Seimas priėmė kitų metų valstybės biudžetą

FOTOGALERIJA Seimas balsuoja dėl perteklinio biudžeto priėmimo (19 nuotr.)

Parėmė absoliuti dauguma

Antradienį Seimas balsavo už 2018 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo priėmimą. Už balsavo 84 Seimo nariai, prieš buvo 29, susilaikė 15 parlamentarų. Valdantieji šiuos balsavimo rezultatus palydėjo plojimais.

Prieš šį balsavimą buvo atmesti praktiškai visi pavienių Seimo narių teikti pasiūlymai skirti daugiau lėšų atskiroms sritims ar institucijoms. Priimti tik tie pakeitimai, kuriems pritarė Vyriausybė. Ši iš beveik 0,9 mlrd. Eur siekiančių pasiūlymų sutiko tik su mažiau kaip 60 mln. Eur perskirstymu.

Premjeras dėkojo parlamentarams už paramą biudžetui, atkreipdamas dėmesį, kad valdančioji koalicija, nors ir neturinti formalios daugumos Seime, sugebėjo suburti „pakankamai tvirtą paramą biudžetui, kuris atspindi svarbiausius Vyriausybės prioritetus – turtinės atskirties mažinimas, dėmesys socialinei apsaugai, investicijų ir verslumo skatinimas, krašto apsaugos finansavimo didinimas“.

Valdančioji valstiečių-žaliųjų ir „socialdarbiečių“ koalicija šiuo metu formaliai vienija 69 Seimo narius iš 141. Už biudžetą antradienį taip pat balsavo visi valdančiajai koalicijai nepriklausančios Lenkų rinkimų akcijos frakcijos nariai bei dalis opozicijos atstovų – po vieną kitą „tvarkietį“, konservatorių ir liberalą.

Ponas Skvernelis pabrėžė, kad iš viso socialinės apsaugos dalis 2018 m. biudžete sudaro daugiau nei 5,3 mlrd. Eur, t. y. 0,6 mlrd. Eur daugiau nei šiemet.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad kitąmet krašto apsaugai finansuoti bus skirta daugiau kaip 2% bendrojo vidaus produkto (BVP).

Nepritarta beveik jokiems pageidavimams

Prieš balsuodamas už viso biudžeto priėmimą Seimas svarstė daugiau kaip pusšimtį pastarosiomis dienomis pateiktų pasiūlymų padidinti išlaidas atskiroms sritims ar institucijoms. Absoliučiai daugumai jų nepritarė Vyriausybė.

Balsuojant Seimo salėje paremta Vyriausybės pozicija šiais klausimais – beveik visi pasiūlymai skirti papildomas lėšas buvo atmesti. Pvz., pakankamos balsų daugumos nesurinko nei siūlymas ugniagesių algoms padidinti skirti papildomus 3,7 mln. Eur ar teikimai skirti papildomus keliolika milijonų eurų regioniniams keliams tvarkyti ar medikų ir mokytojų atlyginimams padidinti.

Vilius Šapoka, finansų ministras, pabrėžė, kad kitų metų biudžete jau yra suplanuota skirti gana nemenkas pinigų sumas tiek medikų, tiek ir pedagogų bei dėstytojų algoms pakelti apie 20%, todėl esą nėra finansinių galimybių patenkinti papildomus siūlymus dėl dar didesnių lėšų skyrimo.

Seimo posėdžio metu absoliučia balsų dauguma pritarta vos vienai smulkiai pataisai, kuriai pritarė ir p. Skvernelis bei neprieštaravo p. Šapoka – papildomai 70.000 Eur skirta Valstybinei lietuvių kalbos komisijai.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="1f618a68-87aa-4fd7-952a-a46285ca87e4" prefix="EFW" format="interactive" title="Verslo aplinka: Valstybės biudžeto asignavimų didžiausi pokyčiai 2018 m. Nauja redakcija"]

Opozicija nebuvo laiminga

Didžiausios opozicinės frakcijos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis teigė, kad konservatoriai biudžete nemato „Vyriausybės strateginės krypties, vizijos, kurlink valstybė turėtų eiti“.

Be to, anot TS-LKD vadovo, iš biudžeto ir iš Vyriausybės pateiktų pasiūlymų nėra aišku, kaip bus mažinamas skurdas šalyje: „Tiesą sakant, reikia prisiminti, kad visos buvusios Vyriausybės, kurios turėjo progą, kalbėjo tą patį – kad tai yra rekordinis biudžetas, ypatingai socialiai jautrus, tačiau kažkokios reformos ar pertvarkos, kuri užtikrintų geresnį gyvenimą į ateitį, nesulaukdavome.“

Neseniai opozicine pasiskelbusi Socialdemokratų partijos frakcija pareiškė negalinti balsuoti už tokį biudžeto projektą, kuris pristatytas kaip perteklinis. „Tas perteklius kol kas pagrįstas pažadais geriau surinkti mokesčius. Kol kas nematome, kad būtų vykdomi ankstesnieji biudžeto teikėjų pažadai – ypač susiję su mažų pajamų, pensijų didinimu, atskirties mažinimu, emigracijos stabdymu. Tai kaip galime patikėti naujais?“ – retoriškai klausė Juozas Olekas, šios frakcijos seniūnas.

Valdančiųjų atstovė, Socialdemokratų darbo frakcijos narė Irena Šiaulienė pastebėjo, kad „toli gražu ne visus pageidavimus įmanoma patenkinti, nes valstybės įsipareigojimai ir ekonominė situacija neleidžia platesniais mostais tenkinti tuos pageidavimus ir duoti visiems tiek, kiek jie prašo, tačiau priimamas biudžetas yra tikrai socialiai orientuotas ir atsakingas, vadinasi, tinkamas valstybei“.

Seimo priimtasis valstybės biudžetas dabar bus atiduotas prezidentei Daliai Grybauskaitei pasirašyti. Ji yra minėjusi, kad Vyriausybės parengtąjį biudžetą, kuris faktiškai ir buvo antradienį Seimo patvirtintas, vertina palankiai – kaip pakankamai subalansuotą ir socialiai orientuotą. Prezidentė buvo įspėjusi Seimą „neišdarkyti“ biudžeto projekto, kad nebūtų pažeisti Lietuvos įsipareigojimai dėl finansinės drausmės laikymosi.

Planuojamas 0,6% BVP perteklius

Seimo patvirtintame įstatyme numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos sieks daugiau kaip 9,1 mlrd. Eur ir beveik 9,6 mlrd. Eur išlaidas. Asignavimai viršis pajamas apie 0,48 mlrd. Eur.

Tęsinys po grafikais

[infogram id="29f09600-50d3-4a0b-b8a6-759aeb0fc207" prefix="Olh" format="interactive" title="Verslo aplinka: Planuojamas valstybės biudžetas 2018 m."]

[infogram id="dd632aa8-7292-4ba4-afa9-16ad638fa5d3" prefix="McY" format="interactive" title="Copy: Verslo aplinka: Didžiausi valstybės biudžeto asignavimai 2018 m."]

Tačiau kitąmet visų viešųjų finansų balansas numatomas teigiamas – pajamų planuojama daugiau nei išlaidų. Visų biudžetų – valstybės, savivaldybių, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) – pajamos kitąmet sieks 16,1 mlrd. Eur – 37% BVP (2017 m. – 35,8%), išlaidos – 15,84 mlrd. Eur, arba 36,4% BVP (2017 m. – 35,7%).

Kitąmet planuojamas 0,6% BVP arba apie 240 mln. Eur viešųjų finansų perteklius, vidutinės metinės infliacijos augimas kitąmet, Vyriausybės skaičiavimu, sieks 2,7%.

Dėl „Sodros“ ir PSDF biudžetų priėmimo Seimas balsuos vėliau antradienį.

Visų biudžetą lydinčių mokestinių ir socialinių įstatymų paketą Seimas priėmė dar praėjusią savaitę – įvestas progresinis nekilnojamojo turto (NT) mokestis, padidinti akcizai dyzelinui ir tabakui, išplėstos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, padidintas neapmokestinamas pajamų dydis (NPD), įvestos „Sodros“ įmokų „grindys“ ir „atostogos“ naujoms smulkioms bendrovėms, patvirtinta 100% pelno mokesčio lengvata investuojantiems į technologinį atsinaujinimą, atsiranda vadinamieji vaiko pinigai, taip pat pakeisti kai kurie kiti su mokesčiais ir socialinėmis išmokomis susiję įstatymai.

[infogram id=“3d306e1e-b7b1-484e-a2c3-11fcd1d2a6cf“ prefix=“ERO“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: Planuojamas viešojo sektoriaus balansas 2018 m.“]