„Reitingai“: kitais metais dar daugiau aukštųjų mokyklų nesilaikys taisyklių

Publikuota: 2017-12-06
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Aukštosios mokyklos yra nusistačiusios minimalius reikalavimus stojantiesiems, tačiau pačios to nepaiso. Tikėtina, kad juos keliant dar daugiau aukštųjų mokyklų pažeis taisykles, dėl kurių pačios susitarė.

„Jau gerus metus Lietuvos švietime vyksta didžiuliai virsmai. Tai, kas buvo žadėta pernai gruodį, šiandien yra pateikiama visai kitaip, aukštosios mokyklos kalba apie visai kitokius jungimosi variantus, nei buvo tariamasi prieš 12 mėnesių ir nei joms buvo siūloma. Dar viskas gali pasikeisti ir po visų pokiliminių žaidimų Seime. Bet kas dabar vyksta, tai žmonių skaičiaus mažėjimas, ypač jaunų gyventojų ir tam neturi įtakos jokie užkalbėjimai“, – konferencijoje žiniasklaidai kalba Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius.

Statistikos departamento duomenys rodo, kad Lietuvoje nuo 2000-2001 m. mokinių skaičius sumažėjo nuo 603.824 iki 330.869, tai yra 1,82 karto. Tačiau tokioje situacijoje aukštųjų mokyklų skaičius vis dar nemažėja, o jos pačios stengiasi išlaikyti kuo daugiau studentų.

„Kai kurie procesai, rodos, vystosi su tam tikru neigiamu pagreičiu. Panašu, kad artėjame tik į dviejų su puse miesto valstybę. Švietimo ir aukštojo mokslo problemos tikrai nėra izoliuotos, socialinių ir ekonominių faktorių įtaka didelę, o 2017 m. pasiektas gimstamumo atirekordas“, - sako Kęstutis Šidlauskas, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Studijų komiteto narys, Vytauto Didžiojo universiteto prorektorius.

Taip atsiranda atvejai, kai nepaisoma susitarimų ir pasirašomos sutartys su absolventais, kurių egzaminų rezultatai yra žemesni nei reikalaujama. Šiais metais universitetuose buvo taikoma 3 balų, o kolegijose 1,6 balo kartelė.

Pono Sarafino teigimu, Socialinių mokslų kolegija šiemet priėmė daugiau nei ketvirtadalį pirmakursių, kurių balas buvo žemesnis. Be to, Kolpingo kolegija iš viso pasirašė sutartis su 46 studentais, 25 iš jų nesurinko minimalaus balo valstybinių egzaminų metu.

„Tai labai demoralizuoja, nes joms nieko neatsitiko. Manoma, kad kitais metais bus dar daugiau aukštųjų mokyklų, kurios nesilaikys. Jos pamatė, kad laikantis taisyklių pralošiama, tai geriau priimti turtingus, bet nemokančius, negu laikytis taisyklių ir priimti tik tuos, kurie atitinka keliamus reikalavimus“, – sako p. Sarafinas.

Kalbant apie konkrečias studijų programas, žurnalas, remdamasis Studijų kokybės vertinimo centro duomenimis, pateikia, kiek studijų progamų yra laikytinos kokybiškomis ir kiek ne.

„Jei studijų programa yra akredituota 6 – eriems metams, tada viskas gerai, stokite ir tikrai neatsidursite skylėje, jei programa akredituota trejiems metams, vertėtų rimtai pasvarstyti, nes ji turi rimtų trūkumų, o jei programa apskritai neakredituota, jaunuolis į ją turėtų reaguoti kaip į raudoną šviesoforo signalą“, – rašoma žurnale.

[infogram id="2cd80ac2-154a-4eed-92f6-085b043e1868" prefix="qPK" format="interactive" title="Kokybiškų studijų programų valstybiniuose universitetuose skaičius, %"]

Bėdos ir mokyklose

Jo teigimu, atotrūkis tarp stiprių švietimo įstaigų nuolat auga ir tai patvirtina kasmet sudaromi reitingai. Tai pastebima ne tik kalbant apie universitetus ar kolegijas, bet ir vidurinio mokymo įstaigas.

Žurnale pateikiamos moderniausios Lietuvos mokyklos. Tarp tokių išvardintos Vilniaus Šolomo Aleichemo Ort gimnazija, Kauno jėzuitų gimnazija, Klaipėdos licėjus, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija ir dar kelios.

„Yra nuostabių mokyklų, kuriose pasijustumėt, kaip Danijoje ar Švedijoje. Tai yra mokyklos, kuriose viskas yra aukščiausios prabos, bet yra ir mokyklų, kuriose gali nusilaužti galvą, ir jų yra daugiau“, – bendrą situaciją apžvelgia p. Sarafinas.

Akademiniai skirtumai mokyklose yra dar didesni nei modernumo. Specialistas sako, kad prastose mokyklose vis sunkiau tikėtis teigiamų permainų, ypač, kad į jas ateis geri mokytojai.

„Kaip liudija gimnazijų reitingas, šiandien dauguma mokyklų lietuvių kalbos, fizikos, matematikos ir istorijos išmokoma silpnai. Geriausiai Lietuvoje išmokoma rusų kalbos, pakenčiamai informatikos“, – sako p. Sarafinas.

Gimnazijų reitingai

Gimnazijų reitinge nurodoma, kad šiais metais lietuvių kalbos mokyme geriausių rezultatų Lietuvoje pasiekė Rietavo Tverų gimnazija. Jos visų abiturientų, laikiusių lietuvių kalbos valstybinį egzaminą, vidurkis siekė 93%. Už jos rikiuojasi Vilniaus licėjus (79%) ir Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazija (77,25%).

Pagal anglų kalbos valstybinio egzamino rezultatus pirmauja Vilniaus licėjus, kurio mokinių vidurkis sudarė 97,81%, toliau – KTU gimnazija (97,65%) ir Vilniaus jėzuitų gimnazija (96,35%).

Matematikos egzamino išlaikyme geriausius rezultatus taip pat pademonstravo Vilniaus licėjus – jo vidurkis buvo 97,04%, antroje vietoje buvo KTU gimnazija (94,86%), trečioje – Klaipėdos licėjus (91,05%)

Kalbų olimpiadoms, pagal tai, kiek medalių tenka tūkstančiui gyventojų, geriausiai paruošia Visagino savivaldybė. Po jos seka Palangos miesto ir Ignalinos rajono savivaldybės. Šis reitingas sudarytas įvertinus pastarųjų penkerių metų laimėjimus. Tiesa, pirmoje vietoje esanti Visagino savivaldybė yra nedidelė ir, kad atsidurtų pirmoje vietoje, jai užteko surinkti 12 medalių. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybė susižėrė daugiausiai – 218 medalių. Tačiau įvertinant jos mokinių skaičių, ji atsidūrė ketvirtoje vietoje.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Briuselio centre – masiniai protestai, panaudotos ašarinės dujos 3

Daugiau kaip 5.500 žmonių Briuselyje sekmadienį prie ES institucijų pastatų protestavo prieš Jungtinių Tautų...

Verslo aplinka
2018.12.16
Raseinių rajono meras A. Gricius skundžia prokurorams R. Ačo elgesį 1

Raseinių rajono savivaldybės meras Algirdas Gricius dėl kyšininkavimu įtariamo nuo pareigų nušalinto...

Verslo aplinka
2018.12.16
Savo kiemuose užsiėmę politikai kuria lyderystės vakuumą Vakarų pasaulyje

Savas problemas sprendžiantys šalių politikai atvėrė lyderystės vakuumą Vakarų pasaulyje. Kai kurie...

Verslo aplinka
2018.12.16
Įsikarščiavusi T. May grasina sužlugdyti „Brexit“ susitarimą 8

Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May penktadienį pagrasino sužlugdyti „Brexit“ susitarimą, kurį...

Verslo aplinka
2018.12.16
Kauno mero įmonė tikisi taikiai susitarti dėl patalpų Vilniaus centre

Teismui leidus Vilniaus valdžiai iš Centrinio knygyno patalpų Gedimino prospekte iškeldinti nuomininkę –...

Statyba ir NT
2018.12.16
Ar krizę išgyvenusios Europos kompanijos atsigavo ilgam? Premium

„Krizę pavertėme galimybe. 2010-aisiais ir 2011-aisiais įsigijome dvi dideles Vokietijos bendroves ir...

Financial Times
2018.12.16
Veterinarijos institute bakterijų turinti mėsa už kyšius virsdavo švaria 17

Buvęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo...

Agroverslas
2018.12.16
Katovicuose susitarta dėl Paryžiaus klimato sutarties įgyvendinimo priemonių 10

Beveik 200 šalių diplomatai Lenkijos Katovicų mieste šiąnakt pasiekė susitarimą dėl priemonių, kuriomis bus...

Verslo aplinka
2018.12.16
2018-ieji: amerikietiškų kalnelių metai Premium 2

„The Economist“ žurnalas kiekvieną gruodį sukuria viršelį, pilną pačių įvairiausių simbolių, – kartais tai...

Verslo klasė
2018.12.16
P. Porošenka paskelbė apie nuo Maskvos nepriklausomos Ukrainos stačiatikių bažnyčios įkūrimą 20

Ukrainos Prezidentas Petro Porošenka Kijeve pasibaigus istoriniam ortodoksų sinodui paskelbė apie atskiros...

Verslo aplinka
2018.12.15
Inovacijos iš esmės transformuos mūsų kasdienį apsipirkimą 3

Prekybos sektoriuje vis didesnį vaidmenį vaidina ne parduodamas produktas, o pirkėjo patirtis įsigyjant jį.

Lietuva suteikė politinį prieglobstį dar vienam aktyvistui iš Rusijos 3

Lietuva šią savaitę suteikė politinį prieglobstį dar vienam aktyvistui iš Rusijos.

Verslo aplinka
2018.12.15
Kiek pinigų reikia oriam pragyvenimui Vilniuje, Rygoje ir Taline 28

Kiek skirtingose Baltijos šalių sostinėse reikia uždirbti, kad galėtum gyventi oriai, ir kiek žmonių...

Vadyba
2018.12.15
Kandidatų į prezidentus varžybose pirmauja G. Nausėda ir I. Šimonytė – apklausa 14

Tarp kandidatų į prezidentus daugiausia paramos sulaukia ekonomistas Gitanas Nausėda ir parlamentarė Ingrida...

Verslo aplinka
2018.12.15
Apklausa: populiariausi išlieka konservatoriai ir valstiečiai 4

Populiariausiomis tarp partijų išlieka opoziciniai konservatoriai ir valdantieji „valstiečiai“, rodo...

Verslo aplinka
2018.12.15
Mokytojų streikai kirto per S. Skvernelio reitingus 3

Dėl mokytojų streiko smuko ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio populiarumas – palankiai vertinančių jo...

Verslo aplinka
2018.12.15
Apeliacinis teismas neleido „tvarkiečiams“ naudoti 359.000 Eur 1

Lietuvos Apeliacinis teismas penktadienį atmetė partijos „Tvarka ir teisingumas“ skundą dėl teismo sprendimo...

Verslo aplinka
2018.12.14
Populiariausi – konservatoriai ir „valstiečiai“, auga socdemai 

Lapkritį truputį pakilo opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) reitingas, tačiau juos ir toliau...

Verslo aplinka
2018.12.14
JK premjerės žygis į Briuselį – nesėkmingas 13

Theresos May, JK premjerės, žygis į Briuselį ir prašymas padėti jai užsitikrinti savo parlamento paramą...

Verslo aplinka
2018.12.14
G. Landsbergis aiškinosi teismui dėl pažinties su R. Kurlianskiu  1

Koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas penktadienį apklausė...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau