Gynybai neužtenka vien 2% ir Vakarų šalių tankų

Publikuota: 2018-04-08
Tarptautinė NATO pratybos „Geležinis vilkas“. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Tarptautinė NATO pratybos „Geležinis vilkas“. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Benas Hodgesas, buvęs JAV sausumos pajėgų vadas Europoje, teigia, kad karinių pajėgų sanglauda ir judėjimo greitis yra svarbiausi dabartiniai Europos gynybos iššūkiai. Panašiai galvoja ir Briuselis, praėjusią savaitę pristatęs ES karinio Šengeno zonos planą. Ekspertų teigimu, ši problema yra itin aktuali ir Lietuvai.

Europos Komisija tikisi iki 2025-ųjų supaprastinti kariuomenės technikos ir karių judėjimą bloke bei paversi valstybių narių infrastruktūrą labiau tinkamą kariniam naudojimui.

Vertins jau kitąmet

Komisijos pateiktame pasiūlyme raginama įvardinti konkrečius geležinkelius ir kelius, tinkamus naudoti kariniam transportui ir pagerinti dabartinę infrastruktūrą, pavyzdžiui užtikrinti reikiamą tiltų aukštį ir plotį, kad jie galėtų atlaikyti tankų ar kitos sunkiosios karinės technikos judėjimą.

Taip pat norima įvertinti galimybes supaprastinti pasienio tikrinimus kariniam transportui, pavojingiems kroviniams ir personalui.

„Pagerinę karinį mobilumą ES viduje, galime efektyviau užkirsti kelią krizėms, efektyviau vykdyti savo misijas ir sparčiau reaguoti į kylančius iššūkius“, – kalbėjo Federica Mogherini, ES užsienio reikalų vadovė, ją cituoja „Deutsche Welle“

Violeta Bulc, už transportą atsakinga ES komisarė teigia, kad iniciatyvos tikslas visų pirma yra užtikrinti, kad vykdant infrastruktūros projektus Europoje, būtų įvertinti ir kariniai poreikiai.

Komisijos pateiktą planą dar turės patvirtinti ES valstybių narių vyriausybės, jį peržiūrės Europos Parlamentas. Nepaisant to, tikimasi, kad veiksmų planą bus galima pradėti įgyvendinti jau artimiausiais mėnesiais, o kitų metų vasarą jau bus įvertinamas pirmasis progresas.

Pernai konfidencialioje NATO ataskaitoje abejota dėl aljanso galimybių apsiginti, o logistikos problemos buvo įvardytos kaip vienas iš pagrindinių trūkumų.

NATO šiuo metu planuoja naują vadavietę, kuri rūpintųsi efektyvesniu pajėgų ir technikos judėjimu Europoje galimo konflikto atveju. VŽ jau rašė, kad siūloma vadavietę steigti Vokietijoje, Ulmo mieste.

Europos Komisija tvirtina, kad šis projektas yra NATO planų papildymas, o ne konkurentas jiems.

Neužtenka skirti du procentus

Ponas Hodgesas Seime vykusioje konferencijoje „Visuomenės atsparumas ir Rusijos hibridinės grėsmės Vakarų pasauliui“ teigė, kad logistika šiuo metu kelia bene didžiausią rūpestį Europos saugumui.

„Reikia susitelkti ties greičiu: greitai atpažinti ir greitai reaguoti (...) Reikia automobilių, tiltų, kurie atlaikytų sunkiąją techniką, būtina plėsti uostus. Turime kalbėti ne apie 2% nuo BVP skyrimą gynybai, bet apie tikrąją karinę vertę. Dabar neturime automobilių pratyboms, jeigu įvyktų kokia tragedija, neturėtume kuo perkelti karius. Lietuvoje mums reikia daugiau vokiečių traukinių, o ne vokiečių tankų“, – konferencijoje kalbėjo buvęs JAV sausumos pajėgų vadas Europoje.

Tiesa, jis pažymėjo, kad šiuo metu padėtis yra geresnė nei prieš 2-3 metus, nes Lietuva pagerino planavimą, suintensyvino bendradarbiavimą su Lenkija ir Vokietija.

Ponas Hodgesas akcentavo, kad nors ir visos ES valstybės turi laikytis įsipareigojimo skirti 2% nuo BVP šalies gynybai, vien tik eilutės biudžete nepakanka – būtina pinigus nukreipti ten, kur reikia. Be to, nors dažnai kalbame apie 5-ąjį NATO sutarties straipsnį, kuriame akcentuojama kolektyvinė gynyba, įprasta pamiršti 3-ąjį, kuriame kalbama apie tai, kad valstybės visų pirma pačios yra atsakingos už savo gynybą.

„Net ir 2,5% nuo BVP nėra kažkas stebuklingo, jeigu 70% šių lėšų yra išleidžiama ne ten, kur reikia. Tuomet tai nebūtinai reiškia pajėgų padidėjimą. Lietuvai svarbu atsižvelgi į tai, kad ji yra priimančioji valstybė“, – teigė buvęs Amerikos kariuomenės vadas Europoje.

Logistikos reikšmė ypač svarbi, vertinant vadinamojo Suvalkų koridoriaus – maždaug 100 kilometrų pasienio ruožo su Lenkija – apginamumą. Tai yra vienintelis sausumos kelias, per kurį į Baltijos šalis gali patekti pagalba iš Vakarų.

Ponas Hodgesas teigia, kad jeigu Rusija ir Baltarusija kartu vykdytų didelio masto pratybas, šį koridorių abiejų valstybių pajėgos galėtų uždaryti.

„Tam nereikėtų daug laiko, todėl turime būti pasirengę“, – kalbėjo buvęs karininkas, šiuo metu dirbantis analitiniame centre.

Gali atverti ES fondus

Deividas Šlekys, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų politologas ir gynybos ekspertas, VŽ sakė, kad ES „karinio Šengeno“ iniciatyva yra ypač reikalinga Lietuvai.

„Tai yra būtinas dalykas. Mums atrodo, kad karinės technikos judėjimas iš Vokietijos per Lenkiją į Lietuvą yra savaime suprantamas dalykas, tačiau taip nėra, nes kiekviena valstybė turi  skirtingus režimus ir transporto reikalavimus. Dar yra kelių kokybė, tiltai, viadukai, ir kita. Reikalingi įvairūs leidimai, kurių suderinimas užtrunka. Tokius dalykus reikia suvienodinti, o dabar tai nėra daroma“, – sako p. Šlekys.

Jo teigimu, NATO kaip karinė ir politinė organizacija neturi galimybių to daryti, todėl Briuselio iniciatyva čia yra būtina. Tiesa, kol kas neaišku, kaip lengvai pavyks įgyvendinti tokį supaprastinimą.

Eksperto manymu, Lietuvoje šiuo metu per mažai galvojama apie tai, kaip sunkiąją karinę techniką atlaikytų šalies infrastruktūra. Nėra išbaigta ir europinė geležinkelio vėžė, kuria galėtų būti tiekiama pagalba iš Lenkijos.

Anot p. Šlekio, remiantis šios ES iniciatyvos argumentais, ateityje būtų galima prašyti ir ES struktūrinių fondų finansavimo, investuojant į infrastruktūros objektus ir pritaikant juos saugumo poreikiams.

Lietuva yra viena iš ES „karinio Šengeno“ iniciatorių.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Vis daugiau įmonių draudžia darbuotojams vykti į Kiniją

„Facebook“ pranešė ribojanti darbuotojų keliones į Kiniją, kurioje siaučia koronavirusas 2019-nCoV. Augant...

Vadyba
15:11
Prezidentas neskubės apsispręsti dėl kandidato į ekonomikos ministrus Premium

Prezidentas Gitanas Nausėda nusprendė neskubėti susitikti su premjero patarėju Luku Savicku, kurio...

Vokietija patvirtino pirmąjį Europoje užsikrėtimo nauju virusu nuo kito žmogaus atvejį

Vokietijoje nustatytas pirmasis nauju koronavirusu užsikrėtęs pacientas šio užkrato gavo iš vienos...

Seimas: Valstybės kontrolė atliks naują aplinkosaugos auditą

Seimas antradienį pavedė Valstybės kontrolei iki gegužės pradžios atlikti aplinkosaugos auditą.  

Seime surinkti parašai pradėti apkaltos procesą I. Rozovai 

Seime surinkti 44 parašai pradėti apkaltos procesą parlamentarei Irinai Rozovai.

Susisiekimo viceministru paskirtas V. Klimantavičius

Susisiekimo ministerijoje viceministro pareigas antradienį pradėjo eiti Valdas Klimantavičius.

Seimas nustatė baudas už dalį plastikinių maišelių 1

Seimas antradienį neeilinėje sesijoje nustatė administracinę atsakomybę už nemokamą didesnių plastikinių...

Europos Sąjunga plečia prekybos partnerių akiratį Premium

Europos Sąjunga (ES) didina savo apetitą ekspansyviai prekybos politikai. Praėjusios savaitės pradžioje ES...

Dar vienas Seimo narys papildė valdančiųjų gretas 

Buvęs Tvarkos ir teisingumo partijos (TTP) atstovas Seime Algimantas Dumbrava papildė valdančiąją Lietuvos...

Užsienio bendrovės įsuko algų spiralę: dirbantys ten gauna pastebimai daugiau už kitus Premium

VŽ analizė parodė, kad aštuonios didžiausias algas mokėjusios kompanijos iš dešimties 2019 m. buvo užsienio...

Finansai
09:04
Kinijoje naujojo koronaviruso aukų skaičius perkopė 100

Kinijoje naujo koronaviruso aukų pagausėjus iki 106, o patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičiui padidėjus iki...

„Domus Lumina“ per dvejus metus planuoja tris kartus padidinti gamybos pajėgumus Verslo tribūna

Langų uždengimų gamintoja „Domus Lumina“ ne tik modernizuoja gamybinę bazę Kauno rajone, Karkazuose, bet ir...

Verslo saugumas labiau rūpi patyrusiems Verslo tribūna

„Kiekvienas turime rūpintis savo verslu ir ne paslaptis, kad bet kurį darbą geriausiai atlieka tos srities...

Finansai
06:00
Takoskyra ar tiltas? 1

Lietuvoje daugeliui politikų jau tapo kone norma demonizuoti verslą, nesilaikyti susitarimų ir laužyti duotus...

Europos biudžeto parama Lietuvai gali sumažėti net ketvirtadaliu Premium

Europos Sąjungos (ES) šalys pradeda intensyviausią ir bene nervingiausią derybų dėl 2021–2027 m. Bendrijos...

ES ilgametis biudžetas jau vėluoja Premium

Europos Sąjungos (ES) vadovams įprastai tenka bent porąsyk panaktinėti derybose, kad pasiektų susitarimą dėl...

Aušvico išlaisvinimo minėjimas – Kremliaus istorijos revizijos fone Premium 3

Pirmadienį Aušvice, Lenkijoje, Lietuvos ir Ukrainos prezidentai drauge su kitų šalių atstovais minėjo...

Tarptautinė komanda aiškinasi situaciją upelį teršusiame Kėdainių „Nordic Sugar“ fabrike 1

Pasirodžius informacijai, kad bendrovė „Nordic sugar Kėdainiai“ nevalytomis nuotekomis iš nelegalaus...

Verslo aplinka
2020.01.27
Lietuvos delegacija siekia blokuoti Rusijos atstovų įgaliojimus Europos Tarybos PA

Lietuvos delegacija pirmadienį pateikė siūlymą blokuoti Rusijos atstovų įgaliojimus Europos Tarybos...

Verslo aplinka
2020.01.27
Vokietija smulkiesiems skirs 555 mln. Eur 1

Smulkusis verslas yra net stambiausios ekonomikos vienas iš variklių – tai pripažįsta Vokietijos vyriausybė. 

Gazelė
2020.01.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau