Laisvės premijos laureatė Nijolė Sadūnaitė: „Tiesa išlaisvina“

FOTOGALERIJA Laisvės premijos teikimas (12 nuotr.)

Šeštadienį vykusiame Seimo iškilmingame posėdyje, skirtame Sausio 13-ajai – Laisvės gynėjų dienai, premijai p. Sadūnaitei įteikė parlamento vadovas Viktoras Pranckietis.

Sprendimą skirti Laisvės premiją p. Sadūnaitei pernai lapkritį priėmė Laisvės premijų komisija, „atsižvelgusi į gautus valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų ir asociacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių ir fizinių asmenų teikimus“, o gruodį Seimas vieningai patvirtino šį sprendimą.

Vienuolė, disidentė, knygų autorė Nijolė Sadūnaitė (g. 1938) sovietmečiu buvo nuolatos persekiojama už antitarybinę veiklą: 1974 m. suimta, 1975 m. nuteista už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ dauginimą ir platinimą. Šešerius metus kalėjo Mordovijoje, ištremta gyveno Rytų Sibire. 1980 m. grįžusi į Lietuvą vėl įsitraukė į „Kronikos“ leidybą: rinko žinias, pristatydavo jas redaktoriui, redagavo, daugino, gabeno leidinį į Maskvą, iš kur jis pasiekdavo Vakarus.

Sovietų represinė struktūra KGB p. Sadūnaitę nuolat persekiojo dėl antitarybinės veiklos. Ji buvo sekama, tardoma, kalėjo KGB požemiuose, buvo sumušta tiesiog gatvėje, buvo raginama emigruoti, jai ne sykį grasinta susidorojimu, tačiau ji įrodė esanti gyvybingesnė už sistemą.

1987 m. rugpjūčio 23-ąją su disidentais Antanu Terlecku, Vytautu Bogušiu ir Petru Cidziku prie Adomo Mickevičiaus paminklo surengė mitingą, skirtą paminėti Ribentropo-Molotovo pakto metinėms. Šiame mitinge po ilgų priespaudos dešimtmečių buvo pirmą kartą viešai sugiedotas Lietuvos himnas.

Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Tęsinys po lentele

[infogram id=“dad5a3d4-9a2d-4ecf-892e-30842ce3809e“ prefix=“35Q“ format=“interactive“ title=“Laisvės premijos laureatai“]

Šeštadienį vykusiame iškilmingame posėdyje p. Sadūnaitė savo kalboje sakė: „Dievas yra tiesa, o tiesa mus išlaisvina.“ Ji tvirtino nūdienos Lietuvoje matanti „daug skaudulių ir neteisybių“.

Beveik visą savo kalbą Laisvės premijos laureatė paskyrė prieš kelerius metus liepsnojusiam vadinamajam „pedofilijos skandalui“, kai iš globėjų buvo paimta, motinai grąžinta ir į neskelbiamą vietą užsienyje išvežta Garliavos mergaitė Deimantė Kedytė. Ponia Sadūnaitė priekaištavo posėdyje dalyvavusiems prezidentei Daliai Grybauskaitei ir premjerui Sauliui Skverneliui, kad neva nėra aišku, „ar Deimantė jaučiasi dabar laiminga, ir apskritai ar išvis yra gyva“.

Kiti Sausio 13-osios iškilmingo posėdžio dalyviai savo kalbose skyrė dėmesį pasiaukojimui kovai už laisvę ir apskritai laisvės supratimui. Seimo pirmininkas pabrėžė, kad šiandien Lietuva susiduria su naujais iššūkiais, nes nūdienos „veiksmai, priešiški Lietuvai, yra kitokie“. „1991 m. sausio 13-ąją buvome atakuojami tankų ir automatų, kiek vėliau – naftos ir dujų vamzdžiais. Šiandien yra menkinama mūsų atmintis ir atakuojamos mūsų vertybės. Sausio 13-osios naktį Lietuvą gynėme tik savimi. Šiandien tai turime daryti su sąmoningumu ir išsilavinimu. Laisvės kovotojo dvasia privalo išlikti visada“, – sakė jis.

Arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius sakė, kad „yra keturios kolonos, į kurias saugiai gali remtis bet kuri laisva ir net nelaisva visuomenė – tai Dievas, Lietuva, šeima ir moralė“. „Šiandien man neramu, kad šias kolonas bandoma išjudinti, o kartais net griauti. Griauti vardan savaip suprastos laisvės. Kai kam atrodo, kad žmogus nebus visiškai laisvas, jei pripažins prigimtinę moralę, prigimtinę šeimą, jei jausis ne Europos, bet Lietuvos pilietis ir jei laikysis moralinių Dekalogo normų. Tokios rūšies liberalizmas bet kuriai tautai, tame tarpe ir Lietuvai yra ne mažiau pavojingas už priešo tankus, nes jis numarina žmogaus dvasią. O kai miršta žmogaus dvasia, tuomet miršta ir meilė Tėvynei; lieka tik meilė pinigui ir meilė sau pačiam“, – apgailestavo jis. Ponas Tamkevičius paragino „budėti ir saugoti šias keturias kolonas, nes jos bus tvirtos, tuomet būsime pajėgūs atsiliepti į visus dabarties iššūkius, tame tarpe ir į emigracijos iššūkį“.

Iškilmingame posėdyje dalyvavęs arkivyskupas Paulas Richardas Gallagheris, Šventojo Sosto santykių su valstybėmis sekretorius, kalbėjo: „Tikroji laisvė nereiškia leidimo daryti tai, ko mes norime. Tikroji laisvė suteikia mums galimybę siekti gėrio ir gėrio ne vien tik pavieniams žmonėms, bet ir visai visuomenei. Šiandien, kai prisimename tuos, kurie kentėjo ir mirė laisvės vardan, dar kartą įsipareigokime saugoti šią dovaną ir užtikrinti, kad visi pažadai ir galimybės yra ištesimi.“

Šeštadienį Vilniuje ir visoje Lietuvoje vyksta daug renginių, skirtų paminėti Laisvės gynėjų dieną.

Per sovietų karinę agresiją 1991 m. sausio 13-ąją žuvo 14 nepriklausomos Lietuvos gynėjų.