Balsavimo internetu įteisinimas grįžta į politikų darbotvarkę

Publikuota: 2018-02-26
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

2020 m. spalį renkant naująjį Seimą bus galima balsuoti ir internetu, jeigu politikai sutiks su naujai parengtu tokią galimybę įteisinančiu projektu ir jeigu bus rasti keli milijonai eurų naujovės įdiegimui. Siūloma įtvirtinti, kad balsuoti internetu būtų galima neribotą kiekį kartų, tačiau būtų įskaitomas tik paskutinis atiduotas balsas.

Vyriausybė perduos Seimui

Trečiadienį Vyriausybės posėdyje planuojama svarstyti Teisingumo ministerijos parengtą Balsavimo internetu sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo įstatymo projektą.

Jeigu ministrai jam neprieštaraus, įstatymas iškeliaus į Seimą priėmimui per kovo 10-ąją prasidedančią ir iki vidurvasario užtruksiančią pavasario sesiją.

Vyriausybė yra deklaravusi, kad balsavimo internetu įteisinimas yra vienas svarbiausių būsimai pavasario sesijai teikiamų projektų. Šis klausimas yra įrašytas ir į šios Vyriausybės darbų programą.

Nurodoma, kad naujuoju įstatymu „siūloma nustatyti pagrindinius balsavimo internetu principus, balsavimo internetu procedūrą, papildomus reikalavimus programinei įrangai, balsų skaičiavimo, rinkėjo balso prioriteto, balso patikrinimo ir anuliavimo taisykles, balsavimo paslapties užtikrinimo principus, rinkėjo tapatybės nustatymo aspektus, informacinės sistemos audito reikalavimus“.

Žada papildomas saugumo priemones

Projekte numatyta, kad „rinkėjas internetu gali balsuoti kelis kartus, tačiau įskaitomas tik vėliausiai gautas balsas, o balsas skaičiuojamas tik vieną kartą“.

Žadama įtvirtinti papildomus reikalavimus programinei įrangai, kad būtų užtikrintas balsavimo internetu saugumas, informacinės sistemos slaptumas ir patikimumas.

Taip pat ketinama numatyti informacinės sistemos audito mechanizmą – bus sudaryta galimybė rinkimų stebėtojams, auditoriams, taip pat ir žiniasklaidos atstovams „stebėti balsavimo internetu eigą specialiomis monitoringo priemonėmis“.

„Balsavimas internetu bus pripažintas negaliojančiu, jeigu bus nustatyta, kad buvo pažeistas informacinės sistemos saugumas“, – nurodoma Teisingumo ministerijos parengtame projekto aiškinamajame rašte.

Visomis šiomis saugumo užtikrinimo priemonėmis norima atsakyti į balsavimo internetu įteisinimo skeptikų nuolat reiškiamas abejones, kurios iki šiol tapdavo bene pagrindine priežastimi, kodėl Lietuvoje vis dar nėra įtvirtinta tokia galimybė.

Iki šiol „nepraėjo“ jau trys projektai

Dar 2006-aisiais Seimo nutarimu buvo patvirtinta Balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepcija. Tačiau per daugiau kaip dešimtmetį Seimas jau tris kartus atmetė arba grąžino iniciatoriams tobulinti Balsavimo internetu sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo įstatymo projektus.

„Rinkėjų aktyvumas Lietuvoje yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Praėjusiuose prezidento ir savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo 47%, o Seimo rinkimuose – 51% rinkėjų. Kitų ES šalių rinkėjų aktyvumas siekia apie 67%. 2015 m. organizuotos apklausos duomenimis 56% Lietuvos gyventojų remia idėją, kad per rinkimus būtų galima balsuoti ir internetu. Pasaulio lietuvių bendruomenė dar 2015 m. priėmė rezoliuciją, kurioje pabrėžė, kad balsavimas internetu turi potencialą itin reikšmingai palengvinti užsienio lietuvių dalyvavimą rinkimuose“, – rašoma aiškinamajame rašte.

„O Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas rekomendavo Lietuvai paspartinti tokios galimybės įteisinimą, kad būtų užtikrintos neįgaliųjų teisės balsuoti“, – priduriama jame.

Kainuos apie porą milijonų

Neabejojama, kad balsavimo saugumo ir patikimumo užtikrinimo klausimai bus keliami Seime svarstant ir naujausią Vyriausybės siūlymą dėl balsavimo internetu. Opozicijos atstovas Arvydas Anušauskas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, pabrėžia, kad įteisinti balsavimą internetu Lietuvoje galima tik tinkamai tam pasirengus: „Estijos patirtis rodo, kad balsavimas internetu yra nemenkas iššūkis kibernetiniam saugumui. Net ir šioje srityje didelę patirtį turinčioje Estijoje kyla problemų. Kol Lietuvoje valstybės institucijos nebus tinkamai pasirengusios atremti kibernetinius antpuolius, tol nereikėtų įgyvendinti šios naujovės, nes ji gali padaryti nemenkos žalos politinei sistemai.“

Jeigu įstatymas vis dėlto būtų šį pavasarį priimtas, iki 2019 m. vidurio turės būti patvirtinti visi būtini poįstatyminiai aktai ir parengta konkreti sistemos įvedimo koncepcija, o iki 2019 m. pabaigos – Seimui turės būti pateikti visų rinkimus reglamentuojančių įstatymų pakeitimai.

Tad balsavimą internetu galima bus geriausiu atveju taikyti ne anksčiau kaip 2020 m. spalio 11 d. įvyksiančiuose eiliniuose Seimo rinkimuose.

Preliminariai skaičiuojama, kad balsavimo internetu informacinei sistemai sukurti reikėtų apie 2 mln. Eur.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Papildomi 100 mln. Eur medikams nepakeis įsisenėjusių sistemos bėdų Premium

Sveikatos apsaugos ministerija tvirtina, kad nuo gegužės 1-osios medicinos darbuotojų atlyginimai didės 20%.

Palygino dvi Lietuvas: pirmoje daugiau gerovės, antroje – gyventojų, bet jų mažėja

Statistikos departamentas pirmąkart pateikė statistinius rodiklius pagal du regionus – Sostinės bei Vidurio...

Finansai
16:22
Verslas giria studijų ir profesinio mokymo priėmimo prioritetus

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) paskelbė skaičius, į kokias specialybes ir kiek pirmakursių šiemet...

Seimo komitetas baigė tyrimą dėl neleistinos įtakos, prašo išslaptinti medžiagą

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) baigė tyrimą dėl interesų grupių įtakos politiniams...

Miškų urėdijai suformuoti akcininko lūkesčiai – be grąžos rodiklių Premium

VĮ Valstybinei miškų urėdijai (VMU) perduotame akcininko lūkesčių laiške vienas svarbiausių veiklos...

Agroverslas
15:06
Merkel ir Macronas neranda bendros kalbos dėl euro zonos reformų

Vokietijos ir Prancūzijos idėjos, kaip sutvirtinti euro zoną, yra skirtingos, tačiau Paryžius ir Berlynas...

Teisėsaugos įtariama Kraujo centro vadovė J. Bikulčienė pasitraukė iš pareigų 

Korupciniais nusikaltimais įtariama Nacionalinio kraujo centro (NKC) vadovės Joanos Bikulčienės prašymas...

Teismas pripažino „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą prioritetine

Ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismui perduota koncerno „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos...

Siūloma dalį dirbančių savarankiškai atleisti nuo „Sodros“ įmokų 9

Savarankiškai dirbančius gyventojus siūloma atleisti nuo „Sodros“ įmokų, jeigu jie jau apdrausti socialiniu...

Finansai
13:14
Valdantieji derina naują koalicijos sutartį ir tarsis dėl teisingumo ministro 1

Valdančioji valstiečių-žaliųjų ir socialdarbiečių koalicija derina atnaujintą sutartį, kurią tikisi...

JAV kaltina Rusiją ir Siriją bandant sunaikinti cheminės atakos įrodymus  1

JAV teigia turinti patikimos informacijos, kad Rusija ir Sirija bando sunaikinti įrodymus dėl cheminės...

Pajamų surinkimo į valstybės biudžetą planas įvykdytas 99,9% 5

Pajamų surinkimo į valstybės biudžetą planas įvykdytas 99,9%, gauta 1,55 mlrd. Eur. Tai yra 1,3 mln. Eur...

Opozicija parengė interpeliaciją Broniui Markauskui 3

Žemės ūkio ministro Broniaus Markausko laukia išbandymas opozicijos inicijuojama interpeliacija.

Belskite, bet atidaryta nebus

Laukiant po gero mėnesio įsigaliosiančio Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR), kyla savotiška...

E. parašo rinką purto ginčai ir neskaidrūs pirkimai Premium

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) sprendimas panaikinti Skaitmeninio sertifikavimo centro (SSC) kvalifikuoto...

Armėnijos valdžios olimpe – uolus Putino mokinys Premium

Prorusiškai nusiteikęs buvęs Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas, panašu, sėkmingai mokosi iš savo...

Kraujo centro vadovė J. Bikulčienė nušalinta nuo pareigų 

Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino prokuratūros prašymą ir trims mėnesiams nuo pareigų nušalino...

Verslo aplinka
2018.04.19
Stoltenbergas: NATO neplanuoja didinti karinio buvimo Baltijos šalyse

NATO neplanuoja plėsti savo karinio buvimo Baltijos šalyse, kurios paprašė didesnės apsaugos nuo jų kaimynės...

Verslo aplinka
2018.04.19
„Rusal“ nacionalizavimas – vienas iš Kremliaus svarstomų scenarijų

Laikinas Rusijos aliuminio gamintojos „Rusal“ nacionalizavimas – viena iš galimybių, svarstomų kontekste,...

Verslo aplinka
2018.04.19
Politologas: konfliktuodamas su prezidente, premjeras mėgina sutelkti rinkėjus 2

Premjeras Saulius Skvernelis konfliktuodamas su prezidente Dalia Grybauskaite gali siekti sutelkti savo...

Verslo aplinka
2018.04.19

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau