Rezervas sunkmečiui užsimetė tarp Briuselio ir Santariškių

Publikuota: 2017-11-30
Dalius Simėnas, „Verslo žinių“ apžvalgininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Dalius Simėnas, „Verslo žinių“ apžvalgininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Ekonomikai šylant Vyriausybė akcentuoja, kad „pirmo nedeficitinio“ ir „socialiai jautriausio“ biudžeto išlaidos kitąmet, planuojama, labiausiai augs socialiniai atskirčiai mažinti ir krašto apsaugai stiprinti.

Tai yra labai svarbu atsižvelgiant į šalies demografinę padėtį ir geopolitinę aplinką. Deja, svarstant kitų metų biudžetą antrame plane liko finansų drausmė, kuri paprastai prisimenama tik per krizes.

Šiandien Vyriausybė imasi tobulinti 2018 m. biudžeto projektą ir numato apsvarstyti pagal Seimo narių pageidavimus daugiau nei 600 mln. Eur padidinti biudžeto išlaidas. Be to, politinėje darbotvarkėje greta jau suplanuoto pensijų, išmokų už vaikus, pedagogų, dėstytojų ir mokslininkų bei tarnautojų algų didinimo, „lyg Pilypas iš kanapių“ išdygo atlyginimų kėlimo 30% medikams nuo sausio 1 d. klausimas.

Jei rezervo nėra, patenkinti alkstančius turint ribotus išteklius valstybėje galima tik dviem būdais.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Toliau didinant išlaidas (skolinantis arba keliant mokesčius). Arba suplanuotas lėšas nukerpant vieniems ir atiduodant kitiems. Tiesa, tokiu atveju visi patenkinti tikrai nebus. Artėjant rinkiminei savivaldybių, Prezidento, Seimo rinkimų darbotvarkei, valdžios politikams tai nėra išeitis.

Todėl Vyriausybė šiandien susiduria su dideliu spaudimu ar pagunda (čia jau kaip kam) toliau didinti išlaidas, bet kartu stengiasi pabrėžtinai parodyti Briuseliui, kad laikomasi fiskalinės drausmės.

Finansų ministerija praėjusią savaitę išplatino pranešimą, kad Europos Komisijos vertinimais Lietuvos biudžeto projektas pirmą kartą „visiškai atitinka fiskalinės drausmės reikalavimus.“

Tačiau nacionalinių institucijų – Valstybės kontrolės (VK) ir Lietuvos banko – vertinimai rodo, kad taip vadinamoji išlaidų augimo ribojimo taisyklė išjungta, švelniai tariant, nepagrįstai.

Taisyklę „išjungė“ nepagrįstai

Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme numatyta, kad išlaidų ribojimo taisyklė netaikoma, jeigu numatomas valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmis yra teigiamas ir sudaro bent 1 proc. punktą BVP, t. y. tokiu dydžiu mažėja biudžeto deficitas.

Finansų ministerija tą postūmį suskaičiavo nuo Stabilumo programoje dar š. m. kovą projektuoto 0,4% biudžeto deficito. Tačiau jau žinoma, kad šių metų biudžete bus apie 0,1% perteklius. Vadinasi, norint netaikyti išlaidų ribojimo taisyklės, reikėtų sukaupti ne 0,6% BVP arba 240 mln. Eur dydžio perteklių, koks numatytas kitų metų biudžete, o 1,1% BVP rezervą (apie 440 mln. Eur).

Tęsinys po grafiku

[infogram id="ced3d773-64e6-4c1b-af9d-257a5adb38c9" prefix="xmT" format="interactive" title="2018 m. biudžetas- išlaidos"] 

Kas yra teisus?

Tai kas dabar yra teisus – Briuselis ar vietiniai fiskalinės drausmės šaukliai?

Europos Komisija iš esmės rūpinasi, kad euro zonos valstybių narių skola išliktų tvari: Lietuvos atveju taip ir yra, skolinimosi apetitas pastaraisiais metais mažėjo, skolos aptarnavimo kaštai taip pat, tad prognozuojama, kad bendra valstybės skola artimiausiais metais nukris žemiau 40% BVP slenksčio (kai euro zonos narėms raudonoji linija brėžiama ties 60%).

Kaip aiškina Valstybės kontrolės specialistai, esminis skirtumas tarp ES ir Lietuvos išlaidų augimo ribojimo taisyklių yra tai, kad Lietuvoje greta valstybės skolos tvarumo, ko reikalauja Briuselis, siekiama vykdyti anticiklinę fiskalinę politiką, t. y. gerais laikais sukaupti rezervą, kuriuo būtų pasinaudojama nuosmukio metu.

Pagal Valstybės kontrolės vertinimus to Vyriausybė siekia, bet nepakankamai. VŽ skaičiavimais, jei būtų laikomasi Konstitucinio įstatymo, kitąmet į rezervą turėtų nugulti maždaug 200 mln. Eur daugiau nei dabar yra suplanavusi Vyriausybė.

Geroji ir įprastinė praktika yra kitų metų biudžetus formuoti atsižvelgiant į paskutinius turimus einamųjų metų pajamų surinkimo rodiklius.

Kodėl Finansų ministerija šįkart pasirinko priešingai?

Kol Stabilumo programos rodikliai nėra nešališkai įvertinti, o jie šiuo metu nėra, pasak Astos Kuniyoshi, VK Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorės, „yra galimybė programoje sąmoningai įrašyti einamųjų metų pablogintą rodiklį, nuo kurio padaryti 1 proc. punkto BVP teigiamą postūmį yra lengviau“.

Šapoka: „greitojo kredito nereikės“

Bet Vilius Šapoka, finansų ministras, šmaikštauja, kad jei pasaulyje įvyktų kokie neramumai, mums nereikės ieškoti greitojo kredito, nes „biudžetas suplanuotas atsakingai”.

Taip, tarsi, pamėtėjama akmenų į opozicijoje esančių konservatorių daržą, kurie brangiai skolindamiesi tarptautinėse finansų rinkose 2009-2010 m. iš esmės srėbė socialdemokratų mažumos vyriausybės ir Vilijos Blinkevičiūtės (tuometinės socialinės apsaugos ministrės 2000-2008 m.) privirtą košę, kai ne pagal valstybės išgales didintos pensijos ir tarnautojų atlyginimai. Ta košė, pagardinta pasauline finansų krize, 2008 m. rudenį baigėsi Algirdo Šemetos naktine mokesčių reforma, kuri nulėmė ketverių metų „diržų veržimosi” politiką.

Tai kaip tuomet turėtų elgtis išmintingas žmogus, kad po smagaus vakarėlio, kitą rytą neskaudėtų galva, kad turėtų iš ko pataisyti sveikatą? Atsakymas paprastas: kaupti pinigus galimam sunkmečiui.

Savo ruožtu ekspertų klausiame: kokio dydžio  Vyriausybė turėtų sukaupti „pagalvę“, kad valstybė sunkmečiu galėtų išvengti „greitojo kredito”, o jos gyventojai ir verslas kitos naktinės mokesčių reformos?

Rezerve – bent 2 mlrd. Eur

Siekiant subalansuoti viešuosius finansus valdžios sektoriaus išlaidos 2010 m., palyginti su 2008 m., buvo apkarpytos maždaug 2 mlrd. Eur. Tai Lietuvos banko ekonomistų teigimu ir galėtų būti ta orientacinė minimali suma, į kurią reikėtų lygiuotis kaupiant rezervą sunkmečiui.

„Tačiau tai nereiškia, kad kito ekonomikos sulėtėjimo ar nuosmukio metu būtent tokios sumos Lietuvai pakaktų tam, kad nereiktų mažinti išlaidų“, - sako Vaidotas Tuzikas, Lietuvos banko vyriausiasis ekonomistas. Vien jau dėl kainų lygio pokyčio, 2 mlrd. Eur perkamoji galia, pavyzdžiui, 2028 m. bus menkesnė nei 2008 m. Vadinasi, teks kaupti dar daugiau.

Tyko „dvigubo šoko“ grėsmė

O pati krizė gali atsiristi gerokai anksčiau nei hipotetiniai 2028-ieji, tad budrumas nepakenktų. Tiesa, ekonomistai kol kas nesutaria, ar ultražemų palūkanų aplinka, sukėlusi finansinio turto kainų burbulus, palūkanoms pajudėjus į viršų, sukels ir rimtų korekcijų rinkose, o šios iššauks realiosios ekonomikos lėtėjimą.

Kita vertus, VK ekspertai atkreipia dėmesį, kad rizikos veiksnių balansas šiuo metu išlieka neigiamas. Ateities sandorių rinkose fiksuojamos kainos, Europos centrinio banko prognozės rodo tikėtiną ženklų JAV dolerio nuvertėjimą euro atžvilgiu. To nematyti projektuojamo 2018 m. biudžeto projekto prielaidose. Pastarasis rengtas pagal Finansų ministerijos 2017 m. rudens ekonominės raidos scenarijų.

Išsipildžius JAV dolerio nuvertėjimo prognozei (nuo 1,08 USD už eurą 2017 m. iki 1,23 USD už eurą 2019 m.), Lietuvos eksportuotojai vidutiniu laikotarpiu prarastų savo gaminamos produkcijos konkurencingumą ne euro zonos šalyse. Nukentėtų ir kitos euro zonos valstybės, tad Lietuvos ekonomikai tai būtų „dvigubas šokas“ dėl prarasto konkurencingumo ir silpnesnės bendros išorės paklausos.

Išlaidos jau pramušė lubas

Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus (įskaitant valstybės, savivaldybių, „Sodros“, PSDF biudžetus) pajamos 2018 m. sieks 16,1 mlrd. Eur, o išlaidos - 15,8 mln. Eur arba bus 6,4% didesnės nei 2017 m.

Finansų ministerija tvirtina, kad kitų metų išlaidos yra ribojamos didžiausiu leistinu augimo procentu. Tokį leistiną išlaidų didėjimą apskaičiavo ministerija ir Europos Komisija, vadovaudamosi Stabilumo ir augimo paktu.

Savo ruožtu viešųjų finansų ekspertų vertinimu, tvarus valdžios sektoriaus išlaidų augimas vidutiniu laikotarpiu yra toks, kuris neviršija nominaliojo BVP metinio augimo. Toks išlaidų augimas paprastai užtikrina, kad tam tikroje valstybėje neblogėja struktūrinis valdžios sektoriaus balansas.

Finansų ministerija pati prognozuoja, kad šalies BVP augimas einamosiomis kainomis sulėtės nuo 6,5% 2017 m. iki 5,3% 2018 m. ir toliau lėtės iki 4,1-4,3% rinkiminiais 2019-2020 m.

Taigi, matyti, kad 2018 m. planuojamas biudžeto išlaidų augimas gali būti jau netvarus.

Tad prieš dalinant į kairę ir į dešinę pakilimo metais reikėtų pagalvoti, kaip tą patį finansavimo lygį išlaikysime sunkmečiu.

Bet kam gi tai rūpi? Tai ko gero bus jau kitos valdžios galvos skausmas.

[infogram id="lietuvos_biudzeto_balansas" prefix="LTI" format="interactive" title="Ekonomika: Lietuvos biudžeto balansas"]

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
R. Paulas. Lietuvos IT – „amazing“. Bet ar nepritrūks talentų? 2

Lietuva JAV tebeturi žinomumo problemą – tiek apskritai kaip šalis, tiek, juo labiau, kaip investavimo...

Nuomonės
15:35
Šalies vadovai pirmadienį aptars sankcijas Kaliningrado tranzitui 1

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį su kitais šalies vadovais aptars kilusią įtampą dėl Europos Sąjungos...

Dėl išpuolio Osle areštuotas įtariamas islamistų teroristas

Po dviejų žmonių gyvybes nusinešusio šeštadienio išpuolio Oslo centre norvegų policija areštavo „islamistiniu...

J. Bidenas: Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje Vakarai turi išlikti vieningi

JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui pareiškė, kad Vakarai turi...

G-7 šalys uždraus aukso importą iš Rusijos

Didžiojo septyneto (G-7) valstybės uždraus Rusijos aukso importą, siekdamos sugriežtinti sankcijas Maskvai...

JAV priėmus moterų teisę į abortus panaikinantį sprendimą, šalyje tęsiasi protestai

Teisės į abortą gynėjai šeštadienį Amerikoje antrą dieną protestavo prieš istorinę Aukščiausiojo Teismo...

Vokietijoje prasideda G-7 viršūnių susitikimas

Didžiojo septyneto (G-7) šalių lyderiai sekmadienį pradeda susitikimą, kurio metu tarsis dėl strategijų, kaip...

Sekmadienį baigiasi laikas pasirinkti nepriklausomą tiekėją 1

Sekmadienį baigiasi terminas, kai antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojai turi pasirinkti...

Infliacija pasauliui smogė ne vienodai – kai kurios šalys patiria mažesnį spaudimą Premium

Vakarų lyderiai dažnai pabrėžia, kad pastaruoju metu fiksuojamas kainų šuolis yra pasaulinis reiškinys,...

R. Meilutytė – pasaulio čempionė 5

Pasaulio plaukimo čempionate Budapešte Rūta Meilutytė iškovojo aukso medalį.

Verslo aplinka
2022.06.25
R.T. Erdoganas paragino Stokholmą imtis veiksmų išsklaidyti Turkijos būgštavimus dėl narystės NATO 1

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šeštadienį leido suprasti, kad kol kas nepasiekta pažangos...

Verslo aplinka
2022.06.25
Kauno savivaldybė Kėdainių tilto konkursą planuoja skelbti liepą 2

Kauno savivaldybė vadinamojo Kėdainių tilto per Nemuną konkursą rengiasi skelbti jau liepos mėnesį.

Statyba ir NT
2022.06.25
Vokietijoje besirenkančius G-7 lyderius pasitinka protestai

Dešimtys tūkstančių protestuotojų šeštadienį turėtų susirinkti Miunchene, Didžiojo septyneto (G-7) lyderiams...

Verslo aplinka
2022.06.25
VŽ infografika: kur Europoje nepageidaujamas „Huawei“ Premium

Kinijos telekomunikacijų milžinė „Huawei“ praėjusio dešimtmečio pradžioje tapo pasauliniu savo sektoriaus...

Inovacijos
2022.06.25
J. Borrellis: branduolinės derybos su Iranu bus atnaujintos artimiausiomis dienomis

Prieš tris mėnesius įstrigusios derybos dėl Irano branduolinės sutarties atgaivinimo bus atnaujintos...

Verslo aplinka
2022.06.25
Eksporto rinkų paieškos: 400 įmonių, 250 renginių

Įmonių naujų užsienio rinkų paieškai ir esamų eksporto rinkų plėtrai pagal priemonę „Naujos galimybės LT“,...

Gazelė
2022.06.25
Vytį bus galima naudoti ant transporto priemonių numerių

Kiek daugiau nei po metų ant motorinių transporto priemonių ir jų priekabų valstybinio registracijos numerio...

Logistika
2022.06.25
Ukrainos kariuomenė: apšaudymas susijęs su Kremliaus pastangomis įtraukti Baltarusiją į karą

Ukrainos šiaurinės ir šiaurės rytinės sritys šeštadienį ryte patyrė Rusijos „masinį bombardavimą raketomis“,...

Verslo aplinka
2022.06.25
JAV Kongresas priėmė pirmąjį per kelis dešimtmečius svarbų ginklų kontrolės įstatymą 1

JAV įstatymų leidėjai penktadienį nutraukė beveik tris dešimtmečius trukusį teisėkūros paralyžių šaunamųjų...

Verslo aplinka
2022.06.25
Atliks tyrimą, kokia paskiepytųjų dalis persirgo koronavirusu

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siekia išsiaiškinti, kokia paskiepytųjų nuo koronaviruso dalis persirgo...

Verslo aplinka
2022.06.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku