SEB ragina nebijoti sulėtėjusios euro zonos plėtros

Publikuota: 2018-05-16
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Nors metų pradžioje išsivysčiusių pasaulio valstybių ūkio plėtra buvo lėtesnė, negu tikėtasi, SEB banko analitikai siūlo nedaryti neigiamų išvadų apie ateitį, nes darbo rinkoje padėtis ir toliau gerėja, investicijos auga, tad gana sparti plėtra turėtų išlikti ir 2018, ir 2019 metais.

Banko ekspertai apsidraudžia – optimizmą gali numarinti nenumatyti politiniai sprendimai arba įmonių ir valdžios sektoriaus sprendimai atidėti investicinius planus. Analitikai remiasi trečiadienį Stokholme paskelbta pasaulio ekonomikos apžvalga „Nordic Outlook“.

VŽ rašė, kad naujausi euro zonos ir didžiausios jos valstybės Vokietijos ekonomikos rezultatai rodo, kad pastaruoju metu stebėtas Europos ūkio pakilimas ima išsikvėpti. Tačiau ir pasaulio ekonomistai ramina, kad daugelis to priežasčių – laikinos, tačiau sako pastebintys ir geopolitinės įtampos įtaką. 

Latvija lenkia, nors ir sumažino prognozę

„Nordic Outlook“ apžvalgoje Lietuvai numatomas ėjimas iš paskos kitoms Baltijos valstybėms, nes nors prognozuojamas mažesnis negu anksčiau Latvijos ekonomikos augimas, Lietuva jai vis vien šiemet nusileis pagal ūkio plėtrą, daugiausia dėl lėtesnio vartojimo masto augimo. 

nuotrauka:: 1right

„Palikome tas pačias Lietuvos ir Estijos ekonomikų plėtros 2018 metų prognozes (atitinkamai 3,2 ir 3,5%), tačiau sumažinome šių metų Latvijos BVP prognozę nuo 4,1 iki 3,7%, o 2019 metais – nuo 3,7 iki 3,5%. Pagrindinės kuklesnio tikėtino augimo priežastys – pradėtas trečio didžiausio Latvijoje banko „ABLV bank“ likvidavimas ir kitų bankų mažinama paslaugų nerezidentams apimtis, dėl ko mažės finansų sektoriaus sukurta bendra pridėtinė vertė. Be to, Latvija vis dar jaučia mažesnių Rusijos krovinių srautų per uostus pasekmes. Tiesa, vartojimas sparčiai auga ne tik Latvijoje, bet ir Estijoje dėl mažėjančio nedarbo ir nuo šių metų įsigaliojusių mokesčių pokyčių. Lietuvoje ekonomikos augimas yra daugmaž subalansuotas. Daugiausia jį skatins didesnės privataus kapitalo ir valstybės bendrovių investicijos“, – pranešime cituojamas Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis analitikas.

Infliacija – ECB galvos skausmas

SEB grupės ekonomistai 0,1 proc. punkto (iki 2,4%) sumažino euro zonos ekonomikos plėtros 2018 metų prognozę. Kitąmet tikimasi 2,3% ūkio plėtros. Šių metų pradžios ekonominiai rodikliai nuvylė, tačiau nemažą įtaką lėtesniam augimui darė vienkartiniai veiksniai, tokie kaip nepalankūs šalti orai vasarį ir kovą. Be to, dėl metų pradžioje sustiprėjusio euro ir atsiradusio nerimo dėl įsiplieskiančių prekybos karų sumenko eksportuotojų lūkesčiai, rašoma apžvalgoje.

„Visgi nedarbas regione ir toliau mažėja: 2018 metais euro zonoje vidutinis nedarbas bus 8,4%, o 2019 metais – 7,9%. Su kvalifikuotos darbo jėgos stygiumi susiduria beveik visos euro zonos valstybės. Tą rodo ir verslo atstovų apklausos, nes darbuotojų trūkumas pagal aktualumą pirmą kartą apklausų istorijoje prilygsta nepakankamos prekių ir paslaugų paklausos problemai. Tačiau darbuotojų atlyginimų augimas euro zonoje vis dar neįsibėgėja, tad ir infliacija regione yra gana nedidelė. Lėtesnis, negu tikėtasi, pajamų didėjimas lemia tai, kad ir euro zonos gyventojų vartojimo mastas didėja saikingai. Beje, euro zonos valstybės aštuntus iš eilės metus mažino biudžetų deficitą, bet daugėja požymių, kad šalys gali imti vėl labiau išlaidauti, o tai bent trumpuoju laikotarpiu skatintų ekonomikų plėtrą“, – teigiama pranešime.

Primenama, kad maža infliacija euro zonoje yra Europos Centrinio Banko (ECB) galvos skausmas, verčiantis neskubėti atitraukti skatinamosios pinigų politikos priemonių. SEB grupės analitikai prognozuoja, kad ECB sumažins išplėstinės turto pirkimo programos apimtį iki 15 mlrd. Eur per mėnesį ir ją galutinai nutrauks paskutinį šių metų mėnesį. Palūkanų norma už ECB laikomus indėlius bus padidinta iki -0,25% ateinančių metų birželį, o bazinė palūkanų norma veikiausiai bus pakelta iki 0,25% tik kitų metų rugsėjį. SEB valiutų analitikai sumažino euro ir JAV dolerio santykio prognozę ir tikisi, kad euras kainuos 1,2 JAV dolerio 2018 metų pabaigoje. Santykio prognozė pabloginta dėl lėtesnio negu anksčiau prognozuojamo ECB palūkanų normų didinimo. 

VŽ primena, kad Baltijos valstybėse didžiausia mėnesio infliacija balandį užfiksuota Lietuvoje – 0,6%. 

JAV palūkanų normas gali kelti tris kartus

SEB grupės ekonomistai prognozuoja, kad JAV Federalinis rezervų bankas (FED) šiais metais dar didins bazinę palūkanų normą tris kartus – iki 2,5%, o kitąmet – du kartus – iki 3%. Priešingai negu euro zonoje, infliacija JAV yra daug didesnė (vidutinė bazinė infliacija 2018 metais bus 2%, o 2019 metais – 2,2%) ir sudaro sąlygas FED pateisinti ryžtingus veiksmus, juolab kad prognozuojamas vidutinis nedarbo lygis šiemet mažės iki 3,8%, tad darbo rinkoje darbuotojų vis labiau trūks. Tai turėtų skatinti algų didėjimą.

JAV ekonomika pirmą ketvirtį augo lėčiau, negu planuota, tačiau SEB ekonomistai paliko nepakeistą 2,8% šiemet ir 2,5% kitąmet ūkio plėtros prognozę. Mažėjantis bedarbių skaičius, mokesčių reforma ir augančios investicijos bus pagrindiniai veiksniai, darantys didžiausią įtaką gana sparčiam ekonomikos augimui. Dėl mokesčių reformos JAV BVP augs 0,3–0,4 proc. punkto sparčiau negu iki jos, tačiau dėl to sparčiai didės šalies biudžeto deficitas ir skola. Galima priminti, kad šis ekonomikos augimas pagal trukmę JAV jau yra antras pokario istorijoje, tad išlaidavimas tokiu ekonominio ciklo metu atneš daugiau žalos negu naudos. Pastaraisiais mėnesiais JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo dėmesį nukreipė nuo vidaus į išorės politikos reikalus ir sukėlė griausmingą reakciją tarptautiniu mastu dėl protekcionizmo skatinimo. Visgi tikimasi, kad JAV gali išvengti akivaizdžių prekybos karų su pagrindinėmis prekybos partnerėmis visiems sušvelninus savo pozicijas.

Švedijoje būstų kainos stabilizavosi

SEB analitikų akys krypsta ir į Švediją, iš kur sklido nerimą keliantys signalai NT sektoriui. Pastebima, kad gyvenamojo būsto kainų smukimas Švedijoje sustojo ir dabar vidutinė kaina yra maždaug 7% mažesnė, palyginti su kainų piku praėjusių metų rugpjūtį.

„Pastaruoju metu taip pat truputį pagerėjo ir gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių Švedijoje, todėl galima prognozuoti, kad bent šiais metais kainos liks panašios ar net truputį paaugs. Dėl sumažėjusių būsto kainų ir neaiškios nekilnojamojo turto rinkos ateities šiemet šalyje bus pradėta statyti maždaug ketvirtadaliu mažiau būstų negu praėjusiais metais. Beje, Švedijos gyventojai susidūrė ir su kita problema – Švedijos krona smarkiai susilpnėjo kitų valiutų atžvilgiu, todėl pabrangino prekes iš užsienio ir sulėtėjo vartojimo augimas. Tiesa, tikimasi, kad Švedijos krona po gegužės pradžioje pasiekto dugno turėtų stiprėti euro atžvilgiu“, – rašoma pranešime. 

VŽ apie padėtį Švedijoje neseniai kalbėjosi ir su Birgitte Bonnesen, Švedijos „Swedbank“ prezidente ir valdybos pirmininke. Ji išskirtinai „Verslo žinioms“ duotame interviu nelogiška vadino baimę dėl būklės Švedijos NT rinkoje. 

Prognozuoja kuklią Rusijos ekonomikos plėtrą

Tuo tarpu Rusijai SEB ekonomistai prognozuoja 1,8% ekonomikos augimą šiemet, o kitąmet – 2,2%.

„Tai gana kukli plėtra, palyginti su didžiausiomis išsivysčiusiomis valstybėmis. Žinoma, sparčiai brangstanti nafta (SEB žaliavų analitikai tikisi, kad vidutinė „Brent“ naftos kaina 2018 metais bus 75, o 2019 metais 85 JAV doleriai už barelį) atveria duris didesniam išlaidavimui ir ekonomikos skatinimui. Ekonomikos plėtra artimiausiu metu priklausys nuo to, ar perrinktas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, jausdamasis saugus dėl savo ateities šešerius metus, imsis aktyvesnių veiksmų, norėdamas reformuoti vis labiau nuo kitų šalių pagal plėtrą atsiliekančią šalį“, – teigia banko analitikai.

VŽ rašė, kad Putinas tik pradėjęs ketvirtąją kadenciją žarstė pažadus rusams ir tikino juos įgyvendinsiantis per ateinančius šešerius metus, tačiau šalies lyderio tikslai kertasi su realybe ir atrodo ne ambicingi, o paprasčiausiai utopiniai.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
ES grįžta prie finansinių sandorių apmokestinimo idėjos Premium

Dešimt ES valstybių vėl imasi svarstyti finansinių sandorių apmokestinimą, tačiau kaip krizės įveikimo...

Nesvarstys siūlymo riboti vaistinių skaičiaus miestuose

Seimas nusprendė nesvarstyti grupės politikų iniciatyvos nuo 2022-ųjų pradėti riboti tam pačiam tinklui...

Islandai steigia biurą Vilniuje ir siūlo beveik islandiškus atlyginimus

Vaizdo paieškos ir identifikavimo sprendimų kūrėjai iš Islandijos „Videntifier“ paskelbė atidarantys tyrimų...

Italijos populistai į premjero postą siūlo teisininką

Italijos „Penkios žvaigždės“ ir „Šiaurės Lyga“ po ilgų derybų pirmadienį Italijos prezidentui Sergio...

Už „4energia“ valdomus vėjo parkus teks pakloti per pusę milijardo Premium

Dėl galimybės įsigyti didžiausius Baltijos šalyse vėjo jėgainių parkus UAB „Lietuvos energija“ surėmė pečius...

Energetika
09:47
„Gazprom“ byla: Briuselio taikos vėliava labai panaši į baltą Premium 3

Europos Komisija šią savaitę žada paskelbti apie susitarimą su „Gazprom“ antimonopolinėje byloje –...

Energetika
09:00
Premjeras: individualios veiklos ir darbo santykių apmokestinimo sulyginimas – neteisingas 15

Individualios veiklos ir samdomų darbuotojų apmokestinimo suvienodinimas būtų neteisingas, sako premjeras...

Lietuviai metėsi prie lenkiškos saulės Premium

Lietuviai tampa rimtais investuotojais į saulės energetiką Lenkijoje. Investicijų valdymo bendrovė „Sun...

Energetika
06:00
Paslaugos statybų lauke nuo A iki Ž Rėmėjo turinys

Greitai veiklos dvidešimtmetį Lietuvoje švęsiantis Suomijos įrangos nuomos  kompanijos „Ramirent“ filialas...

Pompeo grasina Iranui įvesti griežčiausias sankcijas istorijoje 1

Mike‘as Pompeo, JAV valstybės sekretorius, pirmadienį pagrasino Iranui pritaikyti „griežčiausias sankcijas...

Verslo aplinka
2018.05.21
TVF: Lietuvoje MMA didinama per greitai 34

Minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus buvo didinta pernelyg sparčiai, todėl,...

Verslo aplinka
2018.05.21
Vyriausybė neatsisako siūlymo sumažinti „Sodros“ tarifą 3

Vyriausybė nelinkusi atsisakyti savo iniciatyvos 2 procentiniais punktais sumažinti „Sodros“ įmokų tarifą,...

Verslo aplinka
2018.05.21
Šapoka iš „pamirštų“ mokesčių amnestijos ir kitų paskatų tikisi 200 mln. Eur 1

Finansų ministerija kitąmet iš šešėlio planuoja ištraukti 200 mln. Eur ir jais padengti trečdalį planuojamų...

Finansai
2018.05.21
Vyriausybė vertins galimybes grąžinti „Žalgiriui“ seną skolą 10

Kauno „Žalgirio“ klubui savaitgalį laimėjus trečią vietą Eurolygoje, Saulius Skvernelis, premjeras, sako, kad...

Laisvalaikis
2018.05.21
Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse Lietuva išliko 13-a

Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse (DESI) Lietuva liko toje pačioje pozicijoje kaip ir pernai.

Technologijos
2018.05.21
Kaip Suomija sukraustė ministerijų darbuotojus į pastatą be fiksuotų darbo vietų 4

Pernai Suomijos vidaus reikalų ministerijos pastatas buvo transformuotas – darbo vietų skaičius...

Statyba ir NT
2018.05.21
Rusijos milijardierius Abramovičius vis dar laukia JK vizos 4

Romanui Abramovičiui, Rusijos oligarchui ir „Chelsea“ futbolo klubo savininkui, Jungtinė Karalystė (JK) kol...

Verslo aplinka
2018.05.21
Prezidento rinkimų apklausoje pirmauja Nausėda, Skvernelis ir Matijošaitis

Daugiausia galimybių laimėti kitąmet vyksiančius prezidento rinkimus turėtų ekonomistas Gitanas Nausėda,...

Verslo aplinka
2018.05.21
Kinija ir JAV skelbia prekybos paliaubas 2

Stevenas Mnuchinas, JAV iždo sekretorius, sekmadienį pranešė, kad JAV ir Kinija kol kas stabdo...

Verslo aplinka
2018.05.21
Žlungančios Venesuelos prezidentu abejotinuose rinkimuose perrinktas Maduro

Venesuelos kairiųjų lyderis Nicolas Maduro perrinktas dar vienai šešerių metų kadencijai šalies prezidento...

Verslo aplinka
2018.05.21

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau