Verslo įtakos politikams spragos: ne tik dėl finansavimo draudimo

Kol dėliojama verslo grupių įtakos politinėms partijoms mozaika, politologai ir mokslininkai akcentuoja, kad nors svarbu atskleisti ir kontroliuoti politinės sistemos finansavimo šaltinius, kur kas svarbiau, kad visuomenė matytų vadinamąjį teisėkūros pėdsaką, t. y. kas ir kada pateikė įstatymo pataisas, ar į jas buvo atsižvelgta, o jei ne – tuomet kodėl. Ekspertai taip pat pabrėžia, kad būtina grįžti prie Lobistinės veiklos įstatymo pataisų, kurias politikai pernai rudenį atmetė.

VŽ apklausti ekspertai nemato tobulo sprendimo, kaip ydingus partijų ir verslo ryšius paversti skaidriais ir naudingais visuomenei. 70% partijų finansų senosiose Europos demokratijose priklauso nuo valstybinio finansavimo, o likusią sudaro kiti šaltiniai, įskaitant verslo organizacijas. Diskutuojama, kad galbūt būtų prasminga turėti vadinamą akląjį fondą, kur aukotojai, juridiniai asmenys, negalėtų matyti, kokiai politinei organizacijai finansuoti skiriami pinigai.

Remti politines partijas, politinių kampanijų dalyvius juridiniams asmenims pagal įstatymus Lietuvoje buvo galima iki 2012 m. ne didesne nei 20 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių suma, kuri 2011 m. siekė kiek daugiau nei 42.400 Lt (apie 12.200 Eur).