Naują Lietuvos pašto vadovą tikimasi paskirti gruodį
Trečiadienį VŽ gavo atsakymą iš Susisiekimo ministerijos apie jau kelis mėnesius užtrukusį Lietuvos pašto naujojo generalinio direktoriaus paskyrimo procesą. Ministerijos atsakyme primenama, kad „direktoriaus atranką vykdo profesionali personalo atrankos įmonė, kuri turės pateikti stipriausių kandidatų sąrašą naujai išrinktai šios akcinės bendrovės valdybai“. Ši ir bus atsakinga už Lietuvos pašto vadovo paskyrimą.
Tuo metu už bendrovės valdybos naujųjų narių paskyrimą yra atsakinga pati Susisiekimo ministerija. „Šiuo metu dar vyksta valdybos narių atranka. Į valdybą numatoma paskirti 4 nepriklausomus narius ir 1 Susisiekimo ministerijos atstovą“, – rašoma Audronės Filimanavičienės, Susisiekimo ministerijos Komunikacijos ir protokolo skyriaus vyr. specialistės, pasirašytame atsakyme VŽ.
„Tikimasi, kad naujai išrinkta AB Lietuvos pašto valdyba sprendimą dėl šios bendrovės generalinio direktoriaus paskyrimo priims dar šių metų gruodžio mėnesį“, – priduriama jame.
Ministerija informavo, kad iki šios dienos yra gauta daugiau kaip 20 paraiškų kandidatų, pretenduojančių užimti Lietuvos pašto vadovo postą.
„Pažymėtina, kad Susisiekimo ministerija tiesiogiai nedalyvaus AB Lietuvos pašto vadovo skyrimo procese, tačiau bus reikalaujama aukščiausio skaidrumo ir profesionalumo standartų tiek iš naujai suformuotos valdybos narių, tiek iš naujojo generalinio direktoriaus“, – rašoma VŽ pateiktame ministerijos atsakyme.
Laikinai Lietuvos paštui vadovauja Inga Visockytė, iki šių metų vasaros ėjusi Lietuvos pašto Teisės departamento vadovės pareigas.
Lietuvos paštas nuolatinio vadovo neturi nuo š. m. rugpjūčio pradžios, kai iš generalinio direktoriaus pareigų buvo atleista Lina Minderienė. Apie atleidimą paskelbta po to, kai Lietuvos bankas pareiškė, kad Lietuvos pašte nėra tinkamai vykdoma pinigų plovimo prevencija, tai pat netinkamai valdomos informacinių technologijų rizikos. Pinigų plovimo prevencijos nuostatų pažeidimus aptiko ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba.
Rugsėjį atsistatydino ir bendrovės valdyba. Jau tuomet Susisiekimo ministerija paskelbė, kad jau pradėta formuoti nauja įmonės valdyba. Tačiau šis procesas per tris mėnesius taip ir nebuvo baigtas.
Vis tik neoficialiai kalbama, kad aplinkybės dėl pinigų prevencijos Lietuvos pašte tėra epizodas paslėpti galimas tikrąsias šios bendrovės vadovybės pokyčių priežastis, o viena jų – dabartinės valdančiosios daugumos nenoras tęsti pašte vykdytų reformų. Stabdyti pertvarką ir pakoreguoti ją dar šiemet vasario pradžioje privertė valdančioji Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Tuomet šios partijos frakcija Seime pranešė, kad jos „sprendimu stabdomas Lietuvos pašto projektas „Ateities laiškininkas“, kuriuo buvo siekiama naikinti Lietuvos pašto filialus visoje šalyje“. „Valdančiosios frakcijos vertinimu, tai būtų dar vienas smūgis šalies regionams“, – rašyta frakcijos pranešime.
Vėliau pavasarį valdantieji pažadėjo nestabdyti, bet bendrovę įpareigojo pertvarką vykdyti lėčiau ir apdairiau. Ramūnas Karbauskis, valstiečių-žaliųjų lyderis, tada teigė, kad frakcija pritaria Lietuvos pašto siekiui gerinti veiklos rezultatus, tačiau akcentavo, kad Lietuvos pašto tinklo optimizacija nėra tinkamiausias kelias valstybės įmonei, atliekančiai ir socialinę funkciją.
[infogram id=“09eaa795-24eb-47bd-8977-585603d57591“ prefix=“tc2“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: AB Lietuvos pašto finansiniai rezultatai 2017 m. I pusm.“]
