Gynybai neužtenka vien 2% ir Vakarų šalių tankų

Publikuota: 2018-04-08
Tarptautinė NATO pratybos „Geležinis vilkas“. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Tarptautinė NATO pratybos „Geležinis vilkas“. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Benas Hodgesas, buvęs JAV sausumos pajėgų vadas Europoje, teigia, kad karinių pajėgų sanglauda ir judėjimo greitis yra svarbiausi dabartiniai Europos gynybos iššūkiai. Panašiai galvoja ir Briuselis, praėjusią savaitę pristatęs ES karinio Šengeno zonos planą. Ekspertų teigimu, ši problema yra itin aktuali ir Lietuvai.

Europos Komisija tikisi iki 2025-ųjų supaprastinti kariuomenės technikos ir karių judėjimą bloke bei paversi valstybių narių infrastruktūrą labiau tinkamą kariniam naudojimui.

Vertins jau kitąmet

Komisijos pateiktame pasiūlyme raginama įvardinti konkrečius geležinkelius ir kelius, tinkamus naudoti kariniam transportui ir pagerinti dabartinę infrastruktūrą, pavyzdžiui užtikrinti reikiamą tiltų aukštį ir plotį, kad jie galėtų atlaikyti tankų ar kitos sunkiosios karinės technikos judėjimą.

Taip pat norima įvertinti galimybes supaprastinti pasienio tikrinimus kariniam transportui, pavojingiems kroviniams ir personalui.

„Pagerinę karinį mobilumą ES viduje, galime efektyviau užkirsti kelią krizėms, efektyviau vykdyti savo misijas ir sparčiau reaguoti į kylančius iššūkius“, – kalbėjo Federica Mogherini, ES užsienio reikalų vadovė, ją cituoja „Deutsche Welle“

Violeta Bulc, už transportą atsakinga ES komisarė teigia, kad iniciatyvos tikslas visų pirma yra užtikrinti, kad vykdant infrastruktūros projektus Europoje, būtų įvertinti ir kariniai poreikiai.

Komisijos pateiktą planą dar turės patvirtinti ES valstybių narių vyriausybės, jį peržiūrės Europos Parlamentas. Nepaisant to, tikimasi, kad veiksmų planą bus galima pradėti įgyvendinti jau artimiausiais mėnesiais, o kitų metų vasarą jau bus įvertinamas pirmasis progresas.

Pernai konfidencialioje NATO ataskaitoje abejota dėl aljanso galimybių apsiginti, o logistikos problemos buvo įvardytos kaip vienas iš pagrindinių trūkumų.

NATO šiuo metu planuoja naują vadavietę, kuri rūpintųsi efektyvesniu pajėgų ir technikos judėjimu Europoje galimo konflikto atveju. VŽ jau rašė, kad siūloma vadavietę steigti Vokietijoje, Ulmo mieste.

Europos Komisija tvirtina, kad šis projektas yra NATO planų papildymas, o ne konkurentas jiems.

Neužtenka skirti du procentus

Ponas Hodgesas Seime vykusioje konferencijoje „Visuomenės atsparumas ir Rusijos hibridinės grėsmės Vakarų pasauliui“ teigė, kad logistika šiuo metu kelia bene didžiausią rūpestį Europos saugumui.

„Reikia susitelkti ties greičiu: greitai atpažinti ir greitai reaguoti (...) Reikia automobilių, tiltų, kurie atlaikytų sunkiąją techniką, būtina plėsti uostus. Turime kalbėti ne apie 2% nuo BVP skyrimą gynybai, bet apie tikrąją karinę vertę. Dabar neturime automobilių pratyboms, jeigu įvyktų kokia tragedija, neturėtume kuo perkelti karius. Lietuvoje mums reikia daugiau vokiečių traukinių, o ne vokiečių tankų“, – konferencijoje kalbėjo buvęs JAV sausumos pajėgų vadas Europoje.

Tiesa, jis pažymėjo, kad šiuo metu padėtis yra geresnė nei prieš 2-3 metus, nes Lietuva pagerino planavimą, suintensyvino bendradarbiavimą su Lenkija ir Vokietija.

Ponas Hodgesas akcentavo, kad nors ir visos ES valstybės turi laikytis įsipareigojimo skirti 2% nuo BVP šalies gynybai, vien tik eilutės biudžete nepakanka – būtina pinigus nukreipti ten, kur reikia. Be to, nors dažnai kalbame apie 5-ąjį NATO sutarties straipsnį, kuriame akcentuojama kolektyvinė gynyba, įprasta pamiršti 3-ąjį, kuriame kalbama apie tai, kad valstybės visų pirma pačios yra atsakingos už savo gynybą.

„Net ir 2,5% nuo BVP nėra kažkas stebuklingo, jeigu 70% šių lėšų yra išleidžiama ne ten, kur reikia. Tuomet tai nebūtinai reiškia pajėgų padidėjimą. Lietuvai svarbu atsižvelgi į tai, kad ji yra priimančioji valstybė“, – teigė buvęs Amerikos kariuomenės vadas Europoje.

Logistikos reikšmė ypač svarbi, vertinant vadinamojo Suvalkų koridoriaus – maždaug 100 kilometrų pasienio ruožo su Lenkija – apginamumą. Tai yra vienintelis sausumos kelias, per kurį į Baltijos šalis gali patekti pagalba iš Vakarų.

Ponas Hodgesas teigia, kad jeigu Rusija ir Baltarusija kartu vykdytų didelio masto pratybas, šį koridorių abiejų valstybių pajėgos galėtų uždaryti.

„Tam nereikėtų daug laiko, todėl turime būti pasirengę“, – kalbėjo buvęs karininkas, šiuo metu dirbantis analitiniame centre.

Gali atverti ES fondus

Deividas Šlekys, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų politologas ir gynybos ekspertas, VŽ sakė, kad ES „karinio Šengeno“ iniciatyva yra ypač reikalinga Lietuvai.

„Tai yra būtinas dalykas. Mums atrodo, kad karinės technikos judėjimas iš Vokietijos per Lenkiją į Lietuvą yra savaime suprantamas dalykas, tačiau taip nėra, nes kiekviena valstybė turi  skirtingus režimus ir transporto reikalavimus. Dar yra kelių kokybė, tiltai, viadukai, ir kita. Reikalingi įvairūs leidimai, kurių suderinimas užtrunka. Tokius dalykus reikia suvienodinti, o dabar tai nėra daroma“, – sako p. Šlekys.

Jo teigimu, NATO kaip karinė ir politinė organizacija neturi galimybių to daryti, todėl Briuselio iniciatyva čia yra būtina. Tiesa, kol kas neaišku, kaip lengvai pavyks įgyvendinti tokį supaprastinimą.

Eksperto manymu, Lietuvoje šiuo metu per mažai galvojama apie tai, kaip sunkiąją karinę techniką atlaikytų šalies infrastruktūra. Nėra išbaigta ir europinė geležinkelio vėžė, kuria galėtų būti tiekiama pagalba iš Lenkijos.

Anot p. Šlekio, remiantis šios ES iniciatyvos argumentais, ateityje būtų galima prašyti ir ES struktūrinių fondų finansavimo, investuojant į infrastruktūros objektus ir pritaikant juos saugumo poreikiams.

Lietuva yra viena iš ES „karinio Šengeno“ iniciatorių.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Belskite, bet atidaryta nebus

Laukiant po gero mėnesio įsigaliosiančio Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR), kyla savotiška...

E. parašo rinką purto ginčai ir neskaidrūs pirkimai Premium

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) sprendimas panaikinti Skaitmeninio sertifikavimo centro (SSC) kvalifikuoto...

Armėnijos valdžios olimpe – uolus Putino mokinys Premium

Prorusiškai nusiteikęs buvęs Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas, panašu, sėkmingai mokosi iš savo...

Kraujo centro vadovė Bikulčienė paleista į laisvę

Korupciniais nusikaltimais įtariama Nacionalinio kraujo centro vadovė Joana Bikulčienė paleista į laisvę, jai...

Verslo aplinka
2018.04.19
Stoltenbergas: NATO neplanuoja didinti karinio buvimo Baltijos šalyse

NATO neplanuoja plėsti savo karinio buvimo Baltijos šalyse, kurios paprašė didesnės apsaugos nuo jų kaimynės...

Verslo aplinka
2018.04.19
„Rusal“ nacionalizavimas – vienas iš Kremliaus svarstomų scenarijų

Laikinas Rusijos aliuminio gamintojos „Rusal“ nacionalizavimas – viena iš galimybių, svarstomų kontekste,...

Verslo aplinka
2018.04.19
Politologas: konfliktuodamas su prezidente, premjeras mėgina sutelkti rinkėjus 2

Premjeras Saulius Skvernelis konfliktuodamas su prezidente Dalia Grybauskaite gali siekti sutelkti savo...

Verslo aplinka
2018.04.19
Rusija skundžia JAV PPO

Rusija ketvirtadienį kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) dėl JAV sprendimo įvesti muitus plienui...

Verslo aplinka
2018.04.19
Prezidentė atmetė kandidatą į teisingumo ministrus, premjeras pasipiktino 31

Premjero pateiktas kandidatas Giedrius Danėlius nebus skiriamas teisingumo ministru, pasak prezidentūros...

Verslo aplinka
2018.04.19
Valentinas Bukauskas paliko Socialdemokratų darbo partijos frakciją Seime

Vilnius, balandžio 19 d. (BNS). Darbo partijos vicepirmininkas Valentinas Bukauskas paliko valdančiąją...

Verslo aplinka
2018.04.19
Į Lietuvą birželį atvyks Dalai Lama

Į Lietuvą birželio mėnesį atvyks Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama.

Verslo aplinka
2018.04.19
TVF: pasaulio skola – didžiausia istorijoje Premium 4

Bendri viso pasaulio įsiskolinimai pasiekė istorines aukštumas ir 2016 m. siekė 164 trln. USD, skelbia...

Verslo aplinka
2018.04.19
Seimas žengė pirmąjį žingsnį link prekybos sutarties su Kanada ratifikavimo

Seimo nariai ketvirtadienį po pateikimo pritarė ES ir Kanados laisvos prekybos sutarties (angl.

Verslo aplinka
2018.04.19
Naujas Draudimo įstatymas numato naujus reikalavimus brokeriams

Įgyvendinant draudimo rinką reglamentuojančią Europos Sąjungos direktyvą Lietuvoje po pusmečio įsigalios...

Verslo aplinka
2018.04.19
Didės žvalgybos pareigūnų atlyginimai 1

Seimas priėmė Žvalgybos ir Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymų pataisas,...

Verslo aplinka
2018.04.19
ES skyrė lėšų Baltijos šalių sinchronizacijos su Vakarais studijai

Trečiadienį, neformalaus Energetikos tarybos susitikimo metu Sofijoje pasirašyta sinchronizacijos projektui...

Energetika
2018.04.19
Kinijos ūkis viršijo lūkesčius Premium 1

Antros pagal dydį ekonomikos pasaulyje Kinijos ūkis pirmąjį metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo...

Verslo aplinka
2018.04.19
Viešųjų pirkimų įstatymas netobulas, todėl nuo minimalios algos negydo Premium

Šiemet įsigaliojęs reikalavimas viešųjų pirkimų pasiūlymus vertinti ir pagal tai, kiek teikėjo mokami...

Statyba ir NT
2018.04.19
Kultūros ministerija oficialiai paskelbė Lukiškių aikštės memorialo konkurso laimėtoją   4

Po abejonių Lukiškių aikštės konkurso procedūrų teisėtumu, Kultūros ministerija oficialiai paskelbė Vilniuje...

Verslo aplinka
2018.04.19
Naujasis Kubos prezidentas – nebe revoliucijos vaikas Premium 1

Kuboje ketvirtadienį oficialiai pristatomas naujas šalies prezidentas, pakeisiantis 86-erių Raulį Castro.

Verslo aplinka
2018.04.19

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau