Socialinių įmonių verslo sąlygos gali keistis

Publikuota: 2018-03-14
Neįgaliųjų mitingas prie Seimo Vilniuje. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Neįgaliųjų mitingas prie Seimo Vilniuje. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

2016 m. Lietuvoje buvo 135.900 darbingo amžiaus neįgaliųjų, iš kurių dirbo 48.300, arba 35,5%. Jų atstovai perspėja, kad situacija gali pablogėti, jei keisis socialinių įmonių teisinis reguliavimas ir verslo sąlygos – šių likimas gali būti sprendžiamas Seimo pavasario sesijoje.

Seime šiuo metu užregistruotame Socialinių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projekte siūloma iš esmės keisti socialinių įmonių srities teisinį reglamentavimą, koreguoti jų verslo sąlygas.

Gediminas Bartkus, Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos (NSĮS), kuriai priklauso 17 šalies socialinių įmonių, vadovas, VŽ neseniai sakė, kad šalyje stinga teisinio reguliavimo stabilumo.

„Darbo kokybe galime drąsiai konkuruoti su kitomis šalimis ir investuotojai tą mato. Tačiau kalbant apie iš dalies subsidijuojamas Lietuvos neįgaliųjų darbo vietas, padėtį apsunkina tai, kad šiuo metu esame atsidūrę neapibrėžtoje situacijoje, kai paramos neįgaliesiems modelį dalis Seimo narių siekia iš esmės keisti ar net panaikinti socialines įmones“, – atkreipė dėmesį asociacijos vadovas, kalbėdamas apie užsienio investuotojus, kuriuos domina neįgaliųjų įdarbinimas.

Kelios galimybės

Lietuvoje norintys įsidarbinti neįgalieji turi keletą galimybių: kreiptis į profesinės reabilitacijos centrus ir ten arba įgyti specialybę, arba persikvalifikuoti, įsidarbinti socialinėse įmonėse, kurių statusą Lietuvoje turi kiek mažiau nei 200 bendrovių.  Tip pat galima pasinaudoti siūlomomis lengvatomis ir konkuruoti laisvoje darbo rinkoje.

Pavyzdžiui, neįgalieji gali gauti paramą darbo vietai sau sukurti, siekiančią iki 40 MMA. Vis dėlto 2016 m. ja, VŽ duomenimis, pasinaudojo 12 asmenų. 

Lietuvos dirbančių neįgaliųjų asociacijos atstovai aiškina, kad dirbančių neįgaliųjų skaičius galėtų būti didesnis, jei integracijos priemonių spektras būtų pakoreguotas ir praplėstas, bet prieš tai reikėtų atlikti dabar veikiančių priemonių efektyvumo vertinimą.

„Dabar egzistuojančių priemonių nauda yra nuspėjama, tačiau ekonomiškai nepagrįsta ir iš dalies neaiški. Todėl pirmas žingsnis, prieš pradedant keisti sistemą, turėtų būti visos esamos sistemos efektyvumo vertinimas“, - sako Raimeda Bučinskytė, Lietuvos dirbančių neįgaliųjų asociacijos valdybos narė.

Verslininkai samdyti vengia

„Reabilitacijos centrai rengia nepaklausių specialybių atstovus. Vėliau jie vežami į darbo biržą, išsiima individualios veiklos pažymą, kuri neįgaliesiems nemokama, ir toks veiksmas užfiksuojamas kaip įdarbinimas. Socialinių įmonių likimas taip pat, panašu, pakibs ant plauko, tad ne tik darbo neturintys, bet jau ir dirbantys neįgalieji gali atsidurti dar didesnėje rizikos zonoje. Žinoma, visada lieka galimybė konkuruoti atviroje darbo rinkoje pasitelkiant lengvatas. Šis kelias egzistuoja, jis atviras, tačiau akivaizdu, kad net ir lengvatoms padedant verslininkai negalią turinčius asmenis samdyti vengia“, - vardija p. Bučinskytė.

„Praktikų bei integracijos priemonių kombinacijų pasaulyje yra pačių įvairiausių. Tačiau panašu, kad nusitaikius į socialines įmones, ieškant būdų kaip apriboti jų veiklą, viskas galiausiai gali baigtis privalomų kvotų verslui įvedimu. Tarkime, Prancūzijoje egzistuoja kvotų sistema, kuri numato, kad 6% dirbančiųjų bet kurioje įmonėje turi būti su negalia. Ir į tokį įpareigojimą verslas reaguoja labai paprastai - paskaičiuoja, kad jam paprasčiau sumokėti baudą, nei privaloma tvarka įdarbinti asmenį su negalia. Tad integracija pagal šią priemonę tiesiog nevyksta. Ir kyla klausimas, ar ji veiktų Lietuvoje, ir ar šalies verslininkai tikrai norėtų papildomų prievolių jiems sukuriančios įdarbinimo sistemos“, - svarsto p. Bučinskytė

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kultūros ministras formuoja savo komandą

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas pradėjo formuoti savo politinio pasitikėjimo komandą, praneša...

Laisvalaikis
11:02
 Į LSDP pirmininkus pretenduos G. Paluckas, M. Sinkevičius ir A. Sysas

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) lyderį šių metų pavasarį rinks iš trijų kandidatų – dabartinio...

EK paskelbė ataskaitą dėl „auksinių pasų“

Pirmą kartą Europos Komisija (EK) pateikė išsamią ataskaitą dėl pilietybės ir leidimo gyventi suteikimo...

Teks atsakyti už „aitvarų“ lobius 2

Neteisėtai pralobę valdininkai ir verslininkai tokio turto gali ir netekti – valdžia kloja tam kelius. Seime...

Kinijos ir JAV prekybos derybos – vis dar migloje Premium

Nors pastarąsias savaites įtampa dėl Kinijos ir JAV prekybos karo slūgsta ir pranešama apie teigiama linkme...

Inovatyviausios Baltijos šalies poziciją „Bloomberg“ reitinge Lietuva užleido Estijai

„Bloomberg“ Inovatyviausių pasaulio šalių indekse 2019 m. pirmąją vietą, kaip ir pernai, užima Pietų Korėja.

Technologijos
2019.01.23
Tirs buvusio RC Sertifikatų centro vadovo elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą, ar buvęs Registrų centro Sertifikatų centro...

Vadyba
2019.01.23
V. Pranckietis sieks tapti „valstiečių“ kandidatų prezidento rinkimuose 10

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sieks tapti valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos...

Verslo aplinka
2019.01.23
Verslas su kinais: „ne“ sakyti nemoka, bet „taip“ gali tekti palaukti Premium

Į elektroninius laiškus kinai neatsakinėja, angliškai kalbėti, net mokėdami, nelabai nori, o išpešti iš jų...

Pramonė
2019.01.23
NMA vadovas: D. Gudelio įmonių pasiūlymai buvo pigiausi 4

Dariaus Gudelio valdomos ryšių su visuomene agentūros pernai laimėjo tris Nacionalinės mokėjimo agentūros...

Rinkodara
2019.01.23
Viešieji pirkimai: charakteringo neprofesionalaus atvejo analizė Premium 3

Viešieji pirkimai Lietuvoje neretai vyksta neefektyviai dėl perteklinio reguliavimo, biurokratijos,...

Verslo aplinka
2019.01.23
109 dienas trukusi krizė baigta: Latvija turi naują vyriausybę

Po beveik keturis mėnesius užtrukusios nežinios ir politinio nestabilumo Latvija pagaliau suformavo naują...

Verslo aplinka
2019.01.23
Sporto rėmimo fondui skirta dvigubai daugiau lėšų nei pernai

Pertvarkomam Sporto rėmimo fondui šiemet numatyta skirti 13,6 mln. Eur – dvigubai daugiau nei 2018-aisiais.

Verslo aplinka
2019.01.23
D. Grybauskaitė: klausimai apie moteris Lietuvos Vyriausybėje Davose nebus malonūs 13

Davoso ekonomikos forume apie moterų lyderystę diskutuosianti prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad...

Verslo aplinka
2019.01.23
Ar užteks parako iššūkiams nugalėti? 1

Pasaulyje, ypač – Europoje, 2018 m. senkant tiesioginėms užsienio investicijoms (TUI), Lietuva šiame...

Verslo aplinka
2019.01.23
Senkant investicijų srautui Lietuva neįstrigo seklumoje Premium

Apetitas investuoti pasaulyje pernai pagal vienus rodiklius augo, pagal kitus mažėjo. O investicinė...

Finansai
2019.01.23
Atsistatydina vyriausiasis JAV diplomatas Europos reikalams W. Mitchellas

JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Europos ir Eurazijos reikalams Wessas Mitchellas ateinantį mėnesį...

Verslo aplinka
2019.01.22
Seimo nariai 2018-aisiais parlamentinei veiklai išleido daugiau kaip 1,3 mln. Eur 5

Per 2018 metus Seimo nariai parlamentinei veiklai išleido beveik 1 mln. 317.000 Eur.

Verslo aplinka
2019.01.22
Siūloma mažinti didžiausią leistiną kvapo koncentraciją

Siūloma sumažinti didžiausią leistiną kvapo koncentracijos ribinę vertę, antradienį pranešė Sveikatos...

Verslo aplinka
2019.01.22
SEB sumažino Lietuvos BVP prognozę 2019-2020 metams 3

SEB grupės ekonomistai sumažino Lietuvos BVP augimo 2019 metais prognozę nuo 3 iki 2,9% ir nuo 2,6 iki 2,4%...

Verslo aplinka
2019.01.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau