ES viršūnių susitikimas baigėsi Rusijos nemininčia deklaracija

Europos lyderiai po tam tikrų nesutarimų galiausiai pasirašė galutinę susitikimo deklaraciją. Kaip pažymėjo Donaldas Tuskas, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, tai buvo kompromisinis dokumentas, o jis pats siekė ambicingesnio jo turinio. Jame niekaip nėra minima Rusija bei jos vykdoma agresija Ukrainoje ar įvykdyta Krymo aneksija.

Apie Maskvos veiksmus spaudos konferencijoje atskirai kalbėjo p. Tuskas, pasmerkęs agresiją prieš Ukrainą bei pažymėjęs, kad Rytų partnerystės valstybių geriausią ateitį užtikrins kuo artimesni ryšiai su ES.

Tuo tarpu Angela Merkel, Vokietijos kanclerė, penktadienį kalbėjo, kad šios šešios valstybės yra labai svarbios pačios Europos saugumui, tačiau Rusijos nepaminėjo. Tiesa, vėliau ji atskirai susitiko su Petro Porošenko, Ukrainos prezidentu, ir aptarė padėtį Ukrainos Rytuose.

Diplomatai teigia, kad niekaip neminėti Rusijos ir karo Ukrainoje, nusinešusio per 10.000 gyvybių, buvo sąmoninga strategija susitikimo metu. Vien penktadienį, kol Briuselyje posėdžiavo politikai, per susirėmimus žuvo penki Ukrainos kariai.

Tokia pozicija gerokai skiriasi nuo paskutinio 2015-ųjų metų susitikimo, kai Rusijos agresija buvo atvirai smerkiama.

Galutinėje susitikimo rezoliucijoje buvo sutarta dėl 20 tikslų Ukrainai, Gruzijai, Moldovai, Armėnijai, Azerbaidžanui ir Baltarusijai, kurie turėtų būti įgyvendinti iki 2020-ųjų. Tai turėtų padėti šioms valstybėms pažaboti korupciją, sustiprinti teisės viršenybę, modernizuoti ekonomiką.

ES tikisi, kad šių valstybių gyventojų kasdienio gyvenimo pagerėjimas ir tokios priemonės, kaip studentų išvykos pagal „Erasmus+” programą, paskolos smulkiam ir vidutiniam verslui, tarptinklinio ryšio su ES tarifų mažinimas ar policijos bendradarbiavimas, paskatins juos labiau atsigręžti į Vakarus.

Briuselis pažymėjo, kad šešių valstybių programa nėra skirta kuriai nors vienai konkrečiai šaliai. Tiesa, dokumente išskiriamos trys valstybės – Ukraina, Moldova ir Gruzija, pripažįstant jų „Europos siekį ir pasirinkimą“.

Tuo tarpu Moldova ir Ukraina prieš susitikimą užsiminė, kad jos norėtų išgirsti konkretesnių pažadų dėl narystės perspektyvos, kadangi priešingu atveju šių valstybių gyventojai gali nusisukti nuo Europos ir pasirinkti Baltarusijos kelią.

„Tai nėra ES plėtros ar priėmimo į Bendriją susitikimas“, - jų viltis dar atvykdamas į posėdį gesino Jeanas Claude‘as Junckeris, Europos Komisijos pirmininkas.

Per ES rytų partnerystės viršūnių susitikimą buvo pasirašyta nauja Armėnijos ir ES partnerystės ir bendradarbiavimo sutartis.

VŽ jau rašė, kad Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė, penktadienį atvykusi į Briuselį pažymėjo, kad Ukraina turi sparčiau ir ryžtingiau vykdyti reformas, nes tik tai jai gali atverti narystės ES perspektyvą.

Paklausta, kaip ji vertina Kijevo norą, kad šio susitikimo galutinėje deklaracijoje būtų ir aiški nuostata dėl būsimos Ukrainos narystės ES, p. Grybauskaitė atsakė: „Toks Ukrainos užsispyrimas yra gerai. Bet, turbūt, svarbiausia ne gauti kažkokias garantijas kažkur patekti, o būti užsispyrusiai savo reformų vykdymo atžvilgiu.“

Ponia Grybauskaitė taip pat gana skeptiškai įvertino galimybę steigti naują europiečių ir kitų tarptautinių finansinių donorų fondą, dar vadinama Ukrainos „Maršalo“ fondu, kuris papildomais milijardais padėtų Ukrainos smulkiajam ir vidutiniam verslui. Ji pažymėjo, kad jau dabar yra sukurta įvairių instrumentų, kurie yra naudojami lėšoms skirti, o Ukraina yra paėmusi tik du trečdalius iš tų 12 mlrd. Eur, kurie yra jai skirti.

Lietuvos vadovė pakomentavo ir Aleksandro Lukašenkos, Baltarusijos prezidento, nedalyvavimą penktadienio susitikime. Jos teigimu, tai yra įrodymas, kad Baltarusijoje iš esmės šeimininkauja Maskva.

ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimas rengiamas kas dvejus metus.