Verslas giria studijų ir profesinio mokymo priėmimo prioritetus

Publikuota: 2018-04-20
Atnaujinta 2018-04-20 15:38
Jurgita Petrauskienė, Lietuvos švietimo ir mokslo ministrė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Jurgita Petrauskienė, Lietuvos švietimo ir mokslo ministrė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) paskelbė skaičius, į kokias specialybes ir kiek pirmakursių šiemet planuojama priimti universitetuose, kolegijose ir profesinėse mokyklose. Ministerijos teigimu, pirmą kartą buvo atsižvelgta į darbo rinkos poreikius, todėl daugės valstybės finansuojamų vietų labiausiai trūkstamose specialybėse. Verslo atstovai palankiai vertina tokius pokyčius.

Kadencijos pabaigoje Vyriausybė žadėjo suteiksianti nemokamas bakalauro studijas visiems norintiems. Nors dabar tokio plano išsižadama, šiemet valstybė daugiau nei 2.000 padidins valstybės finansuojamų vietų aukštosiose mokyklose skaičių.

Universitetuose nemokamų vietų skaičius didės 2% ir sieks 7.616 (2017 m. buvo 7.472), o pagrindinė augimo dalis, daugiau nei trečdalis, bus stebimas kolegijose. Iš viso į valstybės finansuojamas vietas jose planuojama priimti 8.790 (2017 m. buvo 6.482) pirmakursių.

Jurgita Petrauskienė, švietimo ir mokslo ministrė, sako, kad ilgametis priekaištas ministerijai rengiant specialistus darbo rinkai buvo pasiūlos ir paklausos neatitikimas. Šiemet, rengiant planą, buvo konsultuojamasi su investuotojais, darbdaviais ir valstybės institucijomis bei pirmą kartą buvo atsižvelgiama į ateities darbo rinkos prognozes.

Giedrius Viliūnas, švietimo ir mokslo viceministras, sako, kad didinant valstybės finansuojamų vietų skaičių kolegijose reaguojama į signalus, kad toks išsilavinimas yra visiškai pakankamas darbo rinkoje.

Šiemet stojamojo balo kartelė didinama iki 3,6 balo universitetuose, 2 – kolegijose.

Kolegijose didės beveik visų krypčių studijų vietų skaičius, išskyrus ugdymo mokslus ir menus. Universitetuose didžiausias augimas įvyks gyvybės mokslų srityje.

Tęsinys – po grafikais

[infogram id="8a8b467c-35cc-4082-a67d-7f59e9785c91" prefix="M3w" format="interactive" title="Kolegijų augimas"]

Dėmesys profesiniam mokymui

Rengiant priėmimą į profesines mokyklas, šiemet priėmimas planuojamas, atsižvelgiant į specialistų poreikio prognozes ir regionų plėtros prioritetines kryptis. Daugiausiai mokinių priimti planuojama į specialybes, kurių poreikis šiuo metu yra didžiausias – tai yra gamyba ir perdirbimas, inžinerinė pramonė, verslas ir administravimas, statyba ir socialinė gerovė. Iš viso į valstybės finansuojamas vietas numatoma priimti daugiau nei 20.000. Pirmą kartą atsiras galimybė už šias studijas mokėti iš savo kišenės.

Ministerija teigia, kad šiemet yra taikomi aiškesni planavimo kriterijai: anksčiau labiau būdavo pasikliaunama pačių profesinių mokyklų siūlymais, dabar atsižvelgiama į specialistų poreikio prognozę.

Pavyzdžiui, Kauno regione pastaruoju metu įsteigus daugiau gamybos įmonių, Kauno ir kaimyninių rajonų profesinio mokymo įstaigos priims daugiau inžinerijos, gamybos specialistų ir mažiau menų mokslų atstovų.

Tęsinys – po grafiku

[infogram id="20cd4478-493c-4f30-8123-f2d7bdb29446" prefix="Ka4" format="interactive" title="Priėmimas į profesines mokyklas"]

Labiausiai specialistų poreikio prognozių neatitinka transporto paslaugų sektorius – manoma, kad 2020-aisiais jis sieks 6.970, o šiemet planuojama priimti vos 654 mokinius.

Kaip sako Marius Ablačinskas, švietimo ir mokslo ministrės patarėjas, šioje srityje veikia daug nevalstybinių švietimo įstaigų – vien pernai jos iš 31.000 diplomų beveik 70% jų išdavė transporto sektoriuje, todėl valstybė nutarė nedubliuoti šių programų.

Pasak jo, nors inžinerinių programų skaičius profesiniame ugdyme šiek tiek susitraukė, tačiau tą kompensuoja ryškus augimas gamybos srityje

„Visada mūsų pramonėje buvo ta perskyra, maždaug 40% visos pramonės yra inžinerinės

profesijos, maždaug 60% - gamyba“, - sakė p. Ablačinskas.

Verslas vertina palankiai

Gintautas Kvietkauskas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos viceprezidentas, palankiai vertina pokyčius ir pažymi, kad dar prieš dvejus metus situacija buvo visiškai kitokia. Jis siūlo ir toliau kelti stojimo kartelę į aukštąsias mokyklas, kad daugiau jaunuolių rinktųsi profesinį ugdymą. 

„Tendencija palanki, pagaliau atsižvelgta į mūsų daugkartinius kalbėjimus. Jeigu inžinerinėje pramonėje dirba 30.000 dirbančiųjų, o profesinės mokyklos ruošdavo pramonei 2.800 specialistų, tai yra 7-8% poreikio. O grožio sektoriuje, kur dirba 15.000 darbuotojų, ruošdavo 7.000. Juokaujame, kad pernai laimėjome prieš grožį pirmą kartą“, - VŽ sakė jis.

Anot p. Kvietkausko, dar reikia labai daug metų, kad darbo rinkos poreikiai būtų įvykdyti, ypač vertinant, kad į Lietuvą pastaruoju metu šiame sektoriuje ateina daug investuotojų.

Kęstutis Jankauskas, Lietuvos verslo konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas, džiaugėsi gera žinia, kad „ministerija nutraukė universitetų lenktynes, kas pigiau prispausdins daugiau diplomų“.

 „Nuosekliai pasisakėme, kad bendrame ugdyme reikia sakyti, kad turėti amatą ir jį įgyti yra labai gerai. Tai nebėra „profkės“, bet specializuoti mokymo centrai, kur valstybė yra daug investavusi, kokybė čia aukšta“, - kalbėjo jis, pažymėjęs, kad vertėtų į profesinių mokyklų tarybas įtraukti verslą.

Ponas Jankauskas taip pat ragina sparčiau diegti vadinamąsias penktojo lygio studijas, kurių trukmė yra maždaug dveji metai.

Tuo metu Vaidotas Levickis, Lietuvos darbdavių konfederacijos direktoriaus pavaduotojas, ragina atsižvelgti ne tik į poreikį rinkoje, bet ir į siūlomus atlyginimus, kadangi į kai kuriuos sektorius dėl žemų algų pritraukti absolventus yra sudėtinga, nepaisant didelio poreikio.

Pramonininkai: kryptis teisinga

Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, sako, kad ŠMM pristatyta sistema suteikia vilties, jog pagaliau niekam nenaudinga praktika – ruošti darbo rinkai nereikalingus specialistus – pagaliau baigiasi.

„Pagaliau pavyko pakoreguoti sistemą taip, kad ji atitiktų rinkos poreikius ir ekonomikos realijas, o ateityje būtų užtikrinama švietimo ir mokslo bei inovacijų ir technologijų plėtra. Šiemet jau atsižvelgta į darbo rinkos poreikius, planuojant priėmimą į aukštąsias ir profesines mokyklas. Pasirinkta teisinga kryptis, kuri orientuota į mūsų ekonomikos poreikius - profesinėse mokyklose didinamas priėmimas į IT, saugos paslaugas, transporto paslaugas, gamybos sektoriaus specialistų rengimą. Labai svarbu, kad aukštosios mokyklos didina studijų vietų skaičių, kurios ateityje prisidės prie aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimo“, – sako p. Dargis.

Jis pažymi, kad daugiau studijų vietų gyvybės moksluose, matematikoje, inžinerijoje, technologijų srityje neišspręs šių specialistų trūkumo klausimo, tačiau tai jau yra žingsnis į priekį.

Gera žinia IT sektoriui

Nacionalinio informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus asociacija „Infobalt“ taip pat palankiai vertina jaunuolių priėmimo į aukštąsias ir profesines mokyklas prioritetus – į inžinerijos, technologijos, informatikos bei fizinius mokslus kolegijose nemokamoms studijoms priimti 50% jaunuolių daugiau, į IT ir ryšio technologijų profesijas profesinėse mokyklose – 43%.

„Pastaraisiais metais nuosekliai augant Lietuvos IRT sektoriui auga ir reikalingų specialistų poreikis. Tyrimų duomenimis, net 78% Lietuvoje veikiančių IRT sektoriaus įmonių planuoja, jog per artimiausius trejus metus IRT specialistų poreikis jose ir toliau didės. Pavyzdžiui, per ateinančius trejus papildomai reikės apie 13.300 įvairių IRT specialistų. Todėl sprendimas atsižvelgti į šį poreikį ir didinti priėmimą į šio pobūdžio specialybes tiek aukštosiose, tiek ir profesinėse mokyklose yra iš tiesų gera žinia sektoriui“, – pranešime cituojamas Paulius Vertelka, asociacijos „Infobalt“  direktorius.

Kartu jis atkreipia dėmesį, kad siekiant dar geriau suderinti IRT specialistų pasiūlą ir paklausą, reikėtų ieškoti sprendimų tiek trumpuoju, tiek ir ilguoju laikotarpiu. Tarp jų – veiksminga perkvalifikavimo sistema, galimybių moterims siekti karjeros IRT sektoriuje sudarymas, specialistų iš užsienio pritraukimas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vyriausybė neatsisako siūlymo sumažinti „Sodros“ tarifą

Vyriausybė nelinkusi atsisakyti savo iniciatyvos 2 procentiniais punktais sumažinti „Sodros“ įmokų tarifą,...

Šapoka iš „pamirštų“ mokesčių amnestijos ir kitų paskatų tikisi 200 mln. Eur

Finansų ministerija kitąmet iš šešėlio planuoja ištraukti 200 mln. Eur ir jais padengti trečdalį planuojamų...

Finansai
15:14
Vyriausybė vertins galimybes grąžinti „Žalgiriui“ seną skolą 7

Kauno „Žalgirio“ klubui savaitgalį laimėjus trečią vietą Eurolygoje, Saulius Skvernelis, premjeras, sako, kad...

Laisvalaikis
14:21
Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse Lietuva išliko 13-a

Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse (DESI) Lietuva liko toje pačioje pozicijoje kaip ir pernai.

Kaip Suomija sukraustė ministerijų darbuotojus į pastatą be fiksuotų darbo vietų 1

Pernai Suomijos vidaus reikalų ministerijos pastatas buvo transformuotas – darbo vietų skaičius...

Rusijos milijardierius Abramovičius vis dar laukia JK vizos 4

Romanui Abramovičiui, Rusijos oligarchui ir „Chelsea“ futbolo klubo savininkui, Jungtinė Karalystė (JK) kol...

Prezidento rinkimų apklausoje pirmauja Nausėda, Skvernelis ir Matijošaitis

Daugiausia galimybių laimėti kitąmet vyksiančius prezidento rinkimus turėtų ekonomistas Gitanas Nausėda,...

Kinija ir JAV skelbia prekybos paliaubas 2

Stevenas Mnuchinas, JAV iždo sekretorius, sekmadienį pranešė, kad JAV ir Kinija kol kas stabdo...

Žlungančios Venesuelos prezidentu abejotinuose rinkimuose perrinktas Maduro

Venesuelos kairiųjų lyderis Nicolas Maduro perrinktas dar vienai šešerių metų kadencijai šalies prezidento...

Buvęs VSD vadovas Laurinkus: reikia leisti verslui finansuoti partijas Premium 6

Buvęs Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, pirmasis Valstybės saugumo departamento (VSD)...

Kur keliauja „Nord Stream 2“ pinigai Premium 4

„Nord Stream 2“ projekto lėšos paskleistos plačiai – nuo Suomijos iki Italijos, tačiau Rytų Europa, arba,...

Energetika
11:20
VSD: su „MG Baltic“ glaudžiai bendradarbiavo aukštas prokuroras Jancevičius 11

Valstybės saugumo departamentas (VSD) teigia, kad su koncerno „MG Baltic“ vadovais glaudžiai bendradarbiavo...

Savivaldybių pastatams atnaujinti – lengvatinės paskolos

Savivaldybės savo valdomiems pastatams atnaujinti galės pasiskolinti lengvatinėmis sąlygomis. Iš viso...

Latvija surenka dešimtis milijonų akcizų iš perkančių alkoholį pasienyje 3

Alkoholio pardavimai pasienyje tarp Estijos ir Latvijos pernai sudarė 13% šalies alkoholio apyvartos,...

Verslo aplinka
2018.05.20
Į e. prekybą atsigręžusi švedų „Ikea“ planuoja atleidimus Premium

Švedijos baldų prekybos milžinė „Ikea“, aktyviai įsijungusi į e. prekybą, Švedijoje atleidžia 110 darbuotojų,...

Valdžia nežino, kas finansuos valstybines vaistines 5

Seimui užsimojus įteisinti valstybines vaistines, pertvarkant dabar ligoninėse ar poliklinikose esančius...

Britanijos princas Harry vedė aktorę Markle  4

Jungtinės Karalystės princas Harry iškilmingoje ceremonijoje šeštadienį vedė savo draugę, JAV aktorę Meghan...

Laisvalaikis
2018.05.19
Milijardierius Monakas vilioja nauja žeme ant vandens

Antroje mažiausioje pasaulio šalyje-mieste Monake įsibėgėja projektas, kuriuo valstybės teritorija bus...

Statyba ir NT
2018.05.19
Auga „darbiečių“, mažėja liberalų populiarumas 5

Viktorui Uspaskichui grįžus vadovauti Darbo partijai, išaugo šios politinės jėgos populiarumas, o paviešinta...

Verslo aplinka
2018.05.19
Dėl el. laiškų skandalo smuko prezidentės populiarumas 15

Dėl žiniasklaidoje paskelbto prezidentės Dalios Grybauskaitės susirašinėjimo su buvusiu liberalų lyderiu...

Verslo aplinka
2018.05.19

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau