SEB ragina nebijoti sulėtėjusios euro zonos plėtros

Publikuota: 2018-05-16
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Nors metų pradžioje išsivysčiusių pasaulio valstybių ūkio plėtra buvo lėtesnė, negu tikėtasi, SEB banko analitikai siūlo nedaryti neigiamų išvadų apie ateitį, nes darbo rinkoje padėtis ir toliau gerėja, investicijos auga, tad gana sparti plėtra turėtų išlikti ir 2018, ir 2019 metais.

Banko ekspertai apsidraudžia – optimizmą gali numarinti nenumatyti politiniai sprendimai arba įmonių ir valdžios sektoriaus sprendimai atidėti investicinius planus. Analitikai remiasi trečiadienį Stokholme paskelbta pasaulio ekonomikos apžvalga „Nordic Outlook“.

VŽ rašė, kad naujausi euro zonos ir didžiausios jos valstybės Vokietijos ekonomikos rezultatai rodo, kad pastaruoju metu stebėtas Europos ūkio pakilimas ima išsikvėpti. Tačiau ir pasaulio ekonomistai ramina, kad daugelis to priežasčių – laikinos, tačiau sako pastebintys ir geopolitinės įtampos įtaką. 

Latvija lenkia, nors ir sumažino prognozę

„Nordic Outlook“ apžvalgoje Lietuvai numatomas ėjimas iš paskos kitoms Baltijos valstybėms, nes nors prognozuojamas mažesnis negu anksčiau Latvijos ekonomikos augimas, Lietuva jai vis vien šiemet nusileis pagal ūkio plėtrą, daugiausia dėl lėtesnio vartojimo masto augimo. 

nuotrauka:: 1right

„Palikome tas pačias Lietuvos ir Estijos ekonomikų plėtros 2018 metų prognozes (atitinkamai 3,2 ir 3,5%), tačiau sumažinome šių metų Latvijos BVP prognozę nuo 4,1 iki 3,7%, o 2019 metais – nuo 3,7 iki 3,5%. Pagrindinės kuklesnio tikėtino augimo priežastys – pradėtas trečio didžiausio Latvijoje banko „ABLV bank“ likvidavimas ir kitų bankų mažinama paslaugų nerezidentams apimtis, dėl ko mažės finansų sektoriaus sukurta bendra pridėtinė vertė. Be to, Latvija vis dar jaučia mažesnių Rusijos krovinių srautų per uostus pasekmes. Tiesa, vartojimas sparčiai auga ne tik Latvijoje, bet ir Estijoje dėl mažėjančio nedarbo ir nuo šių metų įsigaliojusių mokesčių pokyčių. Lietuvoje ekonomikos augimas yra daugmaž subalansuotas. Daugiausia jį skatins didesnės privataus kapitalo ir valstybės bendrovių investicijos“, – pranešime cituojamas Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis analitikas.

Infliacija – ECB galvos skausmas

SEB grupės ekonomistai 0,1 proc. punkto (iki 2,4%) sumažino euro zonos ekonomikos plėtros 2018 metų prognozę. Kitąmet tikimasi 2,3% ūkio plėtros. Šių metų pradžios ekonominiai rodikliai nuvylė, tačiau nemažą įtaką lėtesniam augimui darė vienkartiniai veiksniai, tokie kaip nepalankūs šalti orai vasarį ir kovą. Be to, dėl metų pradžioje sustiprėjusio euro ir atsiradusio nerimo dėl įsiplieskiančių prekybos karų sumenko eksportuotojų lūkesčiai, rašoma apžvalgoje.

„Visgi nedarbas regione ir toliau mažėja: 2018 metais euro zonoje vidutinis nedarbas bus 8,4%, o 2019 metais – 7,9%. Su kvalifikuotos darbo jėgos stygiumi susiduria beveik visos euro zonos valstybės. Tą rodo ir verslo atstovų apklausos, nes darbuotojų trūkumas pagal aktualumą pirmą kartą apklausų istorijoje prilygsta nepakankamos prekių ir paslaugų paklausos problemai. Tačiau darbuotojų atlyginimų augimas euro zonoje vis dar neįsibėgėja, tad ir infliacija regione yra gana nedidelė. Lėtesnis, negu tikėtasi, pajamų didėjimas lemia tai, kad ir euro zonos gyventojų vartojimo mastas didėja saikingai. Beje, euro zonos valstybės aštuntus iš eilės metus mažino biudžetų deficitą, bet daugėja požymių, kad šalys gali imti vėl labiau išlaidauti, o tai bent trumpuoju laikotarpiu skatintų ekonomikų plėtrą“, – teigiama pranešime.

Primenama, kad maža infliacija euro zonoje yra Europos Centrinio Banko (ECB) galvos skausmas, verčiantis neskubėti atitraukti skatinamosios pinigų politikos priemonių. SEB grupės analitikai prognozuoja, kad ECB sumažins išplėstinės turto pirkimo programos apimtį iki 15 mlrd. Eur per mėnesį ir ją galutinai nutrauks paskutinį šių metų mėnesį. Palūkanų norma už ECB laikomus indėlius bus padidinta iki -0,25% ateinančių metų birželį, o bazinė palūkanų norma veikiausiai bus pakelta iki 0,25% tik kitų metų rugsėjį. SEB valiutų analitikai sumažino euro ir JAV dolerio santykio prognozę ir tikisi, kad euras kainuos 1,2 JAV dolerio 2018 metų pabaigoje. Santykio prognozė pabloginta dėl lėtesnio negu anksčiau prognozuojamo ECB palūkanų normų didinimo. 

VŽ primena, kad Baltijos valstybėse didžiausia mėnesio infliacija balandį užfiksuota Lietuvoje – 0,6%. 

JAV palūkanų normas gali kelti tris kartus

SEB grupės ekonomistai prognozuoja, kad JAV Federalinis rezervų bankas (FED) šiais metais dar didins bazinę palūkanų normą tris kartus – iki 2,5%, o kitąmet – du kartus – iki 3%. Priešingai negu euro zonoje, infliacija JAV yra daug didesnė (vidutinė bazinė infliacija 2018 metais bus 2%, o 2019 metais – 2,2%) ir sudaro sąlygas FED pateisinti ryžtingus veiksmus, juolab kad prognozuojamas vidutinis nedarbo lygis šiemet mažės iki 3,8%, tad darbo rinkoje darbuotojų vis labiau trūks. Tai turėtų skatinti algų didėjimą.

JAV ekonomika pirmą ketvirtį augo lėčiau, negu planuota, tačiau SEB ekonomistai paliko nepakeistą 2,8% šiemet ir 2,5% kitąmet ūkio plėtros prognozę. Mažėjantis bedarbių skaičius, mokesčių reforma ir augančios investicijos bus pagrindiniai veiksniai, darantys didžiausią įtaką gana sparčiam ekonomikos augimui. Dėl mokesčių reformos JAV BVP augs 0,3–0,4 proc. punkto sparčiau negu iki jos, tačiau dėl to sparčiai didės šalies biudžeto deficitas ir skola. Galima priminti, kad šis ekonomikos augimas pagal trukmę JAV jau yra antras pokario istorijoje, tad išlaidavimas tokiu ekonominio ciklo metu atneš daugiau žalos negu naudos. Pastaraisiais mėnesiais JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo dėmesį nukreipė nuo vidaus į išorės politikos reikalus ir sukėlė griausmingą reakciją tarptautiniu mastu dėl protekcionizmo skatinimo. Visgi tikimasi, kad JAV gali išvengti akivaizdžių prekybos karų su pagrindinėmis prekybos partnerėmis visiems sušvelninus savo pozicijas.

Švedijoje būstų kainos stabilizavosi

SEB analitikų akys krypsta ir į Švediją, iš kur sklido nerimą keliantys signalai NT sektoriui. Pastebima, kad gyvenamojo būsto kainų smukimas Švedijoje sustojo ir dabar vidutinė kaina yra maždaug 7% mažesnė, palyginti su kainų piku praėjusių metų rugpjūtį.

„Pastaruoju metu taip pat truputį pagerėjo ir gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių Švedijoje, todėl galima prognozuoti, kad bent šiais metais kainos liks panašios ar net truputį paaugs. Dėl sumažėjusių būsto kainų ir neaiškios nekilnojamojo turto rinkos ateities šiemet šalyje bus pradėta statyti maždaug ketvirtadaliu mažiau būstų negu praėjusiais metais. Beje, Švedijos gyventojai susidūrė ir su kita problema – Švedijos krona smarkiai susilpnėjo kitų valiutų atžvilgiu, todėl pabrangino prekes iš užsienio ir sulėtėjo vartojimo augimas. Tiesa, tikimasi, kad Švedijos krona po gegužės pradžioje pasiekto dugno turėtų stiprėti euro atžvilgiu“, – rašoma pranešime. 

VŽ apie padėtį Švedijoje neseniai kalbėjosi ir su Birgitte Bonnesen, Švedijos „Swedbank“ prezidente ir valdybos pirmininke. Ji išskirtinai „Verslo žinioms“ duotame interviu nelogiška vadino baimę dėl būklės Švedijos NT rinkoje. 

Prognozuoja kuklią Rusijos ekonomikos plėtrą

Tuo tarpu Rusijai SEB ekonomistai prognozuoja 1,8% ekonomikos augimą šiemet, o kitąmet – 2,2%.

„Tai gana kukli plėtra, palyginti su didžiausiomis išsivysčiusiomis valstybėmis. Žinoma, sparčiai brangstanti nafta (SEB žaliavų analitikai tikisi, kad vidutinė „Brent“ naftos kaina 2018 metais bus 75, o 2019 metais 85 JAV doleriai už barelį) atveria duris didesniam išlaidavimui ir ekonomikos skatinimui. Ekonomikos plėtra artimiausiu metu priklausys nuo to, ar perrinktas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, jausdamasis saugus dėl savo ateities šešerius metus, imsis aktyvesnių veiksmų, norėdamas reformuoti vis labiau nuo kitų šalių pagal plėtrą atsiliekančią šalį“, – teigia banko analitikai.

VŽ rašė, kad Putinas tik pradėjęs ketvirtąją kadenciją žarstė pažadus rusams ir tikino juos įgyvendinsiantis per ateinančius šešerius metus, tačiau šalies lyderio tikslai kertasi su realybe ir atrodo ne ambicingi, o paprasčiausiai utopiniai.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Teismas nepriėmė pakeisto prokuroro kaltinimo Pakso ir Vainausko byloje

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį nepriėmė pakeisto prokuroro kaltinimo buvusio „tvarkiečių“ lyderio...

Teismas: Vilniaus valdžia gali leisti statyti aukštesnius ar didesnius pastatus

Vilniaus valdžia turi teisę suteikti išskirtines sąlygas kai kuriems nekilnojamojo turto (NT) projektams,...

Paskelbtas referendumas dėl dvigubos pilietybės 1

Konstitucinis referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo turėtų įvykti kitų metų gegužės 12 ir 26...

Iš šių metų biudžeto – papildomi pinigai ir gynybai, ir partijoms

Vyriausybė turi teisę pasiskolinti tam, kad šiemet užtikrintų pakankamą krašto apsaugos sistemos finansavimą.

Nuo naujųjų metų pasikeis dviejų ministerijų pavadinimai

2019 m. sausio 1 d. pasikeis dviejų ministerijų pavadinimai – Ūkio ministerija taps Ekonomikos ir inovacijų,...

Andrikis paliko „Tvarkos ir teisingumo“ frakciją

Rimas Andrikis paliko „Tvarkos ir teisingumo“ frakciją, ketvirtadienį pranešta per Seimo plenarinį posėdį.

Vyriausybė galės duoti biudžeto pinigų Kirkilo partijai 5

Prieš porą metų Seimo rinkimuose nedalyvavusi, tik šiemet pavasarį įsteigta ir valdančiosios koalicijos...

Karbauskiui paviešinus pokalbį tarp VTEK narių, oponentai įžvelgia spaudimą

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis ketvirtadienį...

Seimo dauguma nusiteikusi atmesti prezidentės veto dėl atliekų deginimo

Seimas nusprendė svarstyti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto įstatymo pataisoms, numatančioms atliekų...

Neeiliniame Seimo posėdyje opozicija nori įvertinti premjerą

Nepatenkinta premjero Sauliaus Skvernelio atsakymais į klausimus dėl sunaikinto Vyriausybės pasitarimo įrašo...

Opozicija: biudžetas neišsprendžia esminių ekonominių problemų

Seimo opozicija skeptiškai vertina Vyriausybės pateiktą kitų metų biudžeto projektą, tvirtindama, kad jis...

Finansai
15:13
Vilniaus meru sieksiantis tapti Uspaskichas už savo rinkiminius pažadus žada palikti 1 mln. Eur užstatą 6

Į Vilniaus merus kandidatuojantis Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas tarp savo tikslų įvardija...

VTEK: ūkio ministras pažeidė įstatymą 1

Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius pažeidė įstatymą, nes laiku nedeklaravo, kad yra ministras, trečiadienį...

Guoga nedalyvaus Vilniaus mero rinkimuose

Kaip galimas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas į Vilniaus merus viešai minimas...

Karbauskis dėl VTEK žada kreiptis į prokuratūrą 1

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis kartoja raginimą...

May Europos lyderiams užsiminė apie pereinamojo laikotarpio pratęsimą

ES ir JK kol kas nepavyko pasiekti reikšmingo progreso derybose dėl skyrybų sutarties, vis dar išlieka...

Pokyčiai Registrų centre: nauja struktūra ir keliami atlyginimai 5

Nauja organizacinė struktūra, atlyginimų sistemos peržiūra, automobilių parko optimizavimas ir kitos...

Seimas paniro į kitų metų biudžeto svarstymą 1

Seimas pradėjo bemaž du mėnesius truksiantį 2019 m. biudžeto svarstymą. Vyriausybė siūlo, kad kitąmet viešųjų...

Lenktynėse nėra vietos silpniesiems 18

Lietuva praranda konkurencingumo pagreitį: mūsų šalis konkurencingumo indekse smuktelėjo dviem laipteliais...

Cukraus mokestį stumia į šoną Premium 1

Daliai saldžiųjų maisto produktų gamintojų įsipareigojus per kelerius metus gerokai sumažinti naudojamo...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau