Estija ir Latvija pateko į Ukrainos ofšorinių zonų sąrašą
Ukrainos vyriausybė nuo šių metų pradžios į ofšorinių zonų sąrašą įtraukė 22 naujas šalis, tarp jų Estiją ir Latviją. Abiejų Baltijos šalių diplomatai imasi priemonių, kad problema būtų išspręsta.
Didžiausias šio sąrašo minusas tas, kad iš ofšorinės zonos nupirktos prekės, paslaugos ir darbai iškart apmokestinami 30% pajamų bei pridėtinės vertės mokesčiais. Taip pat sugriežtinama mokestinė įmonių priežiūra ir bankinė kontrolė, praneša portalas err.ee, remdamasis Eesti Paevaleht informacija.
Pasak Gerto Antsu, Estijos ambasadoriaus Ukrainoje, sprendimas liečia visus Estijos verslininkus, kurie užsiima eksportu į Ukrainą. 2016 m. į Ukrainą eksportavo 402 Estijos įmonės.
Pono Antsu teigimu, oficiali priežastis, kodėl Estija pateko į ofšorinių zonų sąrašą, yra ta, kad dėl panaikinto mokesčio reinvestuojamam pelnui Ukraina Estijos pajamų mokestį juridiniams asmenims traktuoja kaip nulinį, nepaisant to, kad pelną išmokant dividendais Estijoje jis yra apmokestinamas.
Estijos verslininkai Andrasas Lumis ir Toomas Hirve su Eesti Paevaleht pasidalino nuomone, kad tikroji šio Ukrainos sprendimo priežastis greičiausiai slypi Estijos e. piliečio programoje. Naujausiais duomenimis, Estijoje įregistruota 1.642 e.piliečių iš Ukrainos, 5,8% visų e. piliečių.
Pasinaudodami Estijos e. pilietybe, ukrainiečių verslininkai gali veikti ES ekonominėje erdvėje, taip pat pervesti į Estiją pinigus, išvengdami Ukrainoje įmonėms taikomo pajamų mokesčio.
Pasak estų verslininkų, šiuo metu kelios Estijos institucijos drauge su kolegomis iš Latvijos aktyviai dirba, kad problema kuo greičiau būtų išspręsta.
2015 m. Ukaina į ofšorinių zonų sąrašą buvo įtraukusi ir Austriją. Tačiau po to, kai Austrija Ukrainai įteikė notą, šalis iš sąrašo buvo išbraukta.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema Verslo aplinka
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti