Daugiau žmonių privalės jungtis prie centralizuotos kanalizacijos

Publikuota: 2018-05-13
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuvai sulaukus Europos Komisijos priekaištų, kad per mažai gyventojų prijungta prie centralizuotų nuotekų tinklų, Aplinkos ministerija ir vandentvarkos bendrovės ieško būdų, kaip šį procesą paspartinti.

Aplinkos ministerijos parengtos įstatymų pataisos numato, kad teritorijose, kur gyvena daugiau kaip 2.000 žmonių, veiktų centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos ir jomis turėtų naudotis absoliuti dauguma ten gyvenančių žmonių.

Tuo metu didžiausia šalyje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ ketina pati finansuoti kvartalinių tinklų tiesimą prie jų prisijungti norintiems gyventojams. Iki šiol tinklų plėtra buvo finansuojama Europos Sąjungos (ES) paramos fondų ar pačių gyventojų lėšomis.

„Ši „Vilniaus vandenų“ iniciatyva džiugina, tikrai labai tol laukiame. Tikrai yra didelė problema, kad dalis net netoli Vilniaus centro esančių gyventojų neturi centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo“, – BNS sakė sodų bendrijos „Elfa“ valdybos pirmininkė Violeta Skripskienė.

„Ir investicine prasme mūsų gyvenvietei, besiplėtojant ir laukiant naujų gyventojų, tai turėtų didelę įtaką“, – pridūrė Rokantiškėse esančios sodų bendrijos vadovė.

Aplinkos ministerija siekia, kad didžioji dalis urbanizuotose vietovėse gyvenančių žmonių naudotųsi centralizuota kanalizacija. Tai numatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisose, kurios netrukus bus teikiamos svarstyti Vyriausybei.

Pasak ministerijos Taršos prevencijos departamento direktoriaus pavaduotojo Irmanto Valūno, pataisos parengtos, Europos Komisijai (EK) prieš Lietuvą pradėjus ES teisės pažeidimo procedūrą, dėl netinkamo miesto nuotekų valymo direktyvos įgyvendinimo. Jomis būtų įtvirtintas centralizuotas nuotekų tvarkymas ne mažiau kaip 2.000 gyventojų turinčiose teritorijose – vadinamosiose aglomeracijose.

„Turime aiškiai identifikuoti aglomeracijas, nusibrėžti jų ribas ir būtent ten organizuoti tinkamą nuotekų sutvarkymą (...) Įstatyme įtvirtinus aglomeracijos sąvoką, ministerija parengs kriterijus, kokios miesto dalys ar teritorijos turės priklausyti aglomeracijai“, – BNS aiškino p. Valūnas.

Pasak jo, gyvenvietė, kaip administracinis vienetas, ir aglomeracija direktyvos prasme nėra tie patys dalykai, todėl visa miesto teritorija nebūtinai turėtų būti priskirta aglomeracijai.

„Kalbant, pavyzdžiui, apie didmiesčius, yra miestų centrai, juos supa miegamieji rajonai, toliau tęsiasi individuali statyba, todėl būtų netikslinga administracinę ribą sutapatinti su aglomeracijos riba. Turi būti pakankamas gyventojų tankis, kad nebūtų perinvestavimo, nes jei namus skiria 50 ar 100 metrų, investicijas į vamzdynus būtų sunku pagrįsti“, – teigė p. Valūnas.

Anot jo, nustačius kriterijus, savivaldybės turės atnaujinti dabartinius geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros planus ir juose aiškiai nustatyti aglomeracijų ribas.

„Svarstant dėl naujų tinklų plėtros, prioritetas bus skiriamas būtent plėtrai aglomeracijų teritorijose. Savivaldybėms su vandens tiekėjais išvysčius trūkstamą infrastruktūrą, prie jos bus prijungiami čia gyvenantys gyventojai“, – tvirtino p. Valūnas.

Šiuo metu patys nuotekas tvarkantys gyventojai turės užtikrinti, kad jų įrenginys atitinka centralizuotoms valykloms nustatytus reikalavimus. To nepadarius, gyventojas privalės per 12 mėnesių sudaryti sąlygas prijungti jį centrinės infrastruktūros.

„Gyventojams turės atlikti visus projektavimo ir infrastruktūros darbus savo sklype, paprastai sakant, atvesti vamzdį nuo namo iki tvoros, šalia kurios yra centrinė infrastruktūra“, – aiškino p. Valūnas.

Anot jo, darbai gyventojų sklypų ribose ES pinigais nefinansuojami, todėl juos turėtų apmokėti pats žmogus. Pinigų tokiems darbams savivaldybės gali gauti iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos, šiuo atveju pirmenybė teikiama paraiškoms, kuriose yra didžiausia socialinę paramą gaunančių gyventojų dalis.

„Europos Komisija savo rašte, kuriuo mus įspėjo apie pažeidimą, konstatuoja, kad tinkamas direktyvos įgyvendinimas yra tada, kai centralizuotai surenkama 98 proc. susidarančių nuotekų, o 2 proc. tvarkomi individualiose sistemose, kurios atitinką tokį patį išvalymo lygį, kaip ir centralizuoti išvalymo įrenginiai. Tą ir sieksime užtikrinti“, – sakė p. Valūnas.

Įstatymo pataisos numato, kad gyventojai, per nustatytą laikotarpį nesudarius sąlygų juos prijungti prie centralizuotų įrenginių, iš pradžių būtų įspėti, o vėliau jiems grėstų bauda nuo 70 iki 100 Eur.

Finansuos kvartalinių tinklų plėtrą

„Vilniaus vandenų“ laikinojo generalinio direktoriaus Virgilijaus Žukausko teigimu, siekiant sparčiau prijungti gyventojus prie centralizuotų tinklų, įmonė tam ketina naudoti ir savo lėšas.

„ES pinigai eina lygiagrečiai, bet jie jau baigiasi. Be to, naudojant ES lėšas kyla problemų, kai nutiesus tinklus atsiranda nemažai gyventojų, kurie nenori prie jų jungtis. Todėl nusprendėme eiti kitu keliu – naudoti įmonės lėšas tiesiant kvartalinius tinklus tiems gyventojams, kurie patys išsakys norą prie jų prisijungti“, – BNS tvirtino p. Žukauskas.

Pasak jo, bendrovė kasmet sulaukia ne vieno prašymo sodų bendrijose ar gyvenamųjų namų kvartaluose nutiesti tinklus ir prijungti juos prie centralizuotos sistemos. Todėl „Vilniaus vandenys“ ir imasi tinklus apgyvendintuose kvartaluose tiesti savomis lėšomis.

Gyventojai, norintys, kad jų teritorija būtų prijungta prie centralizuotų tinklų, „Vilniaus vandenims“ turės pateikti paraišką, projektinius pasiūlymus ar projektą. Jie bus vertinami ir reitinguojami, siekiant kuo efektyviau panaudoti investicijas.

„Siekdama išvengti situacijos, kai tinklai yra nutiesiami už dyka ir neatsiranda norinčių prie jų jungtis, iš kiekvieno būsimo kliento imsime užstatą – po 300 eurų. Šios lėšos bus grąžintos, gyventojams prisijungus prie centralizuotų tinklų“, – aiškino p. Žukauskas.

Anot jo, šiuo atveju gyventojai taip pat turės savo lėšomis įsirengti įvadą sklype. Ateityje „Vilniaus vandenys“ ketina pasiūlyti ir įvadų įrengimo bei atidėto mokėjimo už atliktus darbus paslaugas.

Ponas Žukauskas sakė kol kas nenorintis prognozuoti, koks gali būti planuojamų investicijų poreikis. Anot jo, tą bus galima padaryti liepos pabaigoje, kaip pirmieji jau išreitinguoti projektai bus pristatyti bendrovės valdybai.

Pirmieji tokie projektai turėtų būti įgyvendinti 2019 metais.

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Bronius Miežutavičius taip pat sakė, kad visas iniciatyvas, didinančias centralizuoto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo veiklos apimtis, reikia vertinti teigiamai.

„Kitos šalies vandens tiekimo įmonės taip pat pagal savo išgales imasi panašių iniciatyvų, ten kur šių paslaugų labiausiai reikia. Žinoma, tai priklauso ir nuo bendrovių finansinių galimybių, tačiau įmonės visuomet investuoja ten, kur tikisi gauti finansinę grąžą“, – BNS sakė p. Miežutavičius.

Jis pripažino, kad prie centralizuotų tinklų prijungiant tik to pageidaujančius gyventojus, ES direktyvoje numatytų tikslų įgyvendinti nepavyks.

„Mes jau ne vienerius metus siekiame, kad įstatyme būtų įrašyta nuostata dėl prisijungimo terminų. Jei pilietis yra gamtos teršėjas, jį tokiu ir reikia įvardinti. Gyventojai, savo nuotekas leidžiantys į vadinamąsias išsėmimo duobes, dažnai persipilančias ar nebetonuotais dugnais, turi būti įpareigoti per nustatytą terminą prisijungti prie centralizuotų tinklų“, – tvirtino p. Miežutavičius.

LVTA prezidentas taip pat išskyrė ir gyventojų grupę, kurie neturi elementarių sanitarinių patogumų – pavyzdžiui, tualeto pastato viduje.

„Dažniausiai tai yra pagyvenę, nepasiturintys žmonės, jų yra visuose miestuose, net ir Vilniuje. Tokius žmones reikėtų remti, taikyti jiems specialiais programas, kokios dabar yra taikomos šiferinių (asbesto – BNS) stogų keitimui, namų apšiltinimui. Jiems tiesiog reikėtų padėti įsirengti patogumus pastato viduje“, – teigė p. Miežutavičius.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
ES lyderiai May: jūsų planas netinka

Theresos May, Jungtinės Karalystės (JK) premjerės, pasiūlytas naujas ekonominės partnerystės planas yra...

Panevėžio meras nuo pareigų nušalintas dar trims mėnesiams

Panevėžio apylinkės teismas ketvirtadienį patenkino prokuratūros prašymą ir dar trims mėnesiams nuo pareigų...

Kariai išbandė naują tankų šaudyklą Pabradėje 1

Per ketvirtadienį vykusias bendras JAV ir Lietuvos karių pratybas Generolo Silvestro Žukausko poligone...

Valstybės valdomo NT plotas sumažėjo 0,4%

2017 m. valstybės nekilnojamąjį turtą (NT) sudarė daugiau kaip 28.000 objektų, kurių bendras plotas – 10,38...

Grybauskaitė: būtina išvengti chaotiškų „Brexit“ skyrybų

Neformalioje Europos Vadovų Taryboje (EVT), kurią Zalcburge surengė Europos Sąjungai pirmininkaujanti...

VTEK tiria Vilniaus kultūros paveldo vertinimo tarybos narių elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl 11 Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros...

„Airbnb“ pakluso Eurokomisijai – keis kainų paskelbimo politiką

Apgyvendinimo paslaugų įsigijimo tarpininkavimo paslaugas teikianti interneto platforma „Airbnb“ įsipareigojo...

Seime į priekį pajudėjo pataisos, kurios leistų kandidatuoti R. Paksui

Seimas žengė dar vieną žingsnį, kad per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam Rolandui Paksui būtų...

Nauja tyrimo komisija dėl įtakos politiniams procesams kuriama valdančiųjų balsais 2

Seime liko vienas balsavimas, kad būtų pradėtas naujas tyrimas dėl įtakos politiniams procesams ir valstybės...

„Gazelės” konferencija Vilniuje: šiemet ji kitokia

„Gazelės“ konferencija, kurią „Verslo žinios“ rengia jau 15 metų, šiemet iš esmės atsinaujino: ne tik...

Mano verslas
12:36
Teismas: D. Nedzinskas turi sumokėti 154.000 Eur mokesčių už obligacijų palūkanas 5

Verslininkas, buvęs bankininkas Darius Nedzinskas, jo valdomoms bendrovėms suteiktas ilgalaikes paskolas...

Rinkos
12:30
Seime liepsnoja diskusijos dėl kogeneracinių jėgainių ateities 3

Atliekų deginimo gamyklų negalima statyti arčiau nei už 20 km atstumu nuo gyvenamųjų vietovių. Vyriausybė...

Liberalų sąjūdis seniūnu perrinko E. Gentvilą 4

Liberalų sąjūdžio frakcija Seime seniūnu perrinko Eugenijų Gentvilą, už kurį balsavo 9 iš 12 balsavime...

Valstybinės medienos per 8 mėn. parduota dešimtadaliu mažiau nei pernai 1

Valstybinių miškų urėdija per š. m. aštuonis mėnesius pardavė 2,328 mln. kub. m žaliavinės medienos. Tai 10%...

Agroverslas
08:12
VVĮ analizės centrui vadovauti paskirtas Vidas Danielius 2

VšĮ Stebėsenos ir prognozių agentūros (SIPA) direktoriumi paskirtas Vidas Danielius, pranešė Ūkio...

Vadyba
2018.09.19
JK premjerė vėl bandys įtikinti ES Premium 4

Jungtinės Karalystės (JK) premjerė Theresa May trečiadienį ir ketvirtadienį su kitais ES lyderiais dalyvauja...

Verslo aplinka
2018.09.19
„Apple“ Airijai sumokėjo per 13 mlrd. Eur mokesčių 8

Airija šią savaitę atgavo iš „Apple“ visus 13,1 mlrd. Eur neva nesumokėtų, bet ginčijamų mokesčių ir 1,2...

Technologijos
2018.09.19
Pchenjanas pažadėjo sunaikinti raketų bandymų poligoną 1

Kim Jong Unas, Šiaurės Korėjos lyderis, pažadėjo sunaikinti pagrindinį šalies raketų bandymų poligoną...

Verslo aplinka
2018.09.19
Vilniaus savivaldybė nori perimti centrinius LEU rūmus: kreipsis į Vyriausybę

Vilniaus miesto savivaldybė planuoja kreiptis į Vyriausybę dėl centrinių Lietuvos edukologijos universiteto...

Statyba ir NT
2018.09.19
Gerokai didėja valstybės rinkliava už oro vežėjų licenciją 1

Civilinės aviacijos administracijos (CAA) renkama oro vežėjų licencijos rinkliava padidinta tris kartus.

Verslo aplinka
2018.09.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau