EK Lietuvai per sanglaudos fondus siūlo skirti 6,4 mlrd. Eur – 13% mažiau nei 2014-2020 m.

Publikuota: 2018-05-29
Atnaujinta 2018-05-29 20:44
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Europos Komisija (EK) 2021-2027 m. Lietuvai siūlo skirti 6,4 mlrd. Eur sanglaudos politikos asignavimus, nurodoma Komisijos pranešime.  Tai 13% mažiau nei 2014-2020 m., kai skirti numatyta 7,3 mlrd. Eur.

Absoliučiais skaičiais, kaip nurodoma ES biudžeto projekto sanglaudos dalies suvestinėje, ES parama Lietuvai per sanglaudos fondus 2021-2027 m. mažėtų 0,9 mlrd. Eur.  Apie tai VŽ skelbė jau šįryt, remdamasi pasiūlymo projektu, su kuriuo susipažino redakcija.

Lietuvos atveju, svarbu šios politikos tęstinumas, ypač turint omenyje, kad Sanglaudos politikos lėšos sudaro apie 70 % visų Lietuvos viešųjų investicijų. Sanglaudos politikos asignavimai - viena svarbiausių ES biudžeto dalių verslui, kadangi iš jo lėšų formuojama nemažai programų, per kurias savo projektus gali finansuoti įmonės.

2018 m. kainomis siūloma 1/4 mažiau

Gi palyginamosiomis 2018 m. kainomis (eliminavus infliaciją), pagal EK pasiūlymą, Lietuvai Sanglaudos politikos lėšos turėtų mažėti beveik ketvirtadaliu, iki 5,6 mlrd. Eur, nurodė Finansų ministerija. Panašiai lėšos mažės ir kitoms sparčiai konverguojančioms ES valstybėms narėms, tokioms kaip Estija, Slovakija, Čekija, Malta, Lenkija ir Vengrija.

„Pradinis Europos Komisijos pasiūlymas, kuriame lėšos labiausiai mažinamos geriausius ekonominės plėtros rezultatus parodžiusioms valstybėms, nėra priimtinas. Manome, kad sparčiai besivystantiems regionams lėšos turėtų mažėti laipsniškai, nes priešingu atveju kyla rizika tolesnei regiono konvergencijai ir didėja tikimybė pakliūti į vadinamuosius „vidutinių pajamų spąstus“, – pranešime teigia Miglė Tuskienė, finansų viceministrė.

Ekspertai iki šiol prognozavo, kad kitą finansinę perspektyvą ES struktūrinė parama Lietuvoje mažės nuo 10 iki 40%.  Asignavimai Lietuvai mažėja dėl dviejų priežasčių: šalis perkopė 75% ES gerovės slenkstį, nuo kurio parama valstybėms narėms mažėja. Kita priežastis - iš Bendrijos po 2019 m. kovo besitraukianti Jungtinė Karalystė: grynosios britų įmokos po išmokų į ES biudžetą šiuo metu yra antros didžiausios po Vokietijos.

ES paramą Lietuvos kaimo plėtrai 2021-2027 m. siūloma mažinti beveik 21%, iki 1,2 mlrd. Eur. Tai BNS sakė eurokomisaras Vytenis Andriukaitis. Jis negalėjo nurodyti, kiek lėšų bus skirta tiesioginėms išmokoms žemdirbiams.

Nerijus Aleksiejūnas, prezidentės vyriausiasis patarėjas, šįryt „Žinių radijuje“ sakė, kad Lietuva jau perkopė 75% ES gerovės slenkstį, nuo kurio parama valstybėms narėms mažėja, tad pagal skaičiavimus struktūrinė parama gali mažėti ir ketvirtadaliu, tačiau Lietuvos pusė, pasak jo, derasi, kad ta suma mažėtų nuosaikiau.

Toliau derybos dėl reglamentų įgyvendinimo taisyklių vyks ES Tarybos darbo grupėse, vėliau bus deramasi ir su Europos Parlamentu. Dėl lėšų paskirstymo tarp regionų derybos vyks Europos Vadovų Taryboje, o valstybių narių sprendimui turės pritarti ir Europos Parlamentas. 

Klaudijus Maniokas, ES politikos ekspertas,  UAB „ESTEP Vilnius“ valdybos pirmininkas, sako, kad EK spaudžiama kai kurių valstybių narių iš esmės nusprendė perskirstyti struktūrinę paramą ją nukreipiant iš ES narių Rytų Europoje narėms Pietų Europoje. Viena vertus, Lietuva ir kitos regiono šalys pasiekė pastebimą ekonominę pažangą, kai Pietų Europos šalys tos pažangos demonstruoja mažiau, kita vertus - atsirado daugiau naujų kriterijų ir politikos. „Ar tai yra teisinga - klausimas.  Taip baudžiama Lenkija ir Vengrija dėl savo veiklos, o iš paskos ir mes“, - komentavo p. Maniokas.

Pramonininkai nenustebo ir giria dėmesį inovacijoms 

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sureagavo į EK sprendimą pastebėjimu, kad nestebina ES struktūrinės paramos apkarpymas Lietuvai. „Kaip ir buvo prognozuota, dėl to kad Lietuva perkopė 75% ES gerovės slenkstį ir iš Bendrijos po 2019 m. kovo traukiasi Jungtinė Karalystė, kitą finansinę perspektyvą ES struktūrinė parama Lietuvoje mažės, - rašoma LPK pranešime. - Todėl labai svarbu, kad jau dabar būtų pradėta galvoti ir planuoti, kaip skiriamas lėšas panaudoti efektyviai.“

LPK rado už ką pagirti EK - už siekį nustatyti augimui, darbo vietų kūrimui ir investicijoms tinkamas sąlygas, kas prisidės prie verslui palankios aplinkos kūrimo.

Pasak Roberto Dargio, LPK prezidento, šis sprendimas yra itin svarbus dėl išskirtinio dėmesio inovacijų ir technologijų stiprinimui. Didžioji dalis Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo investicijų bus nukreiptos į inovacijas, paramą mažosioms įmonėms, skaitmenines technologijas ir pramonės modernizavimą. Investicijos į įmonių technologinį atnaujinimą ir pramonės modernizavimą didins pramonės įmonių produktyvumą ir konkurencingumą, kas yra ypatingai svarbu mūsų eksportuojančiai pramonei. 

LPK pranešime atkreipiamas dėmesys, kad pristatytuose pasiūlymuose dėmesys yra skiriamas jaunimo nedarbui,  išsilavinimo lygio kėlimui ir užimtumo problemų sprendimui. LPK pasisako už tai, kad jaunimo nedarbo ir kvalifikuotų darbuotojų rengimo problemos būtų sprendžiamos tobulinant švietimo sistemą. Primenama, kad Vyriausybei pateiktuose LPK pasiūlymuose šalies konkurencingumui didinti ypatingas dėmesys skiriamas švietimo kokybės gerinimui ir darbo rinkos poreikius atliepiančios karjeros planavimo sistemos tobulinimui.

„Lietuvos verslas didelį ir augantį darbo jėgos trūkumą identifikuoja kaip vieną iš pagrindinių grėsmių  plėtrai. Norint atliepti darbo rinkos poreikius, reikia skubiai gerinti švietimo sistemos kokybę ir paties ugdymo turinį. Tačiau tai turi būti daroma kryptingai, apgalvotai, apsibrėžus labai aiškius tikslus ir sekant geriausiomis patirtimis konsoliduojant aukštojo mokslo institucijų ir optimizuojant profesinio mokymo įstaigų tinklą“, – sako p. Dargis.

Latviai gaus tiek pat

Kaip pateikiama EK pranešime, Latvija, kurios gerovės lygis siekia apie 65% ES vidurkio, struktūrinė parama einamosiomis kainomis nemažės: siūloma skirti 4,8 mlrd. Eur, tiek pat, kiek ir 2014-2020 m.
Estijai, kaip ir Lietuvai, parama per sanglaudos fondus turėtų mažėti 13%, iki 3,3 mlrd. Eur. Tuo tarpu Lenkijai siūloma sanglaudos politikos asignavimus mažinti  – atitinkamai 12%, iki 72,7 mlrd. Eur.
ES struktūrinė parama visoms 27 ES narėms 2021-2027 m. sieks 373 mlrd. Eur – 3,6% daugiau nei 2014-2020 m. (360 mlrd. Eur), tačiau į bendrą skaičių įtrauktos lėšos dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo, skirtos sienų apsaugai sustiprinti ir pan.  Be jų bendras pyragas mažėja dešimtadaliu.

Ištekliai ir toliau bus nukreipiami į labiausiai nuo likusios ES dalies atsiliekančius regionus. Kartu ji ir toliau padės išlaikyti stiprų, tiesioginį ES ir jos regionų bei miestų ryšį, nurodoma EK pranešime. Tačiau matyti, kad ES narėms iš Vidurio ir Rytų Europos bendras sanglaudos fondų pyragas, pagal siūlymus mažėja, o didesnį finansavimą gaus Pietų Europos šalys - Graikija, Italija ir Ispanija.

„Pirmiausiai lėšų mažėja dėl JK pasitraukimo iš Bendrijos“, - spaudos konferencijoje pristatant pasiūlymus sakė Jyrkis Katainenas, Komisijos pirmininko pavaduotojas.

Corina Cretu, už regioninę politiką atsakinga Komisijos narė, pridūrė, kad skirstant lėšas valstybėms narėms formulė nebuvo pakeista. „Bet taip pat atsižvelgėme į jaunimo įdarbinimo lygį,  migracijos politiką, klimato kaitą, švietimo sistemos išsivystymo lygį“,- pridūrė p. Cretu.

Finansų ministerija nurodo, kad toliau derybos dėl reglamentų įgyvendinimo taisyklių vyks ES Tarybos darbo grupėse, vėliau bus deramasi ir su Europos Parlamentu. Dėl lėšų paskirstymo tarp regionų derybos vyks Europos Vadovų Taryboje, o valstybių narių sprendimui turės pritarti ir Europos Parlamentas.

Kaip Lietuvai gauti daugiau

Lietuva gali gauti ir daugiau, jeigu kaip planuojama, šalis bus padalyta į du regionus ES paramai gauti.

Orientaciniai 2021–2027 m. ES sanglaudos politikos asignavimų scenarijai rodo, kad pagal esamą ES fondų lėšų skirstymo metodiką sprendimas Lietuvą padalyti į du administracinius (NUTS-2) regionus – Sostinės ir Vidurio ir Vakarų Lietuvos – būtų optimalus, siekiant maksimizuoti išmokas iš ES biudžeto.

Lietuvos ekspertų iš „ESTEP Vilnius“ skaičiavimai atlikti Finansų ministerijos užsakymu rodo, kad Sostinės regionas, kuris siekia 107,8% ES gerovės vidurkio, gautų 1,12 mlrd. Eur, o mažiau išsivystęs Vidurio ir Vakarų Lietuvos (61,7% ES vidurkio) gautų 5,63 mlrd. Eur, kai bendra suma siektų 6,75 mlrd. Eur.

Sanglaudos politika – pagrindinė ilgalaikių ES investicijų politika, ženkliai prisidėjusi prie Lietuvos ekonomikos augimo. Lietuvos BVP vienam gyventojui, lyginant su ES vidurkiu, per narystės ES laikotarpį padidėjo 25 proc. punktais (nuo 50% (2004 m.) iki 75% (2014 m.) ES vidurkio). Skaičiuojama, kad be ES investicijų šis skaičius būtų 4 proc. punktais mažesnis.

Sanglaudos politikos lėšomis Lietuvoje finansuojamas ne tik svarbiausios infrastruktūros sukūrimas (pvz., kelių, geležinkelių, vandentvarkos, turizmo, mokslinių tyrimų, sveikatos srityse), bet ir struktūrinių reformų įgyvendinimas (inovacijų, skaitmeninės ekonomikos, sveikatos ir švietimo srityse).

Gegužės pradžioje EK paskelbtame naujajame ES ilgamečio biudžeto projekte Ignalinos atominės elektrinės uždarymui per septynerius metus numatyta 552 mln. Eur (vertinant einamosiomis kainomis, t. y. įskaitant infliaciją). Skaičiuojant šių metų kainomis ir be infliacijos rodiklio, ši suma siektų 490 mln. Eur.

VŽ rašė, kad jau aiškėja, kiek pinigų Lietuva turės įmokėti į bendrąjį ES biudžetą. Dabartinėje finansinėje perspektyvoje Lietuvos įsipareigojimai siekia beveik 3 mlrd. Eur per septynerius metus, t. y. vidutiniškai po 0,43 mlrd. Eur per metus. 2021–2027 m. bendroji įmoka gali padidėti iki 4,5 mlrd. Eur, t. y., kaip po vieno pasitarimo Briuselyje užsiminė Albinas Zananavičius, užsienio reikalų viceministras, „Lietuvos kasmetinė įmoka padidėtų apie 200 mln. Eur“.

[infogram id=“grynosios_imokos_i_es_biudzeta_mln_eur_2015_m“ prefix=“4rg“ format=“interactive“ title=“Grynosios įmokos į ES biudžetą, mln. Eur (2015 m.)“]

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
EŽTT: Lietuva sukėlė pavojų čečėnų šeimai, atsisakydama svarstyti prieglobsčio prašymą 1

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė, kad Lietuva pažeidė čečėnų šeimos teises, kai nepriėmė...

„MG Baltic“ byloje teismas apklausia žiniasklaidos agentūros „PHD“ vadovą

Politinės korupcijos bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas trečiadienį apklausia žiniasklaidos...

Registrų centre įregistruota UAB „Moody‘s Lithuania“

Juridinių asmenų registre (JAR) įregistruota UAB „Moody‘s Lithuania“.

Finansai
12:09
Th. May inicijuotas balsavimas dėl pasitikėjimo 11

Theresai May, JK premjerei, Torių partijos nariai inicijavo balsavimą dėl pasitikėjimo. Jis bus surengtas...

VTEK: A. Veryga pažeidė įstatymą skirdamas lėšų universitetui, kuriame anksčiau dirbo

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pažeidė įstatymą, kai skyrė finansavimą Lietuvos sveikatos...

Alytaus pramonės parko plėtrą stabdo žemės savininkai Premium

Plėsti pramonės parką ir formuoti investuotojams patrauklesnius sklypus norinti Alytaus savivaldybė vargsta...

Pramonė
09:54
Rinkos tendencijos nulėmė veiklos modernizavimą Rėmėjo turinys

UAB „Baltic Refrigeration Group“, mažmeninės ir didmeninės prekybos kondicionavimo sistemomis ir jų priedais...

Plėtoti nereikia sustoti Rėmėjo turinys 3

Vienintelis Lietuvos jūrų uostas yra svarbi energetikos sistemos dalis, SGD bei naftos terminalai, elektros...

Transportas
06:00
Kita nuomonė? Ant laužo! 8

Valdantieji lengviau atsikvėpė – kitų metų valstybės biudžetas patvirtintas. Vargu ar kada nors anksčiau...

Dalį įmonių pelno nukando darbuotojų atlyginimai Premium 14

Lietuvos nefinansinių įmonių pajamos šiemet augo gerokai sparčiau nei jų pelnas. Jį labiausiai tirpdė...

Pramonė
05:45
Th. May žengė rizikingą politinį žingsnį Premium

Theresa May, JK premjerė, pirmadienį pripažino: ji susidūrė su JK parlamento balsavimu dėl „Brexit“...

Po išpuolio Strasbūre Prancūzija stiprina sienų apsaugą, skelbia aukštesnį pavojaus lygį 6

Prancūzijos Strasbūro mieste, netoli Europos Parlamento ir kalėdinio miestelio, antradienio vakarą įvykdytas...

Verslo aplinka
2018.12.11
„Coca-Cola“ vadovas: nestabilumas apsunkina tarptautinio verslo plėtojimą 2

Muhtaras Kentas, į pensiją išeiti besiruošiantis kompanijos „Coca Cola“ vykdomasis direktorius, antradienį...

Verslo aplinka
2018.12.11
Ekonomistai: 2019 m. biudžetas – rizikingas, ypač dėl PVM ambicijų Premium 10

Ekonomistai lenkia pirštus vardydami Seime patvirtinto biudžeto privalumus ir trūkumus. Tarp didžiausių...

Finansai
2018.12.11
Tarnautojų bazinės algos dydis kitąmet kilstelėtas simboliškai 1

Pareiginės algos bazinis dydis, nuo kurio priklauso daugumos valdininkų darbo užmokestis, kitąmet bus...

Verslo aplinka
2018.12.11
Premjeras tikslina į tarnybas kreipęsis dėl „procesų, vykstančių šalyje“, ne dėl konservatorių   30

Premjeras Saulius Skvenelis antradienio popietę pareiškė, kad į specialiąsias tarnybas kreipėsi „dėl procesų,...

Verslo aplinka
2018.12.11
Seimas priėmė 2019-ųjų biudžetą, atmetęs daugumą opozicijos pataisų 27

Seimas antradienį priėmė 2019 m. valstybės biudžetą. Valdančioji koalicija pademonstravo turinti pakankamus...

Verslo aplinka
2018.12.11
R. Masiulis žada ieškoti vidinių ŠMM išteklių mokytojų algoms didinti 7

Laikinai Švietimo ir mokslo ministerijai vadovaujantis susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, kad ieškos...

Verslo aplinka
2018.12.11
Liberalų sąjūdis į Vilniaus merus iškėlė lobisto M. Nagevičiaus kandidatūrą 7

Liberalų sąjūdis į Vilniaus merus iškėlė lobistą Martyną Nagevičių. 

Verslo aplinka
2018.12.11
2019-ųjų pokyčiai: mažesnis PVM spaudai ir malkoms, didesnis alkoholio akcizas 8

Periodinė spauda nuo 2019 m. sausio 1 d. bus apmokestinta lengvatiniu 5% pridėtinės vertės mokesčio (PVM)...

Verslo aplinka
2018.12.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau