Veržiami ES paramos diržai
Pradėjus dėlioti ES finansinės paramos 20212027 m. laikotarpio juodraštį, vis labiau aiškėja, kad Lietuvai skirtas piniginis krepšelis gali būti tuštesnis nei ligi šiol. Jo liūto dalis atitektų dideliems infrastruktūriniams projektams ir regionų plėtrai. Todėl reikėtų veiksmingai investuoti esamo laikotarpio paramos finansus ir planuoti gyvenimą su mažesniais europinių pinigų ištekliais.
Pirminį pasiūlymą dėl būsimo ilgamečio ES biudžeto planuojama paskelbti gegužės 2 d. Tačiau kelias iki galutinių skaičių užtruks metus arba pusantrų. Derybos nebus lengvos: natūralu, kad kiekviena valstybė suinteresuota tempti antklodę į savo pusę.
Pasvarstymai dėl sumažėsiančios paramos prasidėjo iškart po Brexit referendumo: beveik nekilo abejonių, kad įplaukos nuseks, ekspertai skaičiuoja, kad bendrasis ES biudžetas gali susitraukti iki dešimtadalio. Tiesa, egzistuoja teorinis variantas, kad Bendrijos narės gali susitarti dėl didesnių įmokų. Tačiau panašu, kad susitarti bus sunku, vargu ar kuri šalis susižavės pasiūlymu įberti daugiau savo pinigų į bendrą katilą.
Tad, ko gero, valstybėms teks dalytis pinigus iš aptuštėjusio iždo. Taisyklė lieka ta pati: kuo ES narė labiau išsivysčiusi, tuo mažiau paramos ir gaus. Lietuva šioje statistikoje atrodo gana neblogai: mūsų šalis jau pasiekė daugiau kaip 75% ES išsivystymo vidurkio, tad vargu ar galėtų tikėtis gauti daugiau pinigų nei šiuo 20142020 m. laikotarpiu. Briuselyje kalbama, kad didesnę paramą galėtų gauti Pietų Europos šalys.
Lietuvoje pinigai turėtų būti nukreipti į regionus, nes Vilniaus regionas yra geriau išvystytas nei likusi šalies dalis. Skaičiuojama, kad sostinės regione sukuriama apie pusę Lietuvos BVP, čia sukaupta apie du trečdalius tiesioginių užsienio investicijų.
Ko gero, ne skalsiausi pyragai laukia žemdirbių: mažai tikėtina, kad jų siekiams gauti tokias pačias išmokas kaip senbuvių šalių žemdirbiai lemta išsipildyti. Dabar išmokos Rytų ir Vidurio Europos ūkininkams yra maždaug trečdaliu mažesnės. Lietuva derasi dėl didesnių tiesioginių išmokų, tačiau neatmetama galimybė, kad įsigalios paprasčiausia lygybė: išmokos bus sumažintos Vakarų Europos žemdirbiams.
Vienaip ar kitaip, didžiausia tikimybė, kad parama Lietuvai po 2020 m. sumažės 1520%, bendras jos dydis gali siekti apie 1011 mlrd. Eur. Jei išlaidos žemės ūkiui ir specifinė IAE uždarymo finansavimo eilutė nemažės, tikėtina, kad nuo dabartinių 7,2 mlrd. Eur iki 45 mlrd. Eur susitrauks struktūrinių fondų parama Lietuvai. Didžioji šių pinigų dalis bus skirta dideliems projektams finansuoti, tokiems kaip Rail Baltica, sinchronizavimas, taip pat regionų plėtrai.
VŽ nuomone, Lietuvos valdžia, dėliodama prioritetus ir kurdama ateities strategijas, turėtų atsižvelgti į būsimą kiek sausėjantį europinių pinigų šaltinį. Juolab kad nemaža dalis iki šiol gautų finansų buvo panaudojama ne itin efektyviai, o neretai tik įsisavinama. Nemažai lėšų ir dabar nesugebama investuoti dėl perdėtais ar itin specifiniais reikalavimais apkrautų kvietimų pretenduoti į vieną ar kitą priemonę. Todėl per likusį sotesnį finansinį laikotarpį derėtų maksimaliai išmintingai panaudoti gaunamus milijardus.
Rašyti komentarą