Gynybai neužtenka vien 2% ir Vakarų šalių tankų

Publikuota: 2018-04-08
Tarptautinė NATO pratybos „Geležinis vilkas“. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Tarptautinė NATO pratybos „Geležinis vilkas“. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Benas Hodgesas, buvęs JAV sausumos pajėgų vadas Europoje, teigia, kad karinių pajėgų sanglauda ir judėjimo greitis yra svarbiausi dabartiniai Europos gynybos iššūkiai. Panašiai galvoja ir Briuselis, praėjusią savaitę pristatęs ES karinio Šengeno zonos planą. Ekspertų teigimu, ši problema yra itin aktuali ir Lietuvai.

Europos Komisija tikisi iki 2025-ųjų supaprastinti kariuomenės technikos ir karių judėjimą bloke bei paversi valstybių narių infrastruktūrą labiau tinkamą kariniam naudojimui.

Vertins jau kitąmet

Komisijos pateiktame pasiūlyme raginama įvardinti konkrečius geležinkelius ir kelius, tinkamus naudoti kariniam transportui ir pagerinti dabartinę infrastruktūrą, pavyzdžiui užtikrinti reikiamą tiltų aukštį ir plotį, kad jie galėtų atlaikyti tankų ar kitos sunkiosios karinės technikos judėjimą.

Taip pat norima įvertinti galimybes supaprastinti pasienio tikrinimus kariniam transportui, pavojingiems kroviniams ir personalui.

„Pagerinę karinį mobilumą ES viduje, galime efektyviau užkirsti kelią krizėms, efektyviau vykdyti savo misijas ir sparčiau reaguoti į kylančius iššūkius“, – kalbėjo Federica Mogherini, ES užsienio reikalų vadovė, ją cituoja „Deutsche Welle“

Violeta Bulc, už transportą atsakinga ES komisarė teigia, kad iniciatyvos tikslas visų pirma yra užtikrinti, kad vykdant infrastruktūros projektus Europoje, būtų įvertinti ir kariniai poreikiai.

Komisijos pateiktą planą dar turės patvirtinti ES valstybių narių vyriausybės, jį peržiūrės Europos Parlamentas. Nepaisant to, tikimasi, kad veiksmų planą bus galima pradėti įgyvendinti jau artimiausiais mėnesiais, o kitų metų vasarą jau bus įvertinamas pirmasis progresas.

Pernai konfidencialioje NATO ataskaitoje abejota dėl aljanso galimybių apsiginti, o logistikos problemos buvo įvardytos kaip vienas iš pagrindinių trūkumų.

NATO šiuo metu planuoja naują vadavietę, kuri rūpintųsi efektyvesniu pajėgų ir technikos judėjimu Europoje galimo konflikto atveju. VŽ jau rašė, kad siūloma vadavietę steigti Vokietijoje, Ulmo mieste.

Europos Komisija tvirtina, kad šis projektas yra NATO planų papildymas, o ne konkurentas jiems.

Neužtenka skirti du procentus

Ponas Hodgesas Seime vykusioje konferencijoje „Visuomenės atsparumas ir Rusijos hibridinės grėsmės Vakarų pasauliui“ teigė, kad logistika šiuo metu kelia bene didžiausią rūpestį Europos saugumui.

„Reikia susitelkti ties greičiu: greitai atpažinti ir greitai reaguoti (...) Reikia automobilių, tiltų, kurie atlaikytų sunkiąją techniką, būtina plėsti uostus. Turime kalbėti ne apie 2% nuo BVP skyrimą gynybai, bet apie tikrąją karinę vertę. Dabar neturime automobilių pratyboms, jeigu įvyktų kokia tragedija, neturėtume kuo perkelti karius. Lietuvoje mums reikia daugiau vokiečių traukinių, o ne vokiečių tankų“, – konferencijoje kalbėjo buvęs JAV sausumos pajėgų vadas Europoje.

Tiesa, jis pažymėjo, kad šiuo metu padėtis yra geresnė nei prieš 2-3 metus, nes Lietuva pagerino planavimą, suintensyvino bendradarbiavimą su Lenkija ir Vokietija.

Ponas Hodgesas akcentavo, kad nors ir visos ES valstybės turi laikytis įsipareigojimo skirti 2% nuo BVP šalies gynybai, vien tik eilutės biudžete nepakanka – būtina pinigus nukreipti ten, kur reikia. Be to, nors dažnai kalbame apie 5-ąjį NATO sutarties straipsnį, kuriame akcentuojama kolektyvinė gynyba, įprasta pamiršti 3-ąjį, kuriame kalbama apie tai, kad valstybės visų pirma pačios yra atsakingos už savo gynybą.

„Net ir 2,5% nuo BVP nėra kažkas stebuklingo, jeigu 70% šių lėšų yra išleidžiama ne ten, kur reikia. Tuomet tai nebūtinai reiškia pajėgų padidėjimą. Lietuvai svarbu atsižvelgi į tai, kad ji yra priimančioji valstybė“, – teigė buvęs Amerikos kariuomenės vadas Europoje.

Logistikos reikšmė ypač svarbi, vertinant vadinamojo Suvalkų koridoriaus – maždaug 100 kilometrų pasienio ruožo su Lenkija – apginamumą. Tai yra vienintelis sausumos kelias, per kurį į Baltijos šalis gali patekti pagalba iš Vakarų.

Ponas Hodgesas teigia, kad jeigu Rusija ir Baltarusija kartu vykdytų didelio masto pratybas, šį koridorių abiejų valstybių pajėgos galėtų uždaryti.

„Tam nereikėtų daug laiko, todėl turime būti pasirengę“, – kalbėjo buvęs karininkas, šiuo metu dirbantis analitiniame centre.

Gali atverti ES fondus

Deividas Šlekys, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų politologas ir gynybos ekspertas, VŽ sakė, kad ES „karinio Šengeno“ iniciatyva yra ypač reikalinga Lietuvai.

„Tai yra būtinas dalykas. Mums atrodo, kad karinės technikos judėjimas iš Vokietijos per Lenkiją į Lietuvą yra savaime suprantamas dalykas, tačiau taip nėra, nes kiekviena valstybė turi  skirtingus režimus ir transporto reikalavimus. Dar yra kelių kokybė, tiltai, viadukai, ir kita. Reikalingi įvairūs leidimai, kurių suderinimas užtrunka. Tokius dalykus reikia suvienodinti, o dabar tai nėra daroma“, – sako p. Šlekys.

Jo teigimu, NATO kaip karinė ir politinė organizacija neturi galimybių to daryti, todėl Briuselio iniciatyva čia yra būtina. Tiesa, kol kas neaišku, kaip lengvai pavyks įgyvendinti tokį supaprastinimą.

Eksperto manymu, Lietuvoje šiuo metu per mažai galvojama apie tai, kaip sunkiąją karinę techniką atlaikytų šalies infrastruktūra. Nėra išbaigta ir europinė geležinkelio vėžė, kuria galėtų būti tiekiama pagalba iš Lenkijos.

Anot p. Šlekio, remiantis šios ES iniciatyvos argumentais, ateityje būtų galima prašyti ir ES struktūrinių fondų finansavimo, investuojant į infrastruktūros objektus ir pritaikant juos saugumo poreikiams.

Lietuva yra viena iš ES „karinio Šengeno“ iniciatorių.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Apeliacinis teismas neleido „tvarkiečiams“ naudoti 359.000 Eur 1

Lietuvos Apeliacinis teismas penktadienį atmetė partijos „Tvarka ir teisingumas“ skundą dėl teismo sprendimo...

Verslo aplinka
2018.12.14
Populiariausi – konservatoriai ir „valstiečiai“, auga socdemai 

Lapkritį truputį pakilo opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) reitingas, tačiau juos ir toliau...

Verslo aplinka
2018.12.14
JK premjerės žygis į Briuselį – nesėkmingas 13

Theresos May, JK premjerės, žygis į Briuselį ir prašymas padėti jai užsitikrinti savo parlamento paramą...

Verslo aplinka
2018.12.14
G. Landsbergis aiškinosi teismui dėl pažinties su R. Kurlianskiu  1

Koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas penktadienį apklausė...

Europos lyderiai pritaria ES kovai su melagingomis naujienomis 2

Europos Vadovų Taryba (EVT) pritarė ES kovos su dezinformacija veiksmų planui ir paragino jį vykdyti, kad...

Verslo aplinka
2018.12.14
EP pritarė siūlymui apmokestinti JAV technologijų milžines

Europos Parlamentas (EP) nubalsavo už tai, kad „Facebook“, „Google“, „Netflix“ ir panašioms įmonėms ES mastu...

Technologijos
2018.12.14
Porą mėnesių rengs pasiūlymus dėl biudžetininkų algų didinimo 1

Vyriausybinės darbo grupės nariai per porą mėnesių turi parengti konkrečius pasiūlymus, kaip ir kiek  kelti...

Verslo aplinka
2018.12.14
Lietuvos bankų pelnas šiemet išaugo 55% 8

Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai per devynis šių metų mėnesius uždirbo 275,4 mln. Eur...

Finansai
2018.12.14
S. Skvernelis informaciją apie grėsmes perdavė ir V. Pranckiečiui, konservatoriams neduos  1

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako riboto naudojimo informaciją apie galimas grėsmes perdavęs ir...

Verslo aplinka
2018.12.14
Laukiama prezidentės apsisprendimo dėl kitų metų biudžeto, galimas veto

Iki kitos savaitės pabaigos prezidentė Dalia Grybauskaitė turi apsispręsti, ar pasirašyti Seimo priimtą 2019...

Verslo aplinka
2018.12.14
Metų pabaigoje Valstybės biudžete – 121 neplanuotas „viščiukas“ 1

Iš pagrindinių mokesčių Lietuvos valstybės ir savivaldybių biudžetas surinko tiek, kiek ir planavo, o...

Finansai
2018.12.14
Derybos dėl ilgamečio ES biudžeto užtruks ilgiau nei tikėtasi Premium

Europos Sąjungos šalių derybos dėl būsimo daugiamečio bendrijos biudžeto truks ilgiau nei planuota ir baigsis...

Verslo aplinka
2018.12.14
Šalies startuoliai šiemet pritraukė 70 mln. Eur investicijų 3

2018 m. Lietuvos startuolių bendruomenė išaugo 58% ir pritraukė 70 mln. Eur investicijų iš užsienio ir...

Technologijos
2018.12.14
Į Vilniaus merus kandidatuos ūkio ministras 12

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Vilniaus skyrius į sostinės mero postą iškėlė...

Verslo aplinka
2018.12.14
Pusmetis nuo BDAR įsigaliojimo: ore kabančių klausimų – į valias Premium 2

Praėjus kiek daugiau nei pusmečiui nuo gegužės 25 d., kai įsigaliojo Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas...

Rinkodara
2018.12.14
Lietuvos paštas skelbia 254 tūkst. vertės dviračių remonto viešąjį pirkimą Rėmėjo turinys 5

Lietuvos paštas, vykdydamas ilgalaikę savo veiklos modernizacijos strategiją, šių metų rudenį pasirašė...

Transportas
2018.12.14
Duomenų apsauga – kiauras rėtis 1

Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), dar prieš įsigaliodamas ilgą laiką bauginęs duomenų...

Rinkodara
2018.12.14
Nepatenkinti ŽŪM kraustynėmis į Kauną palieka ministeriją, likę skundžiasi didėjančiu krūviu Premium 30

Darbuotojai, nepatenkinti Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir jai pavaldžių institucijų perkėlimu į Kauną,...

Agroverslas
2018.12.14
JAV ir Kinijos prekybos paliaubose – pirmieji teigiami ženklai Premium

JAV ir Kinijos prekybos paliaubose pasirodė pirmųjų realių ženklų, kurie rodytų, kad abi šalys nusiteikusios...

Verslo aplinka
2018.12.14
Netikėta BDAR pasekmė – kokybiškesnė tiesioginė rinkodara Premium

Verslas baiminosi, kad, įsigaliojus Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui (BDAR), tiesioginės rinkodaros...

Rinkodara
2018.12.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau