudingumo reikalavimai 

Nuo šių metų vasario 1-osios kečiasi energinio naudingumo reikalavimai naujai statomiems pastatams.

E. Gentvilas siūlo nutraukti Seimo tyrimą dėl galimos politinės korupcijos 1

Eugenijus Gentvilas, Seimo laikinosios tyrimo komisijos narys liberalas siūlo nutraukti šios komisijos...

Vilnius gedi kartu su Gdansku 2

Vilnius gedi pirmadienį po tragiško išpuolio mirusio kaimyninės Lenkijos Gdansko mero Pawelo Adamowicziaus.

Verslo aplinka
2019.01.18
Didžiausia užsieniečių bendruomene Lietuvoje tapo ukrainiečiai 10

Ukrainiečiai aplenkė rusus ir tapo didžiausia užsieniečių bendruomene Lietuvoje, penktadienį paskelbė...

Verslo aplinka
2019.01.18
A. Paleckio šnipinėjimo byloje aiškėja daugiau pavardžių

Už įtariamą šnipinėjimą Rusijos naudai suimto Algirdo Paleckio byloje aiškėja ir daugiau teisėsaugos akiratin...

Verslo aplinka
2019.01.18
A. Tapino ir premjero kova įsibėgėja 35

„Laisvės TV“ įkūrėjas, žurnalistas Andrius Tapinas, nesulaukęs premjero Sauliaus Skvernelio atsiprašymo ir...

Rinkodara
2019.01.18
Teismas pratęsė areštą iš E. Masiulio per kratą paimtiems pinigams 2

Politinės korupcijos bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas pratęsė areštą iš teisiamojo Eligijaus...

Malkos atpigo labiau, nei mažėjo PVM 1

Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojęs 9% pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas malkoms ir malkinės...

Verslo aplinka
2019.01.18
Prezidentė paskyrė dvi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas

Dalia Grybauskaitė, prezidentė, po Seimo pritarimo, pasirašė dekretus, kuriais Lietuvos apeliacinio teismo...

Verslo aplinka
2019.01.18
Trečias kartas nemelavo: Švedija pagaliau turi vyriausybę

Švedijoje po penkis mėnesius trukusios porinkiminės politinės sumaišties pagaliau pavyko suformuoti naują...

Verslo aplinka
2019.01.18
Savivaldos rinkimų biuletenyje pirmieji bus „tvarkiečiai“ 3

Penktadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) organizavo savivaldos rinkimuose dalyvaujančių partijų numerių...

Verslo aplinka
2019.01.18
G. Surplys: signalai rodo, kad su lenkais dėl kiaulienos susitarti pavyks 1

Giedrius Surplys, žemės ūkio ministras,  tikisi, kad Berlyne su Lenkijos ministru Janu Krzysztofu Ardanowskiu...

Agroverslas
2019.01.18
Ant svarstyklių – grėsmės ir pažanga: kas mūsų laukia 2019 m. 

Tarp didžiausią poveikį visuomenei artimiausioje ateityje atnešiančių pokyčių ekspertai išskiria dirbtinio...

Technologijos
2019.01.18
Prasižengėliai tiekėjai grįžta į viešuosius pirkimus Premium 2

Kai kurioms įmonėms, dėl pažeidimų pašalintoms iš viešųjų pirkimų, pasiseka įrodyti perkančiosioms...

Verslo aplinka
2019.01.18
Milijonai iš baudų nieko neparodo 14

Konkurencijos taryba (KT) šią savaitę paviešino, kad 2016–2018 m. iš viso skyrė 15 mln. Eur baudų, o teismams...

Verslo aplinka
2019.01.18
Teisės viršenybės nepaisančios šalys rizikuos netekti ES paramos

Ketvirtadienį Europos Parlamentas (EP) priėmė rezoliuciją dėl ES fondų mokėjimų sustabdymo esant rimtiems...

Verslo aplinka
2019.01.18
Rekordiškai ilgas JAV vyriausybės paralyžius paveiks ir šalies ekonomiką Premium 2

Nors rekordiškai ilgas JAV vyriausybės uždarymas jau atsiliepia šalies ekonomikai, rizikuojama, kad tolesnis...

Verslo aplinka
2019.01.18
Įstatymas leistų, bet valdžia tikina radikalaus žingsnio neruošianti Premium

Vyriausybė ramina, kad nepasinaudos nuo šių metų pradžios įsigaliojusia įstatymine galimybe stabdyti jau...

Verslo aplinka
2019.01.18
Politikų pasirinktos vietos prezidentinėms ambicijoms paskelbti – įvaizdžio dalis 1

„Tai yra viena iš dalių, kuri paskui pasikartos kituose komunikaciniuose veiksmuose. Simboliai politikoje...

Rinkodara
2019.01.17
S. Skvernelis paskelbė, kad dalyvaus prezidento rinkimuose 76

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis paskelbė, kad dalyvaus gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

Verslo aplinka
2019.01.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau