EK Lietuvai per sanglaudos fondus siūlo skirti 6,4 mlrd. Eur – 13% mažiau nei 2014-2020 m.

Publikuota: 2018-05-29
Atnaujinta 2018-05-29 20:44
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Europos Komisija (EK) 2021-2027 m. Lietuvai siūlo skirti 6,4 mlrd. Eur sanglaudos politikos asignavimus, nurodoma Komisijos pranešime.  Tai 13% mažiau nei 2014-2020 m., kai skirti numatyta 7,3 mlrd. Eur.

Absoliučiais skaičiais, kaip nurodoma ES biudžeto projekto sanglaudos dalies suvestinėje, ES parama Lietuvai per sanglaudos fondus 2021-2027 m. mažėtų 0,9 mlrd. Eur.  Apie tai VŽ skelbė jau šįryt, remdamasi pasiūlymo projektu, su kuriuo susipažino redakcija.

Lietuvos atveju, svarbu šios politikos tęstinumas, ypač turint omenyje, kad Sanglaudos politikos lėšos sudaro apie 70 % visų Lietuvos viešųjų investicijų. Sanglaudos politikos asignavimai - viena svarbiausių ES biudžeto dalių verslui, kadangi iš jo lėšų formuojama nemažai programų, per kurias savo projektus gali finansuoti įmonės.

2018 m. kainomis siūloma 1/4 mažiau

Gi palyginamosiomis 2018 m. kainomis (eliminavus infliaciją), pagal EK pasiūlymą, Lietuvai Sanglaudos politikos lėšos turėtų mažėti beveik ketvirtadaliu, iki 5,6 mlrd. Eur, nurodė Finansų ministerija. Panašiai lėšos mažės ir kitoms sparčiai konverguojančioms ES valstybėms narėms, tokioms kaip Estija, Slovakija, Čekija, Malta, Lenkija ir Vengrija.

„Pradinis Europos Komisijos pasiūlymas, kuriame lėšos labiausiai mažinamos geriausius ekonominės plėtros rezultatus parodžiusioms valstybėms, nėra priimtinas. Manome, kad sparčiai besivystantiems regionams lėšos turėtų mažėti laipsniškai, nes priešingu atveju kyla rizika tolesnei regiono konvergencijai ir didėja tikimybė pakliūti į vadinamuosius „vidutinių pajamų spąstus“, – pranešime teigia Miglė Tuskienė, finansų viceministrė.

Ekspertai iki šiol prognozavo, kad kitą finansinę perspektyvą ES struktūrinė parama Lietuvoje mažės nuo 10 iki 40%.  Asignavimai Lietuvai mažėja dėl dviejų priežasčių: šalis perkopė 75% ES gerovės slenkstį, nuo kurio parama valstybėms narėms mažėja. Kita priežastis - iš Bendrijos po 2019 m. kovo besitraukianti Jungtinė Karalystė: grynosios britų įmokos po išmokų į ES biudžetą šiuo metu yra antros didžiausios po Vokietijos.

ES paramą Lietuvos kaimo plėtrai 2021-2027 m. siūloma mažinti beveik 21%, iki 1,2 mlrd. Eur. Tai BNS sakė eurokomisaras Vytenis Andriukaitis. Jis negalėjo nurodyti, kiek lėšų bus skirta tiesioginėms išmokoms žemdirbiams.

Nerijus Aleksiejūnas, prezidentės vyriausiasis patarėjas, šįryt „Žinių radijuje“ sakė, kad Lietuva jau perkopė 75% ES gerovės slenkstį, nuo kurio parama valstybėms narėms mažėja, tad pagal skaičiavimus struktūrinė parama gali mažėti ir ketvirtadaliu, tačiau Lietuvos pusė, pasak jo, derasi, kad ta suma mažėtų nuosaikiau.

Toliau derybos dėl reglamentų įgyvendinimo taisyklių vyks ES Tarybos darbo grupėse, vėliau bus deramasi ir su Europos Parlamentu. Dėl lėšų paskirstymo tarp regionų derybos vyks Europos Vadovų Taryboje, o valstybių narių sprendimui turės pritarti ir Europos Parlamentas. 

Klaudijus Maniokas, ES politikos ekspertas,  UAB „ESTEP Vilnius“ valdybos pirmininkas, sako, kad EK spaudžiama kai kurių valstybių narių iš esmės nusprendė perskirstyti struktūrinę paramą ją nukreipiant iš ES narių Rytų Europoje narėms Pietų Europoje. Viena vertus, Lietuva ir kitos regiono šalys pasiekė pastebimą ekonominę pažangą, kai Pietų Europos šalys tos pažangos demonstruoja mažiau, kita vertus - atsirado daugiau naujų kriterijų ir politikos. „Ar tai yra teisinga - klausimas.  Taip baudžiama Lenkija ir Vengrija dėl savo veiklos, o iš paskos ir mes“, - komentavo p. Maniokas.

Pramonininkai nenustebo ir giria dėmesį inovacijoms 

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sureagavo į EK sprendimą pastebėjimu, kad nestebina ES struktūrinės paramos apkarpymas Lietuvai. „Kaip ir buvo prognozuota, dėl to kad Lietuva perkopė 75% ES gerovės slenkstį ir iš Bendrijos po 2019 m. kovo traukiasi Jungtinė Karalystė, kitą finansinę perspektyvą ES struktūrinė parama Lietuvoje mažės, - rašoma LPK pranešime. - Todėl labai svarbu, kad jau dabar būtų pradėta galvoti ir planuoti, kaip skiriamas lėšas panaudoti efektyviai.“

LPK rado už ką pagirti EK - už siekį nustatyti augimui, darbo vietų kūrimui ir investicijoms tinkamas sąlygas, kas prisidės prie verslui palankios aplinkos kūrimo.

Pasak Roberto Dargio, LPK prezidento, šis sprendimas yra itin svarbus dėl išskirtinio dėmesio inovacijų ir technologijų stiprinimui. Didžioji dalis Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo investicijų bus nukreiptos į inovacijas, paramą mažosioms įmonėms, skaitmenines technologijas ir pramonės modernizavimą. Investicijos į įmonių technologinį atnaujinimą ir pramonės modernizavimą didins pramonės įmonių produktyvumą ir konkurencingumą, kas yra ypatingai svarbu mūsų eksportuojančiai pramonei. 

LPK pranešime atkreipiamas dėmesys, kad pristatytuose pasiūlymuose dėmesys yra skiriamas jaunimo nedarbui,  išsilavinimo lygio kėlimui ir užimtumo problemų sprendimui. LPK pasisako už tai, kad jaunimo nedarbo ir kvalifikuotų darbuotojų rengimo problemos būtų sprendžiamos tobulinant švietimo sistemą. Primenama, kad Vyriausybei pateiktuose LPK pasiūlymuose šalies konkurencingumui didinti ypatingas dėmesys skiriamas švietimo kokybės gerinimui ir darbo rinkos poreikius atliepiančios karjeros planavimo sistemos tobulinimui.

„Lietuvos verslas didelį ir augantį darbo jėgos trūkumą identifikuoja kaip vieną iš pagrindinių grėsmių  plėtrai. Norint atliepti darbo rinkos poreikius, reikia skubiai gerinti švietimo sistemos kokybę ir paties ugdymo turinį. Tačiau tai turi būti daroma kryptingai, apgalvotai, apsibrėžus labai aiškius tikslus ir sekant geriausiomis patirtimis konsoliduojant aukštojo mokslo institucijų ir optimizuojant profesinio mokymo įstaigų tinklą“, – sako p. Dargis.

Latviai gaus tiek pat

Kaip pateikiama EK pranešime, Latvija, kurios gerovės lygis siekia apie 65% ES vidurkio, struktūrinė parama einamosiomis kainomis nemažės: siūloma skirti 4,8 mlrd. Eur, tiek pat, kiek ir 2014-2020 m.
Estijai, kaip ir Lietuvai, parama per sanglaudos fondus turėtų mažėti 13%, iki 3,3 mlrd. Eur. Tuo tarpu Lenkijai siūloma sanglaudos politikos asignavimus mažinti  – atitinkamai 12%, iki 72,7 mlrd. Eur.
ES struktūrinė parama visoms 27 ES narėms 2021-2027 m. sieks 373 mlrd. Eur – 3,6% daugiau nei 2014-2020 m. (360 mlrd. Eur), tačiau į bendrą skaičių įtrauktos lėšos dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo, skirtos sienų apsaugai sustiprinti ir pan.  Be jų bendras pyragas mažėja dešimtadaliu.

Ištekliai ir toliau bus nukreipiami į labiausiai nuo likusios ES dalies atsiliekančius regionus. Kartu ji ir toliau padės išlaikyti stiprų, tiesioginį ES ir jos regionų bei miestų ryšį, nurodoma EK pranešime. Tačiau matyti, kad ES narėms iš Vidurio ir Rytų Europos bendras sanglaudos fondų pyragas, pagal siūlymus mažėja, o didesnį finansavimą gaus Pietų Europos šalys - Graikija, Italija ir Ispanija.

„Pirmiausiai lėšų mažėja dėl JK pasitraukimo iš Bendrijos“, - spaudos konferencijoje pristatant pasiūlymus sakė Jyrkis Katainenas, Komisijos pirmininko pavaduotojas.

Corina Cretu, už regioninę politiką atsakinga Komisijos narė, pridūrė, kad skirstant lėšas valstybėms narėms formulė nebuvo pakeista. „Bet taip pat atsižvelgėme į jaunimo įdarbinimo lygį,  migracijos politiką, klimato kaitą, švietimo sistemos išsivystymo lygį“,- pridūrė p. Cretu.

Finansų ministerija nurodo, kad toliau derybos dėl reglamentų įgyvendinimo taisyklių vyks ES Tarybos darbo grupėse, vėliau bus deramasi ir su Europos Parlamentu. Dėl lėšų paskirstymo tarp regionų derybos vyks Europos Vadovų Taryboje, o valstybių narių sprendimui turės pritarti ir Europos Parlamentas.

Kaip Lietuvai gauti daugiau

Lietuva gali gauti ir daugiau, jeigu kaip planuojama, šalis bus padalyta į du regionus ES paramai gauti.

Orientaciniai 2021–2027 m. ES sanglaudos politikos asignavimų scenarijai rodo, kad pagal esamą ES fondų lėšų skirstymo metodiką sprendimas Lietuvą padalyti į du administracinius (NUTS-2) regionus – Sostinės ir Vidurio ir Vakarų Lietuvos – būtų optimalus, siekiant maksimizuoti išmokas iš ES biudžeto.

Lietuvos ekspertų iš „ESTEP Vilnius“ skaičiavimai atlikti Finansų ministerijos užsakymu rodo, kad Sostinės regionas, kuris siekia 107,8% ES gerovės vidurkio, gautų 1,12 mlrd. Eur, o mažiau išsivystęs Vidurio ir Vakarų Lietuvos (61,7% ES vidurkio) gautų 5,63 mlrd. Eur, kai bendra suma siektų 6,75 mlrd. Eur.

Sanglaudos politika – pagrindinė ilgalaikių ES investicijų politika, ženkliai prisidėjusi prie Lietuvos ekonomikos augimo. Lietuvos BVP vienam gyventojui, lyginant su ES vidurkiu, per narystės ES laikotarpį padidėjo 25 proc. punktais (nuo 50% (2004 m.) iki 75% (2014 m.) ES vidurkio). Skaičiuojama, kad be ES investicijų šis skaičius būtų 4 proc. punktais mažesnis.

Sanglaudos politikos lėšomis Lietuvoje finansuojamas ne tik svarbiausios infrastruktūros sukūrimas (pvz., kelių, geležinkelių, vandentvarkos, turizmo, mokslinių tyrimų, sveikatos srityse), bet ir struktūrinių reformų įgyvendinimas (inovacijų, skaitmeninės ekonomikos, sveikatos ir švietimo srityse).

Gegužės pradžioje EK paskelbtame naujajame ES ilgamečio biudžeto projekte Ignalinos atominės elektrinės uždarymui per septynerius metus numatyta 552 mln. Eur (vertinant einamosiomis kainomis, t. y. įskaitant infliaciją). Skaičiuojant šių metų kainomis ir be infliacijos rodiklio, ši suma siektų 490 mln. Eur.

VŽ rašė, kad jau aiškėja, kiek pinigų Lietuva turės įmokėti į bendrąjį ES biudžetą. Dabartinėje finansinėje perspektyvoje Lietuvos įsipareigojimai siekia beveik 3 mlrd. Eur per septynerius metus, t. y. vidutiniškai po 0,43 mlrd. Eur per metus. 2021–2027 m. bendroji įmoka gali padidėti iki 4,5 mlrd. Eur, t. y., kaip po vieno pasitarimo Briuselyje užsiminė Albinas Zananavičius, užsienio reikalų viceministras, „Lietuvos kasmetinė įmoka padidėtų apie 200 mln. Eur“.

[infogram id=“grynosios_imokos_i_es_biudzeta_mln_eur_2015_m“ prefix=“4rg“ format=“interactive“ title=“Grynosios įmokos į ES biudžetą, mln. Eur (2015 m.)“]

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Geidžiamiausios studijos: medicina – LSMU, tarptautinis verslas – Vilniaus kolegijoje

Reikšdami pageidavimus, ką studijuoti, abiturientai šiemet dažniausiai pirmenybę teikė medicinos studijoms...

Seimas iš naujo svarstys vetuotas pataisas dėl valstybės turto naudojimo

Seimas iš naujo svarstys prezidento Gitano Nausėdos grąžintas parlamentarams svarstyti pataisas dėl galimybės...

G. Nausėda: susisiekimo ministru siūlomas V. Kondratovičius, VRM – J. Narkevičius 5

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį patvirtino, kad valdantieji susisiekimo ministru pasiūlė buvusį šios...

B. Johnsonas išrinktas naujuoju JK premjeru 8

Borisas Johnsonas antradienį paskelbtas naujuoju Jungtinės Karalystės (JK) Konservatorių partijos lyderiu.

B. Johnsonas įneš dar daugiau chaoso į „Brexit“ rebusą Premium

Trečiadienį pareigas pradės eiti naujasis Jungtinės Karalystės (JK) premjeras. Juo, kaip ir prognozuota, tapo...

Premjeras: dar ne dėl visų kandidatų į ministrus sutarta su prezidentu 

Premjeras Saulius Skvernelis tvirtina, kad dar ne dėl visų kandidatų į atnaujintą Vyriausybės sudėtį yra...

S. Skvernelis lieka premjeru, žada naujus mokesčius 14

Už pritarimą prezidento Gitano Nausėdos teikimui skirti Saulių Skvernelį premjeru šiandien balsavo 83 Seimo...

Prezidento dar vienas veto – irgi dėl disponavimo valstybės turtu  6

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo nepalikti partijoms teisės neatlygintinai naudotis valstybės turtu.

Vyriausybėje pasikeis trys ministrai 11

Atnaujintoje Vyriausybėje tikrai pasikeis vidaus reikalų, susisiekimo ir žemės ūkio ministrai. Tai patvirtino...

Rusija pirmą kartą pažeidė Pietų Korėjos oro erdvę 1

Pietų Korėja praneša, kad antradienį iššovė įspėjamųjų šūvių į Rusijos karinį orlaivį šiam, pasak Pietų...

R. Karbauskis: A. Širinskienė paliks „tvarkiečių“ frakciją, ją pakeis kitas politikas  2

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad į „tvarkiečių“ frakciją perėjusi parlamentarė...

Pirmąjį pusmetį Klaipėdos uostas augo, antrasis pusmetis gali būti kuklesnis Premium

Atsargios Klaipėdos uosto direkcijos prognozės dėl kiek mažesnės nei pernai krovos apimties 2019 m. pirmąjį...

Kelių įstatymas didina socialinę atskirtį tarp miesto ir kaimo  11

Kelių įstatymas yra ypač nepalankus kaimo gyventojams, gyvenantiems šalia valstybinės reikšmės kelių, kurie...

Problemiški IT viešieji pirkimai: konkursų mažiau, išleista daugiau Premium 5

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) išanalizavo ir palygino IT paslaugų pirkimų tendencijas 2016–2018 ir...

Paslaugos
05:45
Valstybės valdomų įmonių pertvarka vėluoja  Premium 1

Vyriausybei tenka pripažinti: gerokai vėluoja dalies valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pertvarkos planai.

G. Nausėdos pirmasis veto – dėl valstybės turto panaudojimo  13

Prieš dešimt dienų pradėjęs eiti pareigas prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį vetavo pirmąjį įstatymą –...

Verslo aplinka
2019.07.22
Parlamentinei veiklai skirtas lėšas Seimo nariai leidžia automobiliams ir suvenyrams

Pirmąjį šių metų pusmetį Seimo nariai parlamentinėms reikmėms išleido 633.000 Eur. Tai 49.000 Eur daugiau nei...

Verslo aplinka
2019.07.22
Po dar vienų rinkimų Ukrainoje iššūkių netrūks Premium

Ukrainos pirmalaikiuose parlamento rinkimuose savo politinę įtaką sutelkė Volodymyras Zelenskis, Ukrainos...

Verslo aplinka
2019.07.22
STT: savivaldybių įmonėse giminystė sieja vidutiniškai penktadalį darbuotojų 8

Savivaldybių įmonėse giminystės ryšiai sieja vidutiniškai penktadalį, o kai kur – net pusę darbuotojų,...

Verslo aplinka
2019.07.22
KAM: šiemet dėl tarnybos vengimo nubausti beveik 7.000 vyrų 23

Šiais metais dėl tarnybos kariuomenėje vengimo nubausti beveik 7.000 vyrų, pranešė Krašto apsaugos...

Verslo aplinka
2019.07.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau