Lietuvos laisvės lyga – buldozeris, praskynęs kelią Lietuvos nepriklausomybei

Publikuota: 2018-06-15
Antanas Terleckas. Irmanto Gelūno (15min.lt) nuotr.
Antanas Terleckas. Irmanto Gelūno (15min.lt) nuotr.

Penktadienį sukanka 40 metų, kai buvo įkurta Lietuvos laisvės lyga: to meto sovietinio režimo itin radikaliu laikytas judėjimas, siekęs atkurti Lietuvos nepriklausomybę.

„Sakyčiau, Lietuvos laisvės lyga to meto sąlygomis buvo tam tikras galimybių buldozeris: kiek jiems leisdavo veikti tuometinė sovietų valdžia, tiek už jo einančiam Sąjūdžiui buvo lengviau. Laisvės lyga nustatydavo savotiškas leistinumo ribas ir kadangi ji buvo radikalesnė, visa valdžia ją kritikuodavo, o Sąjūdis atrodė nuosaikesnis, ne toks radikalus“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas Algirdas Jakubčionis.

„Mes buvome, sakyčiau, gal ir ne visiškai protingai drąsūs“, - sako 90 metų Laisvės lygos vadovas Antanas Terleckas, šių dienų Lietuvoje labiausiai pasigendantis vienybės.

Drąsūs idealistai, iškėlę laisvos Lietuvos idėją

Lietuvos laisvės lyga įkurta 1978 metų birželio 15 dieną. Jos tikslas buvo atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, ugdyti tautinę jaunimo savimonę, kelti Baltijos šalių okupacijos klausimą tarptautiniuose forumuose.

Pasak istoriko, šioje organizacijoje veikę žmonės pirmiausia buvo idealistai, tikėję, kad Lietuva vieną dieną gali būti laisva.

„Kai kurių autorių nuomone, aštuntajame dešimtmetyje Lietuvos visuomenė skaidėsi į tuos, kurie galvojo, kad reikia kaip įmanoma naudotis tuo, kaip gyvename: pasiimti kolektyvinį sodą, poilsis Palangoje, pasistatyti namą... Jie kėlė klausimą gyventi kaip įmanoma geriau. Jų akimis žiūrint, antisovietinė veikla darėsi, švelniai tariant, keista, nes jie netikėjo, kad gali ką nors pakeisti. Toje situacijoje reikėjo atsirasti idealistų grupelei, kurie manė, kad gali ką nors pakeisti. Tokie – pirmiausia idealistai, tikėję, kad galima pasiekti nepriklausomybę – buvo Lietuvos laisvės lygos žmonės“, – kalbėjo p. Jakubčionis.

Kad to meto veikla, šių dienų akimis žiūrint, atrodo kartais net neprotingai drąsi, sutinka ir Lietuvos laisvės lygos lyderis Antanas Terleckas.

„Mes daug rizikavome: leidome pogrindinę spaudą, juk kiekvienas žodis ten metais buvo įkainojamas kalėjimo! Mes buvome, sakyčiau, gal ir ne visiškai protingai drąsūs“, – BNS sakė jis.

„Mes buvome tokie tiesiog: šiandien galvoju – ar išdrįsčiau taip drąsiai kalbėti?“ – svarstė buvęs disidentas.

Vienas iš svarbiausių Laisvės lygos darbų – 45 pabaltijiečių memorandumas, siekiant, kad būtų pripažinta Baltijos šalių okupacija ir nepriklausomybė.

„1983 metais ši deklaracija svarstyta Europos Sąjungoje ir taip pirmą kartą Lietuvos, Latvijos ir Estijos klausimas buvo svarstomas tarptautinėje organizacijoje. Ji priėmė rezoliuciją kreiptis į Jungtines Tautas, kad būtų ieškoma kelių, kaip Lietuva, Latvija ir Estija galėtų tapti nepriklausomomis valstybėmis“, – sakė istorikas.

Vėliau organizacijos veikla nutrūko, nes dauguma jos narių buvo suimti. Laisvės lyga veiklą tęsė 1987 metais, kai suorganizuotas mitingas prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje.

„Šiame mitinge buvo pareikšta, kad bus siekiama likviduoti Molotovo-Ribentropo pakto pasekmes. Dar nenorima sakyti, kad siekiama nepriklausomybės, bet iš esmės tai reiškia ateiti į tą būvį, kuris buvo iki 1939 metų rugpjūčio 23 dienos“, – kalbėjo VU docentas.

Likę nepriklausomos Lietuvos politikos nuošaly

Prieš keturiasdešimtmetį susikūrusi organizacija, pasak istoriko, ieškojo atsakymo į klausimą, kokiais būdais veikiant būtų galima pasiekti Lietuvos nepriklausomybę.

Lygos nariai nusprendė veikti siekiant tautinės savimonės išsaugojimo ir kelti Lietuvos nepriklausomybės klausimą tarptautinėje politinėje arenoje, nes nepriklausomybės tikėtasi pasiekti padedant kitoms valstybėms.

Svarbi Lietuvos laisvės lygos dalis buvo ir pogrindinės spaudos – „Laisvės šauklio“ bei „Vyčio“ leidyba.

„Laisvės šauklyje“ taip pat buvo suformuluotos pagrindinės programinės nuostatos, ką daryti ir kaip veikti“, – sakė p. Jakubčionis.

Ponas Terleckas prisimena, kad imdamasis pogrindžio spaudos leidybos suprato, jog rizikuoja sulaukti represijų, tačiau kažkam reikėjo šį darbą padaryti. 

„Paprašė ir surizikavau. Žinojau, kad reikės kalėti, bet nebuvo kam to padaryti“, – kalbėjo jis.

Pogrindiniuose leidiniuose kritikuota tuometinė valdžia, politiniai sprendimai.

Nors aktyviai veikusi okupacijos metais, nepriklausomoje Lietuvoje laisvės lyga netapo įtakinga politine jėga.

Pasak istoriko, viena iš to priežasčių – jų arši kritika: Laisvės lygos atstovams nepakeliui buvo tiek su Sąjūdžiu, tiek su buvusiais Lietuvos komunistų partijos veikėjais, išrinktais į pirmąjį po Atkuriamojo Lietuvos Seimą.

„To meto sąlygomis jų radikalizmas jau darėsi per didelis. Kitas dalykas – jie užsimojo visus kritikuoti. (...) Tiesiog jie buvo nepriimtini. O po to tolo, buvo atitolinti, o kai kurie ir patys turbūt atitolo“, – svarstė p. Jakubčionis.

Ponas Terleckas vylėsi, kad Lietuvos laisvės lyga bus prisiminta bent minint jos keturiasdešimtmetį.

„Švęskite Lietuvos laisvės lygos keturiasdešimtmetį, – paragino jis. – Niekad nebuvo švenčiama viešai, valdžia nešventė, tai gal dabar jau?“

Paklaustas, ko labiausiai pasigenda šiandienos Lietuvoje, p. Terleckas teigė, kad vienybės.

„Nėra vienybės. Ko rietis? Turime nepriklausomybę, ačiū Dievui, ir dirbkime Lietuvos labui“, – sakė disidentas.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Daugiau Lietuvos gyventojų norėtų, kad šalyje liktų vasaros laikas 1

Daugiau Lietuvos gyventojų norėtų, kad Europos Sąjungoje (ES) atsisakius kasmetinio laiko sukiojimo šalyje...

Šiaulių savivaldybėje tęsiasi atleidimų banga

Šiaulių m. savivaldybės meras pasirašė potvarkį dėl Marijaus Veličkos, administracijos direktoriaus...

Kultūros ministerija – prieš R. Karbauskio pataisą dėl LRT valdymo

Kultūros ministerija prieštarauja valdančiųjų „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio inicijuotai...

Rinkodara
17:18
Laukiant „Sodros“ vadovo konkurso pasirašytas šio fondo biudžetas 1

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė praėjusią savaitę Seimo priimtą „Sodros“ biudžetą, siekiantį daugiau...

Italija pasidavė EK spaudimui ir koreguoja savo biudžeto planą 4

Giuseppe Conte, Italijos premjeras, įtikino šalies populistų koalicinės vyriausybės lyderius pateikti Europos...

Kandidatas į kultūros ministrus nekomentuoja pirmtakės atleidimo  

Į kultūros ministrus siūlomas literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas nelinkęs komentuoti savo pirmtakės...

Naujasis Europos e. ryšių kodeksas: „gigabitinis“ ryšys visiems

Pirmadienį paskelbtas naujasis Europos elektroninių ryšių kodeksas, kuris įsigalioja nuo gruodžio 20 d. Juo...

Į kultūros ministrus pasiūlytas M. Kvietkauskas 9

Literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas, buvęs Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius,...

Baltijos šalių premjerai sutarė dėl bendros laiko juostos, jei bus atsisakyta laikrodžių sukiojimo

Baltijos šalių premjerai Vilniuje sutarė išlaikyti bendrą laiko juostą, kai Europos Sąjunga (ES) atsisakys...

Už 44.000 Eur į Lietuvą kvies atvykti išlaidžius kinų turistus Premium

Turizmo departamentas Lietuvą intensyviau reklamuos Kinijos socialiniuose tinkluose. Departamento atstovai...

Rinkodara
11:38
Kino klasterio kompleksinės paslaugos padeda laimėti didelius užsakymus Rėmėjo turinys 1

Lietuviškiems filmams sulaukiant vis didesnio populiarumo ir Lietuvai tampant vis patrauklesniu traukos...

Kandidatų į prezidentus varžybose pirmauja G. Nausėda 13

Kandidatų į prezidento postą reitingų lenktynėse toliau pirmauja Gitanas Nausėda, ekonomistas, jį vejasi...

Žemdirbių Meka – Kaune? 25

Vyriausybė, sumaniusi Žemės ūkio ministerijos kraustynes į Kauną, negali paaiškinti darbuotojams nei šio...

Briuselio centre – masiniai protestai, panaudotos ašarinės dujos 5

Daugiau kaip 5.500 žmonių Briuselyje sekmadienį prie ES institucijų pastatų protestavo prieš Jungtinių Tautų...

Verslo aplinka
2018.12.16
Raseinių rajono meras A. Gricius skundžia prokurorams R. Ačo elgesį 1

Raseinių rajono savivaldybės meras Algirdas Gricius dėl kyšininkavimu įtariamo nuo pareigų nušalinto...

Verslo aplinka
2018.12.16
Savo kiemuose užsiėmę politikai kuria lyderystės vakuumą Vakarų pasaulyje

Savas problemas sprendžiantys šalių politikai atvėrė lyderystės vakuumą Vakarų pasaulyje. Kai kurie...

Verslo aplinka
2018.12.16
Įsikarščiavusi T. May grasina sužlugdyti „Brexit“ susitarimą 20

Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May penktadienį pagrasino sužlugdyti „Brexit“ susitarimą, kurį...

Verslo aplinka
2018.12.16
Kauno mero įmonė tikisi taikiai susitarti dėl patalpų Vilniaus centre 1

Teismui leidus Vilniaus valdžiai iš Centrinio knygyno patalpų Gedimino prospekte iškeldinti nuomininkę –...

Statyba ir NT
2018.12.16
Ar krizę išgyvenusios Europos kompanijos atsigavo ilgam? Premium

„Krizę pavertėme galimybe. 2010-aisiais ir 2011-aisiais įsigijome dvi dideles Vokietijos bendroves ir...

Financial Times
2018.12.16
Veterinarijos institute bakterijų turinti mėsa už kyšius virsdavo švaria 19

Buvęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo...

Agroverslas
2018.12.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau