ES lyderiai: Rytų Europai paramos po „Brexit“ teks mažiau

EVT susitikime, kuriame dalyvauja ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, diskutuota apie tai, kaip turėtų būti renkamas vienas aukščiausių ES pareigūnų, Europos Komisijos vadovas ir kaip ES, pasitraukus britams, turėtų užkamšyti nuo 12 iki 15 mlrd. Eur atsiversiančią biudžeto skylę.

Pateikiame svarbiausius lyderių diskusijų aspektus.

Biudžeto gairės

EK pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris kvietė ES šalis padidinti išlaidas 1,1% - 1,2% nuo dabartinio 2014–2020 m. biudžeto, siekiančio trilijoną Eur. EK pirmininkas paragino ES nares daugiau pinigų skirti gynybai, švietimui ir migracijos klausimams spręsti.

Tuo tarpu p. Tuskas pažymėjo, kad nerealu tikėtis kokio nors galutinio susitarimo dėl ES biudžeto iki 2019 m. rinkimų. Jis taip pat priminė, kad suformuoti dabartinį biudžetą truko 29 mėnesius.

„ES lyderiai diskutavo dėl ES biudžeto atvirai ir konstruktyviai, o ne brėždami raudonas linijas“, – kalbėjo p. Tuskas.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude‘as Junckeris sakė, kad maždaug 14–15 šalių sutinka į ES biudžetą mokėti daugiau.

Vokietija yra didžiausia ES valstybė-donorė. Šalies kanclerė Angela Merkel jau yra sakiusi, kad Vokietija yra pasirengusi  į ES biudžetą mokėti daugiau.

„Turint omeny „Brexit“ ir kt. reikalus mes negalime turėti besitraukiančio biudžeto“ – pritarė ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Prie galinčių mokėti daugiau prisijungtų ir Ispanija.

Tačiau kai kurios didžiosios mokėtojos, pavyzdžiui, Nyderlandai, teigia, kad, sumažėjus Bendrijai, turi mažėti ir biudžetas.

Ponas Junckeris pažymėjo, kad kitame ES biudžete siūlyta apkarpyti lėšų dalį, skirtą žemės ūkiui, taip pat struktūrinei paramai skiriamą ES biudžeto dalį Rytų Europai.

Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, žemės ūkis ir struktūrinė parama yra vieni iš svarbiausių Lietuvos poreikių.

„Jeigu sugrupuotumėme mūsų problematiką, tai būtų išmokos žemdirbiams ir visos trys šalys sieksime kiek galima didesnių išmokų. Taip pat struktūriniai fondai, bent jau Lietuva ir Estija patenkame į situaciją, kai mūsų išsivystymo lygis viršija 75% Europos vidurkio, tai reiškia, kad jau rizikuojame šiokiais tokiais praradimais, bet, be jokios abejonės, mums labai svarbios strateginės jungtys, kaip elektros tinklų sinchronizacija, Rail Baltica, dujotiekiai ir kt.“, – prieš išvykdama į Briuselį yra sakiusi Lietuvos prezidentė.

ES valdymo struktūra

Nors iki rinkimų liko tik 15 mėnesių, ES lyderiai atmetė 2014 m. pristatytą vadinamąją „pagrindinių kandidatų“ („Spitzenkandidaten“) sistemą, kai Europos Komisijos (EK) pirmininku renkamas daugiausia rinkėjų balsų pelnęs partijos sąrašo lyderis.

Anot EVT prezidento Donaldo Tusko, „Spitzenkandidaten“ sistema nėra numatyta ES sutartyse, be to, ji esą atleistų EK ir Europos Parlamentą (EP) nuo jų pareigos išrinkti geriausią kandidatą ir verstų pasirinkti tą, kurį siūlo sistema.

EVT diskutavo ir dėl 2019–2024 m. EP sudėties po JK pasitraukimo. Vienas iš pasiūlymų – dalį likusių vietų skirti tarpvalstybinei rinkimų apygardai, kuri galėtų padėti kandidatams pasiekti daugiau piliečių visoje ES, tačiau šios idėjos iki artėjančių 2019 m. EP rinkimų jau nebus spėta įgyvendinti.

Susirinkusiems ES lyderiams dabartinis EK pirmininkas p. Junckeris pasiūlė ateityje sujungti EK pirmininko ir EVT pirmininko pozicijas į vieną, tačiau toks pasiūlymas ES lyderių buvo atmestas.

27 ES lyderiai iš esmės pritaria EP planui, kad, pasitraukus britams, jame liktų 705 vietos iš dabartinių 751.

Diskusijose dėl Europos komisarų skaičiaus sumažinimo sulaukė didelio ES valstybių nepritarimo. Šiuo klausimu pasisakė ne visų valstybių lyderiai, tačiau tie, kurie pasisakė, buvo prieš.

„Brexit“

Ponas Tuskas aštriai pasisakė apie JK „Brexit“ planus ir pabrėžė, kad ES pradės kitą „Brexit“ derybų etapą, nepaisant to, ar „Jungtinė Karalystė tam jau yra pasirengusi, ar ne“.

„Jeigu žiniasklaidos pranešimai yra teisingi, bijau, kad JK pozicija šiandien yra pagrįsta visiška iliuzija. Atrodo, kad „pyrago“ filosofija vis dar gyva. Nuo pat pradžių sakėme, kad pagrindinis principas, kad JK negali išsirinkti „vyšnaičių“ nuo torto ir kad bendra rinka nėra duotybė“, –  per spaudos konferenciją sakė p. Tuskas.

Rašyti komentarą