Daugiau žmonių privalės jungtis prie centralizuotos kanalizacijos

Publikuota: 2018-05-13
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuvai sulaukus Europos Komisijos priekaištų, kad per mažai gyventojų prijungta prie centralizuotų nuotekų tinklų, Aplinkos ministerija ir vandentvarkos bendrovės ieško būdų, kaip šį procesą paspartinti.

Aplinkos ministerijos parengtos įstatymų pataisos numato, kad teritorijose, kur gyvena daugiau kaip 2.000 žmonių, veiktų centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos ir jomis turėtų naudotis absoliuti dauguma ten gyvenančių žmonių.

Tuo metu didžiausia šalyje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ ketina pati finansuoti kvartalinių tinklų tiesimą prie jų prisijungti norintiems gyventojams. Iki šiol tinklų plėtra buvo finansuojama Europos Sąjungos (ES) paramos fondų ar pačių gyventojų lėšomis.

„Ši „Vilniaus vandenų“ iniciatyva džiugina, tikrai labai tol laukiame. Tikrai yra didelė problema, kad dalis net netoli Vilniaus centro esančių gyventojų neturi centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo“, – BNS sakė sodų bendrijos „Elfa“ valdybos pirmininkė Violeta Skripskienė.

„Ir investicine prasme mūsų gyvenvietei, besiplėtojant ir laukiant naujų gyventojų, tai turėtų didelę įtaką“, – pridūrė Rokantiškėse esančios sodų bendrijos vadovė.

Aplinkos ministerija siekia, kad didžioji dalis urbanizuotose vietovėse gyvenančių žmonių naudotųsi centralizuota kanalizacija. Tai numatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisose, kurios netrukus bus teikiamos svarstyti Vyriausybei.

Pasak ministerijos Taršos prevencijos departamento direktoriaus pavaduotojo Irmanto Valūno, pataisos parengtos, Europos Komisijai (EK) prieš Lietuvą pradėjus ES teisės pažeidimo procedūrą, dėl netinkamo miesto nuotekų valymo direktyvos įgyvendinimo. Jomis būtų įtvirtintas centralizuotas nuotekų tvarkymas ne mažiau kaip 2.000 gyventojų turinčiose teritorijose – vadinamosiose aglomeracijose.

„Turime aiškiai identifikuoti aglomeracijas, nusibrėžti jų ribas ir būtent ten organizuoti tinkamą nuotekų sutvarkymą (...) Įstatyme įtvirtinus aglomeracijos sąvoką, ministerija parengs kriterijus, kokios miesto dalys ar teritorijos turės priklausyti aglomeracijai“, – BNS aiškino p. Valūnas.

Pasak jo, gyvenvietė, kaip administracinis vienetas, ir aglomeracija direktyvos prasme nėra tie patys dalykai, todėl visa miesto teritorija nebūtinai turėtų būti priskirta aglomeracijai.

„Kalbant, pavyzdžiui, apie didmiesčius, yra miestų centrai, juos supa miegamieji rajonai, toliau tęsiasi individuali statyba, todėl būtų netikslinga administracinę ribą sutapatinti su aglomeracijos riba. Turi būti pakankamas gyventojų tankis, kad nebūtų perinvestavimo, nes jei namus skiria 50 ar 100 metrų, investicijas į vamzdynus būtų sunku pagrįsti“, – teigė p. Valūnas.

Anot jo, nustačius kriterijus, savivaldybės turės atnaujinti dabartinius geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros planus ir juose aiškiai nustatyti aglomeracijų ribas.

„Svarstant dėl naujų tinklų plėtros, prioritetas bus skiriamas būtent plėtrai aglomeracijų teritorijose. Savivaldybėms su vandens tiekėjais išvysčius trūkstamą infrastruktūrą, prie jos bus prijungiami čia gyvenantys gyventojai“, – tvirtino p. Valūnas.

Šiuo metu patys nuotekas tvarkantys gyventojai turės užtikrinti, kad jų įrenginys atitinka centralizuotoms valykloms nustatytus reikalavimus. To nepadarius, gyventojas privalės per 12 mėnesių sudaryti sąlygas prijungti jį centrinės infrastruktūros.

„Gyventojams turės atlikti visus projektavimo ir infrastruktūros darbus savo sklype, paprastai sakant, atvesti vamzdį nuo namo iki tvoros, šalia kurios yra centrinė infrastruktūra“, – aiškino p. Valūnas.

Anot jo, darbai gyventojų sklypų ribose ES pinigais nefinansuojami, todėl juos turėtų apmokėti pats žmogus. Pinigų tokiems darbams savivaldybės gali gauti iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos, šiuo atveju pirmenybė teikiama paraiškoms, kuriose yra didžiausia socialinę paramą gaunančių gyventojų dalis.

„Europos Komisija savo rašte, kuriuo mus įspėjo apie pažeidimą, konstatuoja, kad tinkamas direktyvos įgyvendinimas yra tada, kai centralizuotai surenkama 98 proc. susidarančių nuotekų, o 2 proc. tvarkomi individualiose sistemose, kurios atitinką tokį patį išvalymo lygį, kaip ir centralizuoti išvalymo įrenginiai. Tą ir sieksime užtikrinti“, – sakė p. Valūnas.

Įstatymo pataisos numato, kad gyventojai, per nustatytą laikotarpį nesudarius sąlygų juos prijungti prie centralizuotų įrenginių, iš pradžių būtų įspėti, o vėliau jiems grėstų bauda nuo 70 iki 100 Eur.

Finansuos kvartalinių tinklų plėtrą

„Vilniaus vandenų“ laikinojo generalinio direktoriaus Virgilijaus Žukausko teigimu, siekiant sparčiau prijungti gyventojus prie centralizuotų tinklų, įmonė tam ketina naudoti ir savo lėšas.

„ES pinigai eina lygiagrečiai, bet jie jau baigiasi. Be to, naudojant ES lėšas kyla problemų, kai nutiesus tinklus atsiranda nemažai gyventojų, kurie nenori prie jų jungtis. Todėl nusprendėme eiti kitu keliu – naudoti įmonės lėšas tiesiant kvartalinius tinklus tiems gyventojams, kurie patys išsakys norą prie jų prisijungti“, – BNS tvirtino p. Žukauskas.

Pasak jo, bendrovė kasmet sulaukia ne vieno prašymo sodų bendrijose ar gyvenamųjų namų kvartaluose nutiesti tinklus ir prijungti juos prie centralizuotos sistemos. Todėl „Vilniaus vandenys“ ir imasi tinklus apgyvendintuose kvartaluose tiesti savomis lėšomis.

Gyventojai, norintys, kad jų teritorija būtų prijungta prie centralizuotų tinklų, „Vilniaus vandenims“ turės pateikti paraišką, projektinius pasiūlymus ar projektą. Jie bus vertinami ir reitinguojami, siekiant kuo efektyviau panaudoti investicijas.

„Siekdama išvengti situacijos, kai tinklai yra nutiesiami už dyka ir neatsiranda norinčių prie jų jungtis, iš kiekvieno būsimo kliento imsime užstatą – po 300 eurų. Šios lėšos bus grąžintos, gyventojams prisijungus prie centralizuotų tinklų“, – aiškino p. Žukauskas.

Anot jo, šiuo atveju gyventojai taip pat turės savo lėšomis įsirengti įvadą sklype. Ateityje „Vilniaus vandenys“ ketina pasiūlyti ir įvadų įrengimo bei atidėto mokėjimo už atliktus darbus paslaugas.

Ponas Žukauskas sakė kol kas nenorintis prognozuoti, koks gali būti planuojamų investicijų poreikis. Anot jo, tą bus galima padaryti liepos pabaigoje, kaip pirmieji jau išreitinguoti projektai bus pristatyti bendrovės valdybai.

Pirmieji tokie projektai turėtų būti įgyvendinti 2019 metais.

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Bronius Miežutavičius taip pat sakė, kad visas iniciatyvas, didinančias centralizuoto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo veiklos apimtis, reikia vertinti teigiamai.

„Kitos šalies vandens tiekimo įmonės taip pat pagal savo išgales imasi panašių iniciatyvų, ten kur šių paslaugų labiausiai reikia. Žinoma, tai priklauso ir nuo bendrovių finansinių galimybių, tačiau įmonės visuomet investuoja ten, kur tikisi gauti finansinę grąžą“, – BNS sakė p. Miežutavičius.

Jis pripažino, kad prie centralizuotų tinklų prijungiant tik to pageidaujančius gyventojus, ES direktyvoje numatytų tikslų įgyvendinti nepavyks.

„Mes jau ne vienerius metus siekiame, kad įstatyme būtų įrašyta nuostata dėl prisijungimo terminų. Jei pilietis yra gamtos teršėjas, jį tokiu ir reikia įvardinti. Gyventojai, savo nuotekas leidžiantys į vadinamąsias išsėmimo duobes, dažnai persipilančias ar nebetonuotais dugnais, turi būti įpareigoti per nustatytą terminą prisijungti prie centralizuotų tinklų“, – tvirtino p. Miežutavičius.

LVTA prezidentas taip pat išskyrė ir gyventojų grupę, kurie neturi elementarių sanitarinių patogumų – pavyzdžiui, tualeto pastato viduje.

„Dažniausiai tai yra pagyvenę, nepasiturintys žmonės, jų yra visuose miestuose, net ir Vilniuje. Tokius žmones reikėtų remti, taikyti jiems specialiais programas, kokios dabar yra taikomos šiferinių (asbesto – BNS) stogų keitimui, namų apšiltinimui. Jiems tiesiog reikėtų padėti įsirengti patogumus pastato viduje“, – teigė p. Miežutavičius.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Apgalvota viešųjų pirkimų netvarka

„Jei Lietuva nori palypėti verslo sąlygų indekso „Doing Business“ reitinge, ji turi iš esmės keisti viešųjų...

ES pinigų panaudojimo bet kaip era baigiasi: subsidijas keičia grąžintinos paskolos Premium

Po 2020 m. iki ketvirtadalio nukirptas ES subsidijas iš sanglaudos fondų Lietuvai, tikėtina, pakeis jau...

Finansai
06:00
JK pagrasino nesumokėti skyrybų su ES sąskaitos 15

Jungtinė Karalystė (JK) gali nesutikti sumokėti pažadėtų 44 mlrd. Eur. siekiančios skyrybų su Europos Sąjunga...

Verslo aplinka
2018.07.22
Siūloma nustatyti prievolę VRK nariams turėti teisę dirbti su slapta informacija

Siekiant užkirsti kelią galimam Rusijos kišimuisi į prezidento rinkimus, siūloma nustatyti prievolę...

Verslo aplinka
2018.07.21
Baltieji rūmai nepritaria referendumo Rytų Ukrainoje idėjai 24

Baltieji Rūmai penktadienį atmetė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiūlytą idėją, esą Rytų Ukrainos...

Verslo aplinka
2018.07.21
Pinigų kas mėnesį susitaupo kas antras šalies gyventojas, populiariausia investicija - NT 9

Per dvejus metus uždirbančiųjų per 900 Eur dalis išaugo daugiau nei dešimtadaliu, užmokesčio augimo tikimasi...

Verslo aplinka
2018.07.21
Trumpas ir Juodkalnija: kaip griūva NATO pamatai Premium 3

Donaldo Trumpo, JAV prezidento, požiūris į mažąsias valstybes sąjungininkes kelia grėsmę NATO ateičiai bei...

Verslo aplinka
2018.07.21
Pasitikėjimas Šimašiumi – mažiausias per kadenciją

Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi pasiekė žemiausią vietą per visą jo kadenciją, rodo šeštadienį dienraščio...

Verslo aplinka
2018.07.21
Konservatoriai ir „valstiečiai“ lieka populiariausi 1

Populiariausiomis partijomis šalyje toliau lieka opozicinė Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai...

Verslo aplinka
2018.07.21
JAV prezidentui užkliuvo FED politika 13

Donaldo Trumpo socialinio tinklo „Twitter“ paskyros turinys vėl aidi plačiai ir garsiai. JAV prezidentas...

Verslo aplinka
2018.07.20
Darbdavio laimei ir nelaimei, šiandien kandidatas yra klientas 5

Laikai, kai darbdaviai Lietuvoje galėjo neskubėdami pasirinkti patraukliausią kandidatą ir jaustis...

Vadyba
2018.07.20
Telšiuose formuojasi nauja valdančioji dauguma, meras lieka nuošaly 1

Telšių rajono savivaldybės taryboje formuojasi nauja valdančioji koalicija – jos susibūrimo atveju Darbo...

Verslo aplinka
2018.07.20
Rokiškio verslininkai: turime dvi problemas – emigraciją į užsienį ir emigraciją į Vilnių 20

Pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Rygos įsikūrusio Rokiškio Nepriklausomybės aikštėje penktadienio popietę žmonių...

Verslo aplinka
2018.07.20
Valdantieji rengiasi išsipūsti iki daugumos Premium 1

Pastaruosius metus formalios daugumos Seime neturintys valdantieji rudenį gali vėl turėti daugiau kaip pusę...

Verslo aplinka
2018.07.20
Alytuje atleisti vicemerai 

Alytaus miesto savivaldybės taryba iš pareigų atleido vicemerus Valę Gibienę ir Tautvydą Tamulevičių.

Verslo aplinka
2018.07.20
Trumpas gina „Google“: 4,34 mlrd. Eur bauda  – Europos pasinaudojimas JAV 14

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukritikavo ES konkurencijos prižiūrėtojus dėl technologijų milžinei...

Technologijos
2018.07.20
„Bloomberg“: Putinas pareiškė pasiūlęs Trumpui sandorį dėl Ukrainos 33

Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, ketvirtadienį savo šalies ambasadoriams esą nurodė, kad per...

Verslo aplinka
2018.07.20
Kyšininkavę advokatas ir bankroto administratorius nuteisti lygtinai 6

Šiandien Vilniaus apygardos teismas dėl kyšininkavimo pripažino kaltais bankroto administratorių Liną...

Verslo aplinka
2018.07.19
Europa vėl įvertino „Brexit“ procesą: aiškumo nepadaugėjo Premium 3

Europos Komisija (EK) įspėjo, kad įstrigusios derybos dėl „Brexit“ gali nulemti, jog Jungtinė Karalystė (JK)...

Verslo aplinka
2018.07.19
Trumpas vėl keičia nuomonę: dėl kišimosi į JAV rinkimus apkaltino Putiną 38

Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, trečiadienį dar kartą sumaišė kortas dėl savo nuomonės, ar Rusija kišosi į...

Verslo aplinka
2018.07.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau