Gynybai neužtenka vien 2% ir Vakarų šalių tankų

Publikuota: 2018-04-08
Tarptautinė NATO pratybos „Geležinis vilkas“. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Tarptautinė NATO pratybos „Geležinis vilkas“. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Benas Hodgesas, buvęs JAV sausumos pajėgų vadas Europoje, teigia, kad karinių pajėgų sanglauda ir judėjimo greitis yra svarbiausi dabartiniai Europos gynybos iššūkiai. Panašiai galvoja ir Briuselis, praėjusią savaitę pristatęs ES karinio Šengeno zonos planą. Ekspertų teigimu, ši problema yra itin aktuali ir Lietuvai.

Europos Komisija tikisi iki 2025-ųjų supaprastinti kariuomenės technikos ir karių judėjimą bloke bei paversi valstybių narių infrastruktūrą labiau tinkamą kariniam naudojimui.

Vertins jau kitąmet

Komisijos pateiktame pasiūlyme raginama įvardinti konkrečius geležinkelius ir kelius, tinkamus naudoti kariniam transportui ir pagerinti dabartinę infrastruktūrą, pavyzdžiui užtikrinti reikiamą tiltų aukštį ir plotį, kad jie galėtų atlaikyti tankų ar kitos sunkiosios karinės technikos judėjimą.

Taip pat norima įvertinti galimybes supaprastinti pasienio tikrinimus kariniam transportui, pavojingiems kroviniams ir personalui.

„Pagerinę karinį mobilumą ES viduje, galime efektyviau užkirsti kelią krizėms, efektyviau vykdyti savo misijas ir sparčiau reaguoti į kylančius iššūkius“, – kalbėjo Federica Mogherini, ES užsienio reikalų vadovė, ją cituoja „Deutsche Welle“

Violeta Bulc, už transportą atsakinga ES komisarė teigia, kad iniciatyvos tikslas visų pirma yra užtikrinti, kad vykdant infrastruktūros projektus Europoje, būtų įvertinti ir kariniai poreikiai.

Komisijos pateiktą planą dar turės patvirtinti ES valstybių narių vyriausybės, jį peržiūrės Europos Parlamentas. Nepaisant to, tikimasi, kad veiksmų planą bus galima pradėti įgyvendinti jau artimiausiais mėnesiais, o kitų metų vasarą jau bus įvertinamas pirmasis progresas.

Pernai konfidencialioje NATO ataskaitoje abejota dėl aljanso galimybių apsiginti, o logistikos problemos buvo įvardytos kaip vienas iš pagrindinių trūkumų.

NATO šiuo metu planuoja naują vadavietę, kuri rūpintųsi efektyvesniu pajėgų ir technikos judėjimu Europoje galimo konflikto atveju. VŽ jau rašė, kad siūloma vadavietę steigti Vokietijoje, Ulmo mieste.

Europos Komisija tvirtina, kad šis projektas yra NATO planų papildymas, o ne konkurentas jiems.

Neužtenka skirti du procentus

Ponas Hodgesas Seime vykusioje konferencijoje „Visuomenės atsparumas ir Rusijos hibridinės grėsmės Vakarų pasauliui“ teigė, kad logistika šiuo metu kelia bene didžiausią rūpestį Europos saugumui.

„Reikia susitelkti ties greičiu: greitai atpažinti ir greitai reaguoti (...) Reikia automobilių, tiltų, kurie atlaikytų sunkiąją techniką, būtina plėsti uostus. Turime kalbėti ne apie 2% nuo BVP skyrimą gynybai, bet apie tikrąją karinę vertę. Dabar neturime automobilių pratyboms, jeigu įvyktų kokia tragedija, neturėtume kuo perkelti karius. Lietuvoje mums reikia daugiau vokiečių traukinių, o ne vokiečių tankų“, – konferencijoje kalbėjo buvęs JAV sausumos pajėgų vadas Europoje.

Tiesa, jis pažymėjo, kad šiuo metu padėtis yra geresnė nei prieš 2-3 metus, nes Lietuva pagerino planavimą, suintensyvino bendradarbiavimą su Lenkija ir Vokietija.

Ponas Hodgesas akcentavo, kad nors ir visos ES valstybės turi laikytis įsipareigojimo skirti 2% nuo BVP šalies gynybai, vien tik eilutės biudžete nepakanka – būtina pinigus nukreipti ten, kur reikia. Be to, nors dažnai kalbame apie 5-ąjį NATO sutarties straipsnį, kuriame akcentuojama kolektyvinė gynyba, įprasta pamiršti 3-ąjį, kuriame kalbama apie tai, kad valstybės visų pirma pačios yra atsakingos už savo gynybą.

„Net ir 2,5% nuo BVP nėra kažkas stebuklingo, jeigu 70% šių lėšų yra išleidžiama ne ten, kur reikia. Tuomet tai nebūtinai reiškia pajėgų padidėjimą. Lietuvai svarbu atsižvelgi į tai, kad ji yra priimančioji valstybė“, – teigė buvęs Amerikos kariuomenės vadas Europoje.

Logistikos reikšmė ypač svarbi, vertinant vadinamojo Suvalkų koridoriaus – maždaug 100 kilometrų pasienio ruožo su Lenkija – apginamumą. Tai yra vienintelis sausumos kelias, per kurį į Baltijos šalis gali patekti pagalba iš Vakarų.

Ponas Hodgesas teigia, kad jeigu Rusija ir Baltarusija kartu vykdytų didelio masto pratybas, šį koridorių abiejų valstybių pajėgos galėtų uždaryti.

„Tam nereikėtų daug laiko, todėl turime būti pasirengę“, – kalbėjo buvęs karininkas, šiuo metu dirbantis analitiniame centre.

Gali atverti ES fondus

Deividas Šlekys, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų politologas ir gynybos ekspertas, VŽ sakė, kad ES „karinio Šengeno“ iniciatyva yra ypač reikalinga Lietuvai.

„Tai yra būtinas dalykas. Mums atrodo, kad karinės technikos judėjimas iš Vokietijos per Lenkiją į Lietuvą yra savaime suprantamas dalykas, tačiau taip nėra, nes kiekviena valstybė turi  skirtingus režimus ir transporto reikalavimus. Dar yra kelių kokybė, tiltai, viadukai, ir kita. Reikalingi įvairūs leidimai, kurių suderinimas užtrunka. Tokius dalykus reikia suvienodinti, o dabar tai nėra daroma“, – sako p. Šlekys.

Jo teigimu, NATO kaip karinė ir politinė organizacija neturi galimybių to daryti, todėl Briuselio iniciatyva čia yra būtina. Tiesa, kol kas neaišku, kaip lengvai pavyks įgyvendinti tokį supaprastinimą.

Eksperto manymu, Lietuvoje šiuo metu per mažai galvojama apie tai, kaip sunkiąją karinę techniką atlaikytų šalies infrastruktūra. Nėra išbaigta ir europinė geležinkelio vėžė, kuria galėtų būti tiekiama pagalba iš Lenkijos.

Anot p. Šlekio, remiantis šios ES iniciatyvos argumentais, ateityje būtų galima prašyti ir ES struktūrinių fondų finansavimo, investuojant į infrastruktūros objektus ir pritaikant juos saugumo poreikiams.

Lietuva yra viena iš ES „karinio Šengeno“ iniciatorių.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Nyderlanduose sulaikytas šaudymu tramvajuje įtariamas vyras

Pirmadienį Nyderlandų Utrechto miesto tramvajuje ir keliose kitose miesto vietose vyras pradėjo šaudyti į...

Verslo aplinka
2019.03.18
Didmiesčių merų programose gražūs žodžiai gožia darbus Premium 8

Didžiųjų miestų vadovų ir jų komitetų programose tradiciškai apstu pažadų: „Kursime, diegsime, pagerinsime,...

Verslo aplinka
2019.03.18
Dar vienas Th. May bandymas patvirtinti savo susitarimą gali būti blokuotas

Theresa May, JK premjerė, pirmadienį bando užsitikrinti Šiaurės Airijos Demokratų junionistų (DUP) partijos...

Verslo aplinka
2019.03.18
Sausio 13-osios bylą tyręs buvęs prokuroras S. Slapšinskas sulaukė kaltinimų Rusijoje 5

Rusijos Tyrimų komitetas buvusiam Lietuvos prokurorui Simonui Slapšinskui, tyrusiam rezonansinę Sausio...

Verslo aplinka
2019.03.18
8% verslininkų prisipažino pernai davę kyšį 1

Tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2018“ duomenimis, Lietuvoje gerėja bendras korupcijos situacijos...

Verslo aplinka
2019.03.18
Eurostatas: sausį Lietuvos eksportas augo 8%, importas nepakito

Pirmąjį šių metų mėnesį augo visų Baltijos valstybių eksporto apimtys, sparčiausiai – iš Estijos, o...

Verslo aplinka
2019.03.18
R. Masiulis sprendimą dėl A. Vaitkaus likimo žada kitą savaitę  15

Klaipėdos mero rinkimus pralaimėjusiam uosto vadovui Arvydui Vaitkui pareiškus, jog jis žada toliau vadovauti...

Verslo aplinka
2019.03.18
Iš 60 savivaldybių penkių vadovėmis išrinktos moterys 

Iš 60 šalies savivaldybių penkių vadovėmis išrinktos moterys – kaip ir per praėjusius savivaldos rinkimus.

Vadyba
2019.03.18
Komercinis arbitražas ar valstybiniai teismai: privalumai ir mitai Verslo tribūna

Komercinis arbitražas, kaip viena iš ginčų sprendimo alternatyvų, Lietuvoje vis dar vertinama gana atsargiai.

Verslo aplinka
2019.03.18
Savivaldos rinkimų kampanija kainavo kelis milijonus

Savivaldos rinkimų kampanijai kandidatai surinko daugiau kaip 4 mln. Eur, didesnę dalį šių lėšų paskyrė...

Verslo aplinka
2019.03.18
BDAR naujienos: patvirtino atvejus, kada privaloma atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) patvirtino įmonių ir valstybės institucijų seniai lauktą...

Paslaugos
2019.03.18
Lietuvos įmonėms – kasmetiniai eksporto apdovanojimai

Pirmadienį Vyriausybėje išdalinti apdovanojimai geriausius eksporto rodiklius praėjusiais metais pasiekusioms...

Verslo aplinka
2019.03.18
Politologai: savivaldos rinkimus laimėjo personalijos

Savivaldos rinkimuose pergalę iškovojo personalijos ir asmenybėmis grindžiama politika. Taip mano politologas...

Verslo aplinka
2019.03.18
„Deutsche bank“ ir „Commerzbank“ derėsis dėl susijungimo

Du didžiausi Vokietijos bankai „Deutsche Bank“ ir „Commerzbank“ surengs oficialias derybas dėl susijungimo.

Rinkos
2019.03.18
Politologė prie netikėtumų priskyrė Ignaliną, liberalus ir „tvarkiečius“

Politologė Ainė Ramonaitė mano, kad pasibaigusių savivaldos rinkimų bendras rezultatas, ypač didžiuosiuose...

Verslo aplinka
2019.03.18
„Valstietis“ B. Markauskas Seimo nario kėdę maino į Klaipėdos rajono mero postą 5

Buvęs žemės ūkio ministras, „valstietis“ Bronius Markauskas Seimo nario postą iškeis į Klaipėdos rajono mero...

Rinkimai 2019
2019.03.18
Politikas su mimoza 1

Šiandien jau turime naujus savivaldybių merus, daug kur, žinoma, senus, bet naujai perrinktus. Kaip kalbėjo...

Verslo aplinka
2019.03.18
Po balsavimų maratono – JK ir ES skyrybos vis dar migloje Premium 1

Praėjusios savaitės balsavimų maratonas Jungtinės Karalystės (JK) Bendruomenių rūmuose dėl „Brexit“ nors ir...

Verslo aplinka
2019.03.18
Savivaldos rinkimai: iš 60-ties merų perrinkti 38 Premium 1

Sekmadienį vykusiame savivaldos rinkimų antrajame ture daugiau kaip pusėje savivaldybių, kuriose vyko...

Verslo aplinka
2019.03.18
Vilniaus mero rinkimai: štabai

Vilniuje, kaip ir prieš ketverius metus, varžėsi dabartinis meras Remigijus Šimašius bei buvęs miesto vadovas...

Verslo aplinka
2019.03.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau