VŽ paaiškina: kas yra EBPO, kurios nare tampa Lietuva?
Ištakos siekia Maršalo planą
1961 m. oficialiai įkurtos EBPO ištakos siekia Jungtinių Amerikos Valstijų finansuotą Maršalo planą, kuris suvienijo Vakarų Europos šalis, siekusias atstatyti po II pasaulinio karo sugriautą ekonomiką.
EBPO garsi ir svarbi ne pinigine parama, kokią, pvz., gauname iš Europos Sąjungos, bet savo ekspertinėmis rekomendacijomis šalims narėms, siekiančioms aukštesnės piliečių gyvenimo kokybės daugelyje sričių – nuo ekonomikos iki sveikatos apsaugos ir švietimo.
EBPO šūkis: „Geresnė politika geresniam gyvenimui.“
EBPO šiuo metu vadovauja generalinis sekretorius meksikietis Angelis Gurria, kuris kartu su prezidente pasirašė sutartį dėl Lietuvos stojimo į šią organizaciją.
Baigtas integracijos į Vakarus etapas
Įstojimas į EBPO yra paskutinis Lietuvai integruojantis į svarbiausias Vakarų pasaulio institucijas.
Įsilieti į organizaciją Lietuvai užtruko kiek ilgiau nei daugeliui kaimyninių šalių. Viena priežasčių – šlubavusi kova su korupcija, taip pat valstybės valdomų įmonių pertvarkos. Šie procesai stojimo metu pastebimai suintensyvėjo.
Stojimo procesas nuo derybų pradžios iki sutarties parašymo vyko lygiai trejus metus – nuo 2015-ųjų balandžio iki 2018 m. gegužės. Lietuva, atsižvelgdama į rekomendacijas įvykdė arba toliau tęsia svarbias reformas valstybės valdomų įmonių, investicinės aplinkos, korupcijos užkardymo ir kitose srityse.
Reikšmingiausios reformos pagal EBPO reikalavimus vyko šiose srityse:
valstybinių įmonių valdymo ir bendrovių valdymo (įskaitant 42 miškų urėdijų ir 11 regioninių kelių VĮ veiklos konsolidavimą);
kovos su korupcija, įskaitant užsienio pareigūnų papirkinėjimą;
atvirumo investicijoms.
Vienys 37 valstybes
Šiuo metu EBPO narės yra 35 pasaulio valstybės, tarp jų Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė, Kanada, Japonija, Pietų Korėja, Vokietija, Prancūzija ir dar 19 Europos Sąjungos valstybių, taip pat Australija, Izraelis, Šveicarija, Naujoji Zelandija Turkija. Paskutinė iki šiol į organizaciją 2016 m. viduryje įstojo kaimyninė Latvija. Estija EBPO narė yra jau nuo 2010-ųjų.
Tęsinys po grafiku[infogram id="d58dcc9a-ab9f-4515-9261-63e10828ab74" prefix="duF" format="interactive" title="Verslo aplinka: EBPO narės, kandidatės ir pagrindinės partnerės"]
Nuo 2007 m. užsitęsusios derybos su Rusija buvo sustabdytos 2014 m. pavasarį dėl agresijos Ukrainoje. Nuo 2013 m. oficialias narystės derybas pradėjo Kolumbija, kuri įstoja į EBPO kartu su Lietuva.
Prisijungus Lietuvai ir Kolumbijai EBPO vienys 37 pasaulio valstybes iš kiek daugiau kaip 200.
Tęsiamos 2015 m. (kartu su Lietuva) prasidėjusios stojimo derybos su Kosta Rika. Gali būti, kad 38-ąja organizacijos nare ši Centrinės Amerikos valstybė taps šiemet rudenį arba kitąmet pavasarį.
Pagrindiniai EBPO partneriai yra Brazilija, Indija, Indonezija, Kinija, Pietų Afrikos Respublika. Iš viso EBPO bendradarbiauja su daugiau negu 100 valstybių, kurios nėra organizacijos narės. Prašymus prisijungti prie EBPO yra pateikusios šešios šalys, tarp jų Brazilija, Bulgarija, Rumunija, Kroatija, tačiau derybų procedūra su jomis kol kas nėra pradėta.
Įsigalios po ratifikavimo ir deponavimo
EBPO biudžetas 2017 m. siekė 374 mln. Eur. Jis sudaromas iš nuolatinių valstybių narių įnašų (54%; jie apskaičiuojami atsižvelgiant į šalių ekonomikos dydį ir kitus veiksnius) ir papildomų programų, kuriomis suinteresuotos konkrečios narės, finansavimo. Didžiausią indėlį į biudžetą įneša JAV – 21%.
Preliminariai skaičiuojama, kad Lietuvai narystė EBPO kasmet kainuos 2,5–3,5 mln. Eur.
Pasirašius stojimo sutartį birželį dėl jos ratifikavimo turėtų spręsti Seimas. Jeigu taip ir atsitiks, tikėtina, kad jau birželio pabaigoje arba liepos pradžioje ji bus deponuota Prancūzijos vyriausybėje ir iškart įsigalios.
Narystė organizacijoje leis Lietuvai ne tik toliau gauti geriausia pasauline patirtimi grįstas rekomendacijas dėl reformų įvairiose srityse, bet ir atvers labai išsamios ir patikimos EBPO renkamos bei susistemintos statistinės informacijos klodus.
VERSLO TRIBŪNA
Pirmosios dienos naujajame „Ellex Valiunas“ biure „Jasinskio 2“ prasideda ne nuo oficialių kalbų, o nuo garsiai išsprūstančių: „Va čia tai biuras!“ Įkurtuvių šurmulys sklinda po visas erdves: vieni bando, kaip veikia išmaniąja programėle atidaromos durys, kiti tikrina ergonomiškas kėdes ir reguliuojamo aukščio stalus, treti apžiūrinėja biure sukabintą meno kolekciją ar žavisi per langus matoma Senamiesčio panorama, leisdami sau tyliai akimirką pasimėgauti mintimi, kad čia prasideda naujas komandos etapas.
MO muziejus – viena ryškiausių nevyriausybinio sektoriaus kultūros iniciatyvų Lietuvoje. Per mažiau nei dešimtmetį jis tapo ne vien šiuolaikinio meno erdve, bet ir saugia vieta visuomenės refleksijai. Tačiau tokiam vaidmeniui reikalinga ne tik kūrybinė vizija, bet ir laisvė – o ją užtikrinti padeda ilgalaikiai, pasitikėjimu grįsti ryšiai su verslu. Vienas jų – MO partnerystė su „Švyturys-Utenos alus“, prasidėjusi dar prieš muziejaus atidarymą ir iki šiol išliekanti viena tvirčiausių muziejaus atramų.
Lietuva per rekordinį laiką pasiekė Europos gerovės lygį, tačiau šiandien matome, kad prie komforto pripratome per greitai. Įsigalinti tingumo kultūra, augantis lūkesčių ir realybės atotrūkis bei lėtėjantis produktyvumas rodo, kad rizikuojame prarasti konkurencingumą greičiau nei jį sukūrėme.
Vilniuje butų pardavimai, augę visus metus, lapkritį kai kuriems NT vystytojams pateikė naujus rekordus; pavyzdžiui, vos pasirodžius informacijai apie „Omberg Group“ projektą „Šiaurės siestos“ Vilniuje, Visoriuose, per pirmas 24 val. parduoti net 24 butai.
Lietuvoje dar kol kas nėra apsispręsta, kokiu diplomatiniu lygiu bus atstovaujama EBPO. Tačiau greičiausiai nebus skiriamas atskiras ambasadorius šiai organizacijai. Tikėtina, kad šiuos klausimus „padengs“ Lietuvos nuolatinis atstovas Jungtinių Tautų kultūros, mokslo ir švietimo organizacijoje UNESCO, kuri irgi turi būstinę Paryžiuje, arba ambasadorius Prancūzijoje.
