„Reitingai“: kitais metais dar daugiau aukštųjų mokyklų nesilaikys taisyklių

Publikuota: 2017-12-06
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Aukštosios mokyklos yra nusistačiusios minimalius reikalavimus stojantiesiems, tačiau pačios to nepaiso. Tikėtina, kad juos keliant dar daugiau aukštųjų mokyklų pažeis taisykles, dėl kurių pačios susitarė.

„Jau gerus metus Lietuvos švietime vyksta didžiuliai virsmai. Tai, kas buvo žadėta pernai gruodį, šiandien yra pateikiama visai kitaip, aukštosios mokyklos kalba apie visai kitokius jungimosi variantus, nei buvo tariamasi prieš 12 mėnesių ir nei joms buvo siūloma. Dar viskas gali pasikeisti ir po visų pokiliminių žaidimų Seime. Bet kas dabar vyksta, tai žmonių skaičiaus mažėjimas, ypač jaunų gyventojų ir tam neturi įtakos jokie užkalbėjimai“, – konferencijoje žiniasklaidai kalba Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius.

Statistikos departamento duomenys rodo, kad Lietuvoje nuo 2000-2001 m. mokinių skaičius sumažėjo nuo 603.824 iki 330.869, tai yra 1,82 karto. Tačiau tokioje situacijoje aukštųjų mokyklų skaičius vis dar nemažėja, o jos pačios stengiasi išlaikyti kuo daugiau studentų.

„Kai kurie procesai, rodos, vystosi su tam tikru neigiamu pagreičiu. Panašu, kad artėjame tik į dviejų su puse miesto valstybę. Švietimo ir aukštojo mokslo problemos tikrai nėra izoliuotos, socialinių ir ekonominių faktorių įtaka didelę, o 2017 m. pasiektas gimstamumo atirekordas“, - sako Kęstutis Šidlauskas, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Studijų komiteto narys, Vytauto Didžiojo universiteto prorektorius.

Taip atsiranda atvejai, kai nepaisoma susitarimų ir pasirašomos sutartys su absolventais, kurių egzaminų rezultatai yra žemesni nei reikalaujama. Šiais metais universitetuose buvo taikoma 3 balų, o kolegijose 1,6 balo kartelė.

Pono Sarafino teigimu, Socialinių mokslų kolegija šiemet priėmė daugiau nei ketvirtadalį pirmakursių, kurių balas buvo žemesnis. Be to, Kolpingo kolegija iš viso pasirašė sutartis su 46 studentais, 25 iš jų nesurinko minimalaus balo valstybinių egzaminų metu.

„Tai labai demoralizuoja, nes joms nieko neatsitiko. Manoma, kad kitais metais bus dar daugiau aukštųjų mokyklų, kurios nesilaikys. Jos pamatė, kad laikantis taisyklių pralošiama, tai geriau priimti turtingus, bet nemokančius, negu laikytis taisyklių ir priimti tik tuos, kurie atitinka keliamus reikalavimus“, – sako p. Sarafinas.

Kalbant apie konkrečias studijų programas, žurnalas, remdamasis Studijų kokybės vertinimo centro duomenimis, pateikia, kiek studijų progamų yra laikytinos kokybiškomis ir kiek ne.

„Jei studijų programa yra akredituota 6 – eriems metams, tada viskas gerai, stokite ir tikrai neatsidursite skylėje, jei programa akredituota trejiems metams, vertėtų rimtai pasvarstyti, nes ji turi rimtų trūkumų, o jei programa apskritai neakredituota, jaunuolis į ją turėtų reaguoti kaip į raudoną šviesoforo signalą“, – rašoma žurnale.

[infogram id="2cd80ac2-154a-4eed-92f6-085b043e1868" prefix="qPK" format="interactive" title="Kokybiškų studijų programų valstybiniuose universitetuose skaičius, %"]

Bėdos ir mokyklose

Jo teigimu, atotrūkis tarp stiprių švietimo įstaigų nuolat auga ir tai patvirtina kasmet sudaromi reitingai. Tai pastebima ne tik kalbant apie universitetus ar kolegijas, bet ir vidurinio mokymo įstaigas.

Žurnale pateikiamos moderniausios Lietuvos mokyklos. Tarp tokių išvardintos Vilniaus Šolomo Aleichemo Ort gimnazija, Kauno jėzuitų gimnazija, Klaipėdos licėjus, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija ir dar kelios.

„Yra nuostabių mokyklų, kuriose pasijustumėt, kaip Danijoje ar Švedijoje. Tai yra mokyklos, kuriose viskas yra aukščiausios prabos, bet yra ir mokyklų, kuriose gali nusilaužti galvą, ir jų yra daugiau“, – bendrą situaciją apžvelgia p. Sarafinas.

Akademiniai skirtumai mokyklose yra dar didesni nei modernumo. Specialistas sako, kad prastose mokyklose vis sunkiau tikėtis teigiamų permainų, ypač, kad į jas ateis geri mokytojai.

„Kaip liudija gimnazijų reitingas, šiandien dauguma mokyklų lietuvių kalbos, fizikos, matematikos ir istorijos išmokoma silpnai. Geriausiai Lietuvoje išmokoma rusų kalbos, pakenčiamai informatikos“, – sako p. Sarafinas.

Gimnazijų reitingai

Gimnazijų reitinge nurodoma, kad šiais metais lietuvių kalbos mokyme geriausių rezultatų Lietuvoje pasiekė Rietavo Tverų gimnazija. Jos visų abiturientų, laikiusių lietuvių kalbos valstybinį egzaminą, vidurkis siekė 93%. Už jos rikiuojasi Vilniaus licėjus (79%) ir Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazija (77,25%).

Pagal anglų kalbos valstybinio egzamino rezultatus pirmauja Vilniaus licėjus, kurio mokinių vidurkis sudarė 97,81%, toliau – KTU gimnazija (97,65%) ir Vilniaus jėzuitų gimnazija (96,35%).

Matematikos egzamino išlaikyme geriausius rezultatus taip pat pademonstravo Vilniaus licėjus – jo vidurkis buvo 97,04%, antroje vietoje buvo KTU gimnazija (94,86%), trečioje – Klaipėdos licėjus (91,05%)

Kalbų olimpiadoms, pagal tai, kiek medalių tenka tūkstančiui gyventojų, geriausiai paruošia Visagino savivaldybė. Po jos seka Palangos miesto ir Ignalinos rajono savivaldybės. Šis reitingas sudarytas įvertinus pastarųjų penkerių metų laimėjimus. Tiesa, pirmoje vietoje esanti Visagino savivaldybė yra nedidelė ir, kad atsidurtų pirmoje vietoje, jai užteko surinkti 12 medalių. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybė susižėrė daugiausiai – 218 medalių. Tačiau įvertinant jos mokinių skaičių, ji atsidūrė ketvirtoje vietoje.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Briuselio ir Varšuvos aklavietėje progreso nėra Premium

Briuselis pirmadienį bandė paskutinį kartą įkalbėti Varšuvą sustabdyti teisinės sistemos reformas, kurios...

Verslo aplinka
2018.06.18
Dar viena reforma neužstrigo: Seimo komitetas pritarė mokytojų etatams 2

Seimo švietimo ir mokslo komitetas pirmadienį pritarė mokytojų atlyginimų reformai, pagal kurią...

Verslo aplinka
2018.06.18
STT Nacionalinio kraujo centro tyrime užčiuopė galimą tarptautinį kyšininkavimą

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai, tęsdami ikiteisminį tyrimą dėl galimų...

2018.06.18
Paliktas apkaltinamasis nuosprendis buvusiam Panevėžio ligoninės direktoriui ir jo „padėjėjams“

Dėl kurstymo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir suklastoti dokumentus nuteistas buvęs Panevėžio ligoninės...

Verslo aplinka
2018.06.18
Valdžia šiemet nesurinko 14,3 mln. Eur planuotų pajamų 12

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio–gegužės mėnesiais siekė 3,452 mlrd. Eur – 0,4% (14,3 mln.

Verslo aplinka
2018.06.18
Po KT sprendimo išrinkta VVTAT vadovė 1

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius ir iš trijų kandidatų, pretendavusių tapti Valstybinės vartotojų...

Vadyba
2018.06.18
„...Ir pasiuntėme gerą signalą investuotojams“ 9

„...Ir pasiuntėme gerą signalą investuotojams“. Taip pasakė Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas...

Verslo aplinka
2018.06.18
„Lufthansa“ svarsto galimybę įsigyti „Norwegian Air“

Vežėjos „Norwegian Air“ akcijų kaina pirmadienį pašoko per 12% po to, kai „Lufthansa“ vadovas paskelbė, kad...

Transportas
2018.06.18
Indija taip pat atsakys į Trumpo muitus

Indija grasina JAV atsakyti prekybos muitais. Šalis amerikiečiams rengiasi įvesti naujus tarifus 30-iai...

Verslo aplinka
2018.06.18
Intervu su STT direktoriumi Ž. Bartkumi – apie žiniasklaidą, Lobizmo įstatymą, korupcinius nusikaltimus, motyvaciją 2

Naujasis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Žydrūnas Bartkus sako, kad politinės korupcijos bylos...

Verslo aplinka
2018.06.18
Lauks detalesnės STT informacijos apie Konkurencijos tarybos vicepirmininką 1

Premjeras Saulius Skvernelis paprašė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateikti daugiau informacijos apie...

Verslo aplinka
2018.06.18
Vilniuje apsilankę turistai mokės „pagalvės mokestį“ 4

Sostinėje po poros savaičių įsigalios kai kuriuose šalies miestuose jau kurį laiką galiojanti tvarką –...

Verslo aplinka
2018.06.18
Pasirašė susitarimą dėl Makedonijos valstybės pavadinimo

Graikija ir Makedonija išsprendė tris dešimtmečius trukusį konfliktą dėl buvusios Jugoslavijos respublikos...

Verslo aplinka
2018.06.18
Ar darbas iš namų – grėsmė įmonės duomenų saugumui? Rėmėjo turinys

Nuolat daugėjant biuro darbuotojų, besirenkančių nuolatos ar retkarčiais dirbti iš namų, darbdaviams tenka...

Technologijos
2018.06.18
Premjeras balansuoja ant atsistatydinimo ribos Premium 21

Seime darkoma mokesčių ir pensijų sistemų reforma suerzino premjerą Saulių Skvernelį – jis jau leido...

Verslo aplinka
2018.06.18
Nauja dienpinigių mokėjimo tvarka tenkina ne visus 1

Nuo liepos keičiantis dienpinigių mokėjimo tvarkai, darbuotojų atstovai sako, kad situacija komandiruojamiems...

Verslo aplinka
2018.06.17
Turtingieji turtėja labiau ir greičiau 25

Pasaulio gyventojų turtas 2017 m. perkopė 200 trln. USD ribą ir ūgtelėjo sparčiausiai per pastaruosius...

Verslo aplinka
2018.06.17
Kinija Europoje: prisigrūdo pirkinių pilną krepšį 10

Kai Kinijos „Midea Group“ 2016-aisiais paskelbė už 4 mlrd. JAV dolerių perkanti  Vokietijos robotų gamintoją...

Verslo klasė
2018.06.17
Kibernetinis saugumas: kodėl gaisrui svarbu ruoštis iš anksto

Augantis incidentų skaičius, dažnėjantis žalingos programinės įrangos platinimas ir intensyvėjanti...

Technologijos
2018.06.16
Dingo išardyto Seimo fontano purkštuvai 4

Seimo kanceliarijos galvos skausmu virtęs fontanas galbūt tapo vagių taikiniu – dingo kelerius metus saugotos...

Verslo aplinka
2018.06.16

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau