Verslas nepastebi naujojo Darbo kodekso poveikio

Publikuota: 2018-05-12
Nekilnojamojo turto plėtros ir statybos UAB „Eika“ biuras. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Nekilnojamojo turto plėtros ir statybos UAB „Eika“ biuras. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Pernai vasarą įsigaliojus naujam Darbo kodeksui, verslas teigia kol kas nejaučiantis pastebimų pokyčių. BNS kalbinti didžiųjų įmonių vadovai sako, kad jų veiklai naujasis įstatymas didesnės įtakos neturėjo, tik reikėjo tinkamai pasiruošti pokyčiams.

Profesinių sąjungų atstovas sako, kad esminė problema – kol kas nėra nusistovėjusios įstatymo taikymo praktikos, tad tikimasi, kad įstatymas toliau bus tobulinamas.

Tuo metu vienas iš Darbo kodekso kūrėjų pastebi išaugusį darbuotojų susidomėjimą darbo teise.

Vadovai: ryškesnių pokyčių nepastebime

Įmonių vadovai beveik vienbalsiai teigia kol kas nepastebėję teigiamų poslinkių dėl naujojo Darbo kodekso, o trikdžiai, anot jų, yra laikini.

„Mano nuomone, kaip prie seno kodekso, taip ir prie naujo, vis tiek dirbti reikia, jei nori uždirbti pinigus. Iš esmės, kad vakar buvo balta, o šiandien – žalia, tikrai to nėra“, – BNS sakė mažmeninės prekybos tinklo „Norfa“ savininkas ir vadovas Dainius Dundulis

Jo teigimu, naujojo Darbo kodekso įtaka galėtų būti labiau matoma, jei dėl ekonominių priežasčių reikėtų atleisti daugiau darbuotojų.

„Nieko blogo ir nieko labai apčiuopiamo. Kiek visi iečių laužė, kiek laiko gaišo, tai tas kūrinys nevertas šito. (...) Visi pateikia, kad čia darbdaviams super, bet tikrai nejaučiame to“, – kalbėjo D. Dundulis.

Statybos ir nekilnojamojo turto (NT) plėtros įmonių grupės „Eika“ vadovas Domas Dargis BNS taip pat sako nepajautęs pokyčių po to, kai nuo pernai liepos įsigaliojo naujasis Darbo kodeksas.

„Pas mus nėra minčių apie atleidimus ar kažką. Daugiau problema yra rasti žmonių, bet tas darbo santykių lankstumas mums neaktualus. Nežinau kaip bus, kai keisis ekonominis ciklas, tada gal reikės turėti daugiau lankstumo, nes norėdamos išgyventi įmonės turės greitai reaguoti“, – BNS sakė D. Dargis.

Reikšmingų pokyčių teigia nepajutęs ir „Circle K Lietuvos“ vadovas Skirmantas Mačiukas.

„Gal tik greičiau galime susitarti su darbuotoju. Bet kad būtų iš esmės pakeista, įmonei daug patogiau ar darbuotojai labiau nukentėtų, didelio pokyčio bent jau mūsų įmonėje nematau ir nejaučiu. Tikiuosi, kad darbuotojai to irgi nejaučia“, – BNS sako S. Mačiukas.

Personalo vadovai: padėjo tinkamas pasiruošimas

Tiesiogiai su Darbo kodekso nuostatomis susiduriančios didžiųjų įmonių personalo vadovai įžvelgia ir teigiamų, ir taisytinų įstatymo dalykų. BNS kalbinti vadovai sutaria, kad lengvesnį perėjimą prie naujojo Darbo kodekso lėmė tinkamas pasirengimas.

„Buvo sudėtingiau įsidiegiant, pereinant nuo seno prie naujo, užtikrinant, kad būtų teisingai perskaičiuoti atostogų likučiai. Bet mes pasirengėme sistemas ir sklandžiai perėjome, informavome darbuotojus, kas keičiasi, parengėme ir apmokėme vadovus“, – BNS sakė nuo ši metų kovo valstybes įmonės „Kelių priežiūra“ Personalo ir teisės departamento direktore dirbanti Samanta Jasiūnaitė, kuri prieš tai dirbo vienoje didžiausių pieno perdirbimo įmonių „Žemaitijos pienas“.

„Swedbank“ Personalo tarnybos vadovės Mildos Autukaitės teigimu, vienas iš iššūkių buvo tai, kad kodeksas buvo keliskart keičiamas, galutinis įstatymo variantas pateiktas vėlai, o tai trukdė tinkamai pasiruošti.

„Galvojant apie darbo rinką plačiąja prasme, mus pradžiugino reikalavimas užtikrinti nediskriminavimą ir vienodą atlygį ir vyrams, ir moterims. Taip pat manome, kad reikalavimas viešai skelbti darbo apmokėjimo sistemą yra gera nuostata“, – BNS atsiųstame komentare teigė M. Autukaitė, pabrėždama viltį, kad minėtos nuostatos neliks formalios, o bus realiai įgyvendinamos.

Kiek daugiau nei metus „Lietuvos geležinkelių“ Personalo departamentui vadovaujanti Irena Balkūnė BNS sako pastebinti, kad darbo santykiai tapo liberalesni, darbuotojui ir darbdaviui atsirado daugiau galimybių susitarti.

„Darbo kodeksas leidžia operatyviau reaguoti į darbo rinkos pokyčius. Tai ypač aktualu didelę kaitą turinčių profesijų atžvilgiu. Įdarbinti ar susitarti dėl darbo santykių nutraukimo tapo paprasčiau abiem pusėms. Be to, pastebime, kad sumažėjo ir biurokratizmo apimtys. Tarkime, nutraukiant darbo sutartį nuo šiol nebėra privalomi papildomi teisės aktai. Tai lengvina įmonės darbo procesus“, – BNS atsiųstame komentare teigė I. Balkūnė.

Profsąjungų atstovas: trūksta nuoseklumo

Lietuvos profesinių sąjungų pirmininkas Artūras Černiauskas BNS sako, kad didžiausia problema yra tai, kad trūksta teisinės praktikos, todėl tos pačios nuostatos neretai traktuojamos skirtingai.

„Dėl darbo laiko, dėl atostogų, dėl kolektyvinių sutarčių taikymo, dėl Darbo kodekso keitimo per kolektyvines sutartis, dėl darbuotojų įtraukimo į įmonės valdymą – yra ganėtinai daug sričių, kuri skirtingai traktuoja mokslininkai, Darbo inspekcija ir mes. O kas teisus, niekas nežino“, – BNS sakė A. Černiauskas.

„Lietuvos geležinkelių“ personalo vadovė I. Balkūnė taip pat pažymi, kad darbo ginčus nagrinėjančios institucijos, darbuotojai ar jų atstovai vis dar „pasimeta tarp naujojo ir senojo darbo kodeksų“.

„Pereinamasis laikotarpis juntamas ir teisės aktų suderinamumo srityje. Kaip pavyzdį galima paminėti, kad institucijų ir darbuotojų atstovai skirtingai interpretuoja likusias galioti Profesinių sąjungų įstatymo ir naujojo Darbo kodekso nuostatas. Kadangi kiekvienas įstatymas turi ir savo „vidinę dvasią“, kuri šiuo atveju atlieka savo rolę ypač darbo ginčų santykių srityje, akivaizdu, kad dar prireiks šiek tiek laiko, kol visos šalys ir ginčų institucijos ją ims pajausti. Galbūt tam labiau padėtų nepertraukiama ar pakartotinė edukacija“, – svarsto I. Balkūnė.

Anot A. Černiausko, daugeliu atveju įmonėms pavyksta rasti kompromisą su darbuotojais, tačiau pasitaiko atvejų, kai reikia kreiptis į Darbo ginčų komisiją.

„Teismų daug nebuvo. Buvo keletas ginčų dėl darbo tarybų steigimų, ar jos teisėtai yra steigiamos. Viena įdomesnė byla buvo dėl informavimo konsultavimo procedūrų pažeidimo – Vilniaus apygardos teismas pripažino visą policijos reformą neteisėta, kadangi buvo netinkamai atlikta informavimo konsultavimo procedūra“, – pasakojo profsąjungų atstovas.

A. Černiauskas tikisi, kad artimiausiu metu bus priimti teisės aktai, kurie patobulins Darbo kodeksą ir padės suvienodinti jo taikymą.

„Swedbank“ personalo vadovė M. Autukaitė teigia matanti keletą tobulintinų Darbo kodekso nuostatų, kurios padėtų sumažinti darbo santykių biurokratizmą.

„Pavyzdžiui, „Sodrai“ iki šiol reikia oficialiai įrodinėti, kad darbdaviui yra priimtina lanksti atėjimo į darbą pradžia. Net jei aišku, jog darbuotojas dirba 8 valandas, visas biurokratinis aparatas vis dar veikia taip, tarytum turi įforminti kiekvieną atvejį. Kitas pavyzdys ? sunku net patikėti, kad kalbėdami apie skaitmenizaciją šalyje vis dar turime reikalavimą, kad kiekvienas darbuotojas turi turėti popierines sveikatos tikrinimo knygeles“, – vardina M. Autukaitė.

T. Davulis: auga darbuotojų sąmoningumas

Vienas iš naujojo Darbo kodekso kūrėjų, Vilniaus Universiteto (VU) Teisės fakulteto dekanas Tomas Davulis sako, kad prieš Darbo kodekso priėmimą skleistas nerimas buvo nepagrįstas.

„Viešojoje erdvėje formuota nuomonė, kad bus blogai, bus atleidimų banga, žmonių išnaudojimas – tai neįvyko, tos baisios prognozės ir gąsdinimai neturėjo pagrindo. (...) Po beveik metų pasimatė, kad didelių problemų taikymo prasme nėra. Galbūt yra su buhalteriniais ir apskaitos dalykais susiję dalykai, bet juos galima pakoreguoti Vyriausybės nutarimais“, – BNS sako T. Davulis.

Jis taip pat sako pastebintis išaugusį įmonės teisės aktų vaidmenį.

„Skirtingais atvejais traktavimai gali būti įvairūs bet pati įmonė gali ir turi pasirinkti, kaip ji nori, kad būtų, ir tada visi darbuotojai tą žino. Be to, padidėjo visuomenės dėmesys ir susidomėjimas darbo teise, darbuotojų teisėmis. Tai yra gerai, nes tada turime sąmoningų žmonių, kurie žino savo teises ir gali plačiau žiūrėti į šalyje, jo įmonėje ar ūkio šakoje vykstančius dalykus“, – sakė T. Davulis.

Liberalesnis kodeksas Seime buvo priimtas dar 2016-ųjų birželį, bet netrukus jį prezidentė vetavo. 2016-ųjų rudenį Seimas veto atmetė, Vyriausybei su profsąjungomis sutarus kodeksą pataisyti iki Seimo rinkimų pabaigos. Lapkričio pradžioje kodeksas buvo šiek tiek pataisytas, tačiau į valdžią atėjus „valstiečių“ ir socialdemokratų daugumai, jis buvo atidėtas pusmečiui, kad galėtų būti pataisytas antrąkart.

Svarstant Darbo kodekso pataisas naujojo kodekso rėmėjai sakė, kad lankstesni darbo santykiai paskatins investicijas ir darbo vietų kūrimą. Kritikai tuomet perspėjo, kad žmonės bus mažiau apsaugoti, nes kodeksas palengvins darbuotojų atleidimą iš darbo.

Darbo santykius reguliuojantis naujasis Darbo kodeksą šalyje galioja nuo 2017 metų liepos 1 dienos. Tai yra antrasis po Nepriklausomybės atkūrimo Darbo kodeksas. Ankstesnis kodeksas galiojo nuo 2003-ųjų, o dar anksčiau darbo santykius Lietuvoje reglamentavo atskiri įstatymai.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Turkijos prezidentas paneigė Saudo Arabijos versiją dėl žurnalisto nužudymo

Turkijos prezidentas savo antradienio kreipimęsi į šalies parlamentarus, kurio laukė ir daugelis tarptautinės...

D. Trumpo efektas: pasaulinės pusmečio investicijos krito 41% Premium

Pasaulinis tiesioginių užsienio investicijų srautas (TUI) 2018 m. pirmąjį pusmetį smuko 41%, iki 470 mlrd.

Finansai
13:12
Dar vienas opozicijos pralaimėjimas – atmesta ir antra jų rezoliucija 2

Seimo valdantieji nesunkiai gebėjo atmesti opozicijos pasiūlymą kritiškai įvertinti valstiečių-žaliųjų...

Ekspertai: pirkimai švietimo sistemoje imituojami

Direktoriaus postą Giedriui Vaideliui kainavęs Ugdymo plėtotės centro organizuotas ugdymo programų...

N. Venckienės skunde JT Žmogaus teisių komitetui - kaltinimai Lietuvai 1

Neringa Venckienė, buvusi parlamentarė ir teisėja, kreipėsi į Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komitetą,...

Valdantieji atmetė opozicijos kritišką premjero įvertinimą 3

Valdančiosios koalicijos balsais atmestas Seimo opozicijos paraginimas premjerui Sauliui Skverneliui...

Dėl mįslingos žurnalisto mirties – verslo pasaulio kirtis Saudo Arabijai Premium

Jamalo Khashoggi, Saudo Arabijos žurnalisto, mirtis pasėjo netikrumą ir verslo santykiuose su Saudo Arabija:...

Konservatoriai renkasi: I. Šimonytės ir V. Ušacko požiūris į šeimą skiriasi 26

Dėl galimybės tapti konservatorių kandidatu į prezidentus besivaržančių diplomato Vygaudo Ušacko ir Seimo...

Verslo aplinka
2018.10.22
Išlaikyti teismus vienam Lietuvos gyventojui kainavo 26 Eur

Prieš dvejus metus kiekvienam Lietuvos gyventojui teismų išlaikymas kainavo 26 Eur.

Verslo aplinka
2018.10.22
Paveldosaugininkas: dėl negaliojančio Trakų senamiesčio plano niekas nesikeis 2

Teismui neskundžiama nutartimi negaliojančiu pripažinus daugiau nei prieš dvidešimtmetį patvirtintą Trakų...

Statyba ir NT
2018.10.22
Lietuvos politikai ir politologai: JAV pasitraukimas iš branduolinės sutarties gali sukelti įtampą 4

Linas Linkevičius, užsienio reikalų ministras tikisi, kad JAV privers Rusiją laikytis vidutinio nuotolio...

Verslo aplinka
2018.10.22
CNN paviešino vaizdo įrašą, paneigiantį Saudo Arabijos versiją dėl žurnalisto mirties 11

Pirmadienį CNN paskelbtame vaizdo įraše, kurį žiniasklaidos priemonė gavo iš šaltinio Turkijoje, matoma, kad...

Verslo aplinka
2018.10.22
Miško savininkai: aplinkos ministras pataikauja garsiau rėkiantiems 3

Miško savininkai neigiamai vertina nuo 2019 m. numatomus taikyti apribojimus atlikti kirtimo darbus maždaug...

Agroverslas
2018.10.22
SEB ekonomistai: perkaitimo ženklų kol kas nematyti 8

Besitęsiant ilgiausiam augimo periodui kol kas nematyti ekonomikos perkaitimo ženklų, tačiau perspėjančių...

Verslo aplinka
2018.10.22
Latvijos verslininkas arbitraže siekia iš Lietuvos atgauti 18,4 mln.USD 2

Latvijos verslininkas Olegas Roščinas, siekiantis iš Lietuvos atgauti 18,4 mln. USD (apie 16 mln. Eur),...

Verslo aplinka
2018.10.22
Oro tarša kai kuriose savivaldybėse viršija normas 3

Aplinkos ministerija kreipėsi į savivaldybes, kurias įspėjo dėl padidėjusios oro taršos smulkiosiomis...

Verslo aplinka
2018.10.22
Į stadiono konkursą grąžinto rangovo pasiūlymo tikisi sulaukti per 1-2 mėnesius 21

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) sprendimu į Vilniaus nacionalinio stadiono statybų konkursą grąžinta UAB...

Statyba ir NT
2018.10.22
Lenkijos savivaldos rinkimų testas: PiS laimi regionuose, bet pralaimi didmiesčiuose

Lenkijos valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS), jau kuris laikas užsitraukusi Europos Sąjungos...

Verslo aplinka
2018.10.22
J. Rojaka tapo ūkio ministro patarėja 1

Jekaterina Rojaka, buvusi ilgametė DNB banko vyriausioji ekonomistė, pirmadienį pradėjo dirbti Ūkio...

Vadyba
2018.10.22
Vyriausybė iš interneto pašalino viešų posėdžių įrašų archyvą

Vyriausybė iš savo oficialių paskyrų „Youtube“ ir „Facebook“ pašalino viešų posėdžių įrašų archyvą, skelbia...

Verslo aplinka
2018.10.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau