Šapoka: galima išsiversti ir be visuotinio NT bei automobilių mokesčių

Apie tai ministras pareiškė ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje antrą kartą svarstant kitų metų biudžeto projektą.

Žada politines diskusijas ateityje

„Bent jau paskutinėse tarptautinių organizacijų ataskaitose atsisakyta to griežto tono dėl šių mokesčių būtino įvedimo Lietuvoje. Jų įvedimo galimybė tikrai sulauks diskusijos, bet kol kas galima išsiversti ir be jų, didesnį dėmesį skiriant geresniam mokesčių administravimui ir surinkimui, skatinimui teigiamo požiūrio į mokesčių mokėjimą. Tuo keliu ir einame. Bet planuojamos ir politinės diskusijos dėl visuotinio NT bei automobilių mokesčio galimo įvedimo ateityje“, – teigė p. Šapoka.

Ministras tvirtino, kad norint iš visuotinio NT mokesčio surinkti bent kiek ženklesnę sumą, reikėtų nustatyti gana aukštą jo tarifą, kas „dabartinėmis sąlygomis būtų socialiai neteisinga“. Panašiai ir su automobilių mokesčiu: „Jeigu įvestume tokį naują mokestį, jis gali paliesti mažiau uždirbančius ir turinčius senesnius automobilius, kas tik padidintų socialinę atskirtį.“

„Taigi, išvada būtų tokia – kažkuriam laikui galima padėti tašką tose diskusijose dėl šių mokesčių, nes galima ir be jų išsiversti“, – pridūrė jis.

„Pageidavimų koncertas“ buvo nemenkas

Finansų ministerijos vadovas pristatė Seimo nariams Vyriausybės patobulintą valstybės biudžeto projektą. Anot p. Šapokos, „Europos Komisija, Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolė pateikė iš esmės teigiamas išvadas dėl biudžeto projekto bei dėl planuojamo finansinio kitų metų balanso“.

Po pirmojo svarstymo Seime vien valstybės biudžetui parlamentarai pateikė pasiūlymų papildomai skirti beveik 700 mln. Eur, visiems trims biudžetams – valstybės, „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) – apie 850 mln. Eur. Vyriausybė sutiko patenkinti tik apie 6,5% pateiktų pasiūlymų, t. y. perskirstyti apie 55 mln. Eur.

Papildomų asignavimų patobulintame biudžeto projekte siūloma skirti gydytojų ir rezidentų atlyginimų didinimui – daugiau nei 11 mln. Eur, nors kitąmet valstybės, savivaldybių ir PSDF biudžetuose jau yra numatyta bemaž 120 mln. Eur medikų algoms nuo kitų metų gegužės padidinti 20%.

Taip pat Vyriausybė sutiko patobulintame biudžete dar 5 mln. Eur skirti kritinių žemės ūkio melioracijos įrenginių priežiūrai ir rekonstravimui, nors Seime būta pasiūlymų melioracijai skirti iki 50 mln. Eur. Papildomas 1 mln. Eur atiteks laisvųjų ekonominių zonų infrastruktūros plėtrai, savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčiui didinti irgi bus skirtas 1 mln. Eur. Be to, įgyvendinant tarnybos Kalėjimų departamente statuto pakeitimus, 3 mln. Eur bus skiriama ir šių darbuotojų darbo užmokesčiui didinti.

Kartu Vyriausybė siūlo papildomai numatyti 1,6 mln. Eur įsisenėjusiai teismų darbuotojų atlyginimų vėlavimo metų pabaigoje problemai spręsti. Taip pat daugiau nei 10 mln. Eur numatyta valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos dydžio didinimui nuo dabar esančių 130,5 iki 132,5 Eur.

Planuojama skirti papildomų lėšų kultūrai, socialinei paramai. Numatyta 1,5 mln. Eur skirti pirminiams Kauno Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukcijos darbams.

Esminiai tikslai lieka nepakitę

„Kaip ir pirminiame biudžeto projekte, taip ir patobulintame esminiai tikslai – gausinti mažiausiai uždirbančiųjų, šeimų, auginančių vaikus, bei pensinio amžiaus gyventojų pajamas, auginti investicijas šalyje ir didinti Lietuvos saugumą – lieka nepakitę“, – pabrėžė finansų ministras.

Pasak jo, visų papildomų išlaidų šaltinis – didesnės pajamos iš valstybės valdomų įmonių.

Ir po pakoregavimų 2018 m. valstybės, savivaldybių, „Sodros“, PSDF bei likusių valstybinių fondų biudžetų visumos balansas numatomas teigiamas – pajamos viršys išlaidas apie 0,6% bendrojo vidaus produkto (BVP), t. y. apie 240 mln. Eur.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="3d306e1e-b7b1-484e-a2c3-11fcd1d2a6cf" prefix="ERO" format="interactive" title="Verslo aplinka: Planuojamas viešojo sektoriaus balansas 2018 m."]

Balsuoti Seime dėl kitų metų biudžeto priėmimo planuojama kitą savaitę. Šį antradienį ir ketvirtadienį parlamentarai priėmė bemaž tris dešimtis su biudžetu susijusių mokestinių pakeitimų – neapmokestinamojo pajamų dydžio pakėlimo, progresinių mokesčio brangesniam NT įvedimo, pridėtinės vertės mokesčio lengvatų išplėtimo ir kt.

Opozicija žeria kritiką

Per antrąjį patobulinto biudžeto projekto svarstymą ketvirtadienį Seimo opozicija negailėjo kritikos Vyriausybei.

„Nėra šiame biudžete nieko tokio, kas priverstų iš nuostabos ir džiugesio pasakyti „Vau!“. Skaičiukų stumdymu ir biudžetinės kaldros tampymu jau nieko nebepakeisi ir nieko nenustebinsi. Todėl apeliuoju į Vyriausybę ir į valdančiuosius – priverskite mus visus ištarti „Vau!“, – sakė konservatorė Ingrida Šimonytė.

„Biudžetas yra fragmentizuotas. Nemažai yra gerų dalykų, tačiau kai kurie su mokesčiais susiję klausimai yra sprendžiami nepakankamai ryžtingai. Be to, nors „Sodros“ ir PSDF balansai kitąmet yra teigiami, tačiau valstybės biudžetas vis dar tebėra deficitinis – apie 0,45 mlrd. Eur išlaidos bus didesnės už pajamas“, – kalbėjo liberalas Kęstutis Glaveckas.

„Šis biudžetas aiškiai turės neigiamos įtakos infliacijai. Pvz., keliami akcizai ir kai kurių mokesčių perkėlimai nuo vienų pečių ant kitų. Spėjama, kad nuo kitų metų kovo pradės smarkiau kilti bendras kainų lygis ir labai abejotina, ar metus užbaigsime su palyginti nuosaikia 2-3% infliacija. Ji aiškiai bus didesnė“, – tvirtino Tvarkos ir teisingumo partijos atstovas Remigijus Žemaitaitis.

„Negali būti nė kalbos, kad bent kiek smarkiau padidėtų pensininkų ar mažiausiai uždirbančiųjų profesionalų pajamos – tie biudžetiniai įstatymai, kuriuos priimame, ir pats biudžetas nerodo tokio didesnio pajamų augimo. Jis išliks simbolinis“, – teigė į opoziciją išėjusių socialdemokratų atstovas Juozas Olekas.

Valdančiųjų atstovas, valstietis-žaliasis Stasys Jakeliūnas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, atmetė opozicijos kritiką. „Taip, valstybės biudžeto deficitas tebėra problema, bet tai tikrai nėra nacionalinio masto problema, nes bendras biudžetinis balansas yra teigiamas. Ir tai yra labai gerai. O valstybės biudžeto deficitas tebėra ir todėl, kad vykdome visų mūsų labai svarbų sutarimą mažinti socialinę atskirtį, taip pat didinti išlaidas šalies saugumui. Kitąmet pirmą kartą išlaidos krašto apsaugai persiris per 2% BVP, kas yra labai svarbus signalas mūsų partneriams“, – sakė p. Jakeliūnas.