Gyvenamosios vietos registravimo tvarka – ne tokia griežta

Dar nuo 2016 m. turėjo įsigalioti naujos redakcijos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas, numatantis, kad gyventojai bus išbraukti iš gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų sąrašo. Tačiau jo įsigaliojimas buvo nukeltas 2 kartus, nes iki šiol dešimtys tūkstančių gyventojų tebėra nenurodę savo faktinės gyvenamosios vietos.

Pastarasis šio įstatymo įsigaliojimo nukėlimas baigiasi 2018 m. sausio 1 d. Tačiau, Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teigimu, šiuo metu Lietuvoje vis dar yra net 66.591 savo gyvenamosios vietos nenurodžiusių asmenų. Visi jie nuo 2018-ųjų pradžios galėjo netekti socialinių išmokų.

„Su akivaizdžiomis problemomis dėl realios gyvenamosios vietos nenurodžiusių asmenų susiduria Lietuvos savivaldybės. Neturėdamos tikslių duomenų, savivaldybės negali planuoti esamų ir ateityje numatomų teikti viešųjų paslaugų. Problema labai ryški užtikrinant vaiko teisių apsaugą – sudėtinga tinkamai vertinti ir reaguoti, kai šeimos su nepilnamečiais vaikais gyvena „prie savivaldybės“, be konkretaus adreso“, – trečiadienį išplatintame pranešime spaudai rašo VRM.

Vyriausybės posėdyje ministerija pateikė naują siūlymą dėl Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo taikymo. Jis perduotas Seimui priimti skubos tvarka, kad įsigaliotų ne vėliau kaip nuo 2018 m. sausio 1 d.

„Pagal mūsų pateiktą siūlymą, gyventojai, kurie dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių neturi galimybės pateikti savo gyvenamąją vietą, tačiau pageidauja būti sąraše „prie savivaldybės“, seniūnijoms turės pateikti atitinkamus dokumentus. Gyventojai turės patvirtinti jų ekonominius, socialinius ar asmeninius interesus konkrečioje savivaldybėje. Taip pat numatoma, kad tokie gyventojai turės nurodyti savo faktinės gyvenamosios vietos adresą, kurį patikslinti privalės kas pusę metų“, ¬– pranešime spaudai cituojamas Darius Urbonas, vidaus reikalų viceministras.

Pasak jo, akivaizdu, kad Lietuvos gyventojų skaičius mažėja dėl emigracijos, o naujai pastatytų būstų kiekis nuolat auga, „todėl situacija, kai kas 20 Lietuvos gyventojas yra įrašytas į apskaitą „prie savivaldybės“ kaip neturintis gyvenamosios vietos, neatspindi tikrosios situacijos valstybėje“.

„Laikas įvardinti, kad didžioji dalis tų žmonių realiai gyvena būstuose, tačiau faktinio adreso nepateikia“, – pabrėžė p. Urbonas.

„Realios gyvenamosios vietos nurodymas svarbus valstybei siekiant užtikrinti sklandų paslaugų teikimą. Skaičiavimai ir prognozės turi būti paremti tiksliais duomenimis, kitu atveju gauname iškreiptą vaizdą ir neracionaliai panaudojamos valstybės ir savivaldybių lėšos. Labai svarbu ir tai, jog būtų geriau užtikrinama vaiko teisių apsauga, kai žinoma reali jų gyvenamoji vieta“, – pridūrė jis.

„Akcentuotina, kad asmenys, nuomojantys būstą ir pateikę seniūnijai paprastą rašytinę būsto nuomos sutartį, gali būti įtraukiami į registrą tuo adresu nuomos sutarties terminui. Tokiu būdu užtikrinama asmenų teisė nurodyti savo realią gyvenamąją vietą. Be to, faktinės gyvenamosios vietos nurodymas leis išvengti piktnaudžiavimo įvairiomis lengvatomis, tačiau bus siekiama užtikrinti, kad gyventojai nesusidurtų su problemomis gaudami įvairias socialines išmokas, pašalpas, registruodami vaikus į darželius ar mokyklas“, – pranešė VRM.

Bus įvesta ir tikslesnė benamių gyventojų apskaita, tvirtina ministerija: „Pastarieji asmenys savivaldybėms turės nurodyti adresą įstaigos, pvz., nakvynės namų ar labdaros valgyklos, nevyriausybinės organizacijos, kurioje jie gauna socialines paslaugas, kad prireikus juos būtų galima rasti.“

Kartu numatyta, jog 2018 m. sausio 1 d. visi asmenys, nenurodę realios gyvenamosios vietos, bus išbraukti iš gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašo.

„Ministerija atkreipia visuomenės dėmesį, kad vis dar gajus įsitikinimas, jog gyvenamosios vietos pateikimas suteikia nuomininkui turtines teises į savininko būstą, yra klaidingas. Nepilnamečių nuomininkų vaikų nurodymas būste taip pat nesuteikia jokių teisių ir neapsunkina disponavimo nuosavu būstu“, – pabrėžiama VRM pranešime spaudai.