VRM vadovas: valstybės tarnybos reforma nieko nekainuos

Vyriausybė pritarė esminei valstybės tarnybos sistemos pertvarkai, kuri turėtų būti pradėta įgyvendinti kitąmet, tiesa, jeigu jai šiemet pritars Seimo politikai. Vidaus reikalų ministras tikina, kad reforma nepareikalaus iš biudžeto papildomų milijonų.

Trečiadienį Vyriausybė uždarame pasitarime baigė kelis pastaruosius mėnesius vykusias diskusijas apie valstybės tarnybos reformą, kuri palies apie pusšimtį tūkstančių valdininkų. Pritarta Valstybės tarnybos įstatymo naujajai redakcijai, kuri dabar atiduota Seimui svarstyti ir priimti.

Premjeras Saulius Skvernelis neatmeta, kad „dėl šios pertvarkos Seime gali kilti ne ką mažesnės politinės aistros nei dėl pernai vargais negalais patvirtintos valstybinių miškų urėdijų reformos“.

Jeigu naująjį Valstybės tarnybos įstatymą dar šiemet pavyks patvirtinti Seime, pati valstybės tarnybos reforma prasidės kitąmet ir vyks bent kelerius artimiausius metus.

Skelbta, kad įvykdžius pertvarką „būtų pakeista tarnautojų atrankos, darbo apmokėjimo sistema bei pati valstybės tarnybos sąvoka“.

Šiuo metu valstybės tarnyboje dirba daugiau kaip 50.000 žmonių. Teigiama, kad įgyvendinus reformą valstybės tarnyboje liks mažiau žmonių ir jie gaus geresnius atlyginimus.

Eimutis Misiūnas, vidaus reikalų ministras, yra sakęs, kad įgyvendinant naują įstatymą „turi būti išvengta bet kokių papildomų milijonų skyrimo iš biudžeto“. „Taip ir bus, nes fiziškai mažės pačių valstybės tarnautojų skaičius. Jeigu naujasis įstatymas būtų pritaikytas dabartiniam tarnautojų skaičiui, tektų papildomai skirti bent 47 mln. Eur, bet vykdant reformą tarnautojų mažės bent 7%, tad papildomų lėšų neprireiks“, – pabrėžė p. Misiūnas.

„Įstatymo projekte siūloma pakeisti valstybės tarnybos sąvoką bei nustatyti, kad į ją nepatenka ūkinio ir techninio pobūdžio funkcijos“, – paaiškino VRM.

Naujuoju Valstybės tarnybos įstatymu atsisakoma visų priemokų ir priedų, paliekant tik priemoką už pavadavimą ir už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Bus keičiama ir atostogų skaičiavimo tvarka.

„Siūlome iš esmės keisti valstybės tarnautojų darbo užmokesčio reglamentavimą. Pareiginių algų ribos projektuojamos taip, kad esamos pareiginės algos nemažėtų, o koeficiento nustatymo principas buvo pasirinktas dėl lankstumo. Į pareigas priimančiam asmeniui nustatyta galimybė skirti algą iš koeficientų intervalo. Tik aukščiausias pareigas einantiems asmenims būtų mokama fiksuota pareiginė alga“, – teigė ministras.

Projektu siūloma įtvirtinti centralizuotą asmenų atranką į valstybės tarnybą. Valstybės tarnautojų atranką vykdytų Vyriausybės įgaliota institucija.

Taip pat siūloma supaprastinti valstybės tarnautojų veiklos vertinimo tvarką, atsisakant tarnautojų vertinimo tam sudarytose specialiose komisijose: nustatoma, kad valstybės tarnautojo veiklą vertina ir siūlymus dėl to teikia tiesioginis vadovas, o galutinį sprendimą priima į pareigas priimantis asmuo.

„Didinant valstybės tarnybos patrauklumą nustatoma nuotolinio darbo galimybė ir įvedamas mentorystės institutas. Tačiau naikinamas pareigų siūlymas buvusiems valstybės tarnautojams, siekiant į valstybės tarnybą pritraukti naujus specialistus“, – pranešė VRM.

Dar viena planuojama naujovė – Vyriausybės įstaigų vadovai būtų laikomi valstybės tarnautojais, kuriems įvedamos kadencijos. Tai galiotų ir ministerijų kancleriams.