Prezidentė ragina merus prisidėti prie emigracijos mažinimo

Tai atskleidė Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Lietuvoje atliktas tyrimas, kurio rezultatai pristatyti trečiadienį įvykusiame prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikime su šalies miestų ir rajonų merais. Valstybės vadovė atkreipė merų dėmesį, kad mažinti emigraciją, ieškoti, kaip paskatinti sugrįžtančiuosius, turi ne tik centrinė valdžia, t. y. Vyriausybė ir Seimas, bet ir savivaldybės.

Atliktas pirmąkart

Prezidentės susitikime su merais aptarta, kaip padėti iš emigracijos grįžtantiems mūsų šalies piliečiams ir kaip paskatinti jų sugrįžimą, pranešė prezidentūra.

TMO tyrimas parodė, kad nors dėl emigracijos šalies gyventojų skaičius per pastaruosius 27 m. sumažėjo beveik milijonu, vis dėlto beveik kas antras užsienyje gyvenantis pilietis domisi galimybėmis sugrįžti į tėvynę. „Dauguma svetur gyvenančių žmonių palaiko ryšius su Lietuva, o absoliuti dauguma – 89% – brangina lietuvybę ir prisipažįsta, kad jos išsaugojimas yra labai svarbus. Valstybės vadovės teigimu, šie faktai – geriausias įrodymas, kad potencialas grįžti namo yra didelis, todėl šalies savivaldybės galėtų jį išnaudoti bei veikti drąsiau ir išmintingiau“, – rašoma prezidentūros pranešime.

TMO tyrimas taip pat parodė, kad savivaldybės neskiria pakankamai dėmesio iš emigracijos parvykstantiems žmonėms: Nors sugrįžtančiųjų į Lietuvą skaičius pastaraisiais metais išaugo, o pernai į tėvynę sugrįžo 5.000 daugiau gyventojų nei prieš metus, tik pusė apklaustų savivaldybių nurodė turinčios tikslą skatinti emigrantus sugrįžti į gimtąjį regioną.“

Tokio pobūdžio tyrimas nepriklausomos Lietuvos istorijoje buvo atliktas pirmą kartą. Jis parodė, kad savivaldybės kiek skeptiškai vertina savo galimybes sustabdyti emigracinį srautą, laikydamos tai labiau centrinės valdžios reikalu. Kita vertus, savivaldybės tikina dedančios pastangas ieškoti investuotojų, gerinti gyvenimo sąlygas, kad žmonės rastų darbo vietoje ir išvykstančiųjų bent jau nedaugėtų.

Yra ir sektinų pavyzdžių

TMO tyrimas taip pat parodė, kad savivalda „neturi mechanizmų ryšiams su išvykusiaisiais palaikyti ir neskaičiuoja, kiek ir kokie žmonės iš jų krašto išvyksta svetur“. Be to, pasak prezidentūros pranešimo, nei viena šalies savivaldybė neturi konkretaus veiksmų plano, ką daryti tokiu atveju, jeigu į jų regioną sugrįžtų daugiau emigrantų.

„Tyrimas atskleidė, kad grįžusieji iš emigracijos susiduria su darbo, būsto paieškos ar paskolos problemomis. Todėl pateikiamose rekomendacijose siūloma kiekvienoje savivaldybėje paskirti „sugrįžimo koordinatorių“, į kurį vieno langelio principu būtų galima kreiptis visais sugrįžimo klausimais. Taip pat siūloma savivaldybėms ir jų įstaigoms daugiau dėmesio skirti sugrįžusių vaikų integracijai bei rekomenduojama siekti išlaikyti ryšį su išvykusiaisiais“, – rašoma prezidentūros pranešime apie TMO atlikto tyrimo išvadas.

Vis dėlto, anot prezidentūros, kai kurios savivaldybės jau ėmėsi padėti sugrįžtantiesiems – Alytuje veikia neformaliojo ugdymo paslaugas sugrįžusiems vaikams teikiantis Lietuvybės centras, Tauragė inicijavo „Globalios Tauragės“ projektą, kurio metu renkami išvykusiųjų kontaktai, su jais palaikomi ryšiai, informuojama apie darbo vietas, Prienų rajone ir Birštone buriamos išvykusiųjų bendruomenės, Akmenėje siūlomas mokymasis nuotoliniu būdu.

Išvažiavo beveik milijonas

„Prezidentės teigimu, žmonių susigrąžinimas – bendras visos šalies tikslas, o emigracijai stabdyti vien tik nacionalinės valdžios sprendimų nepakanka. Sprendžiant emigracijos problemas ir kviečiant žmones sugrįžti būtinos visų pastangos, todėl norint susigrąžinti išvykusiuosius ypatingai svarbus vaidmuo tenka arčiausiai žmonių esančiai vietos valdžiai“, – pabrėžiama pranešime.

Pernai p. Grybauskaitė inicijavo kampaniją „Rinkis Lietuvą“, kurios metu ypatingas dėmesys skiriamas iš emigracijos grįžtantiems žmonėms.

Oficialiosios statistikos duomenimis, nuo 1990 iki 2017 m. iš Lietuvos išvyko apie 0,9 mln. žmonių. Tik mažiau kaip šeštadalis iš jų sugrįžo.

Lietuvos gyventojų skaičius dėl didelės emigracijos, mažėjančio gimstamumo ir didėjančio mirtingumo sumažėjo nuo 3,7 iki 2,8 mln. gyventojų.