Aiškinosi, kurias depolitizuotas valstybės įmones privatizuoti

Publikuota: 2017-11-08
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios nare siekia tapti Lietuva, sausio pabaigoje numato įvertinti, ar tinkamai įgyvendinta rekomendacija iš valstybės valdomų įmonių (VVĮ) atšaukti politikus. Pastarieji sprendžia, kurias jų bus galima vėliau privatizuoti.

Lietuva įsipareigojo iki 2018 m. užtikrinti, kad VVĮ valdybose neliktų viceministrų, ministrų patarėjų ar kitų politinio pasitikėjimo pareigūnų. Taip pat nuo kitų metų įsipareigota VVĮ valdybose turėti daugiau nei pusę nepriklausomų valdybų narių.

nuotrauka::1left

„EBPO negalvoja, kad rekomendacija depolitizuoti valstybės valdomas įmones yra pilnai įgyvendinta ministerijų lygmeniu. Sausio pabaigoje pasižiūrėsime, kaip vykdoma ši rekomendacija“, – šiandien Seime vykstančioje VVĮ valdysenos konferencijoje sakė Danielis Blume’as, EBPO vyriausiasis politikų analitikas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Lina Sabaitienė, ūkio viceministrė, sakė, kad siekis depolitizuoti VVĮ valdybas, atsisakant politikų jose, išlieka. 

„Tikėdamiesi sulaukti pakvietimo į  EBPO kitų metų birželį esame ir toliau įsipareigoję diegti įmonių valdymo gerąją praktiką Lietuvoje“, - sakė p. Sabaitienė.

Nepriklausomi tik popieriuje? 

Šiuo metu kandidatų atranka vykdoma į steigiamos VĮ „Valstybinė miškų urėdija“, Klaipėdos uosto, „Lietuvos geležinkelių“ ir kitas didžiųjų VVĮ valdybas.

Pono Blume’o teigimu, labai svarbu užtikrinti, kad valdybų nariai (ne valstybės tarnautojai) iš tiesų būtų nepriklausomi ne tik nuo VVĮ vadovybės, bet taip pat nesusiję su akcininkei (valstybei) įmonėje atstovaujančiomis ministerijomis.

Virginijus Sinkevičius, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, pripažino, kad atrankos procese ministerijos daro įtaką, nes atrankos pabaigoje ne kas kitas, o „ministras pasirašo, kas bus valdyboje“.

Kita problema su, pavyzdžiui, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (Klaipėdos uostu), ką tik įkurta VĮ „Kelių priežiūra“ ir kitomis VĮ: ten vadovą skiria įmonę kuruojančios ministerijos vadovas, todėl, kad tokia praktika keistųsi, būtina keisti įstatymus. Atsisakyti VĮ statuso, kuris suteikia didesnes teises į įmonę kištis politikams, yra viena EBPO rekomendacijų Lietuvai.

Dainius Kreivys, Seimo narys, konservatorius ir buvęs Ūkio ministras, samprotavo, kad VVĮ valdybų narių atrankos komitetai turėtų būti nepriklausomi ir atlikti tą atranką be politikų įsikišimo.

„Be to, turime turėti interesų deklaravimą valdybų nariams. Šiandien to neturime“, - sako jis.

Kokias VVĮ verta privatizuoti

Virginijus Sinkevičius sakė, kad su stojimu į EBPO „pagaliau pradedame aiškiai apibrėžti vienodas žaidimo taisykles VVĮ ir privačioms bendrovėms ir kad konkurencija rinkoje ateityje nebus iškraipoma“.

Kartu diskusijos dalyviai kėlė klausimą, kurias VVĮ reikėtų palikti valstybės nuosavybėje, o kurias privatizuoti.

Ponas Kreivys sakė „nematąs didelės tragedijos“, kad tos įmonės, kurios teikia rinkoje prieinamas paslaugas,  būtų privatizuotos, pvz., „Geoterma“ ar žemės ūkio įmonės. 

Su juo sutiko Rasa Budbergytė, Seimo narė, socialdemokratė, ir atkreipė dėmesį, kad „ypatingai apstu“ tokių įmonių savivaldybėse, tad „ten reikia pasižiūrėti principingai“.

Ponas Sinkevičius, valstiečių-žaliųjų atstovas, teigė, kad strateginę reikšmę valstybei turinčios įmonės (energetikos, susisiekimo, infrastruktūros) neturėtų būti įtrauktos į privatizuotinųjų sąrašą.

„Kokios yra alternatyvos? Turime tą patį nustekentą  „Vilniaus oro uostą“. Tai čia tiktų daug kartų mūsų aptarta koncesija“, – sakė p. Sinkevičius.

nuotrauka::2right

Rinkų ekspertai nuolat pabrėžia, kad biržoje galėtų būti išplatinta AB Lietuvos paštas akcijų emisija, kuri papildytų jau šiuo metu listinguojamas energetikos VVĮ (ESO, „Amber Grid“, „Litgrid“, „Lietuvos ener­gijos gamybą“, „Klaipėdos naftą“)

Tačiau politikai mano kitaip. Tas VVĮ, kurioms pavesta vykdyti specialius įpareigojimus, pavyzdžiui, „Lietuvos geležinkeliams“ vežti keleivius, ar„Lietuvos paštui“ regionuose užtikrinti laiškų ar prenumeratos išvežiojimą, p. Kreivio nuomone, reikėtų ne privatizuoti, o deramai finansuoti iš biudžeto, kas šiuo metu daroma tik iš dalies. Joms neturėtų būti keliami aukšti grąžos reikalavimai, o siekiama palankių kainų vartotojams. 

„Tad tokių įmonių nebūtų prasmės listinguoti biržoje, nes siektina maža grąža reikštų ne ką kitą, o smulkiųjų akcininkų apgaulę“ - sakė buvęs ūkio ministras.

Virgilijus Poderys, Seimo energetikos komisijos vadovas, ragino prisiminti, kad daugelį privatizuotų energetikos įmonių, išskyrus sėkmingą „Lietuvos telekomo“ privatizavimą (dabartinė „Telia Lietuva“), teko atpirkti, todėl ragino išmokti pamoką ir išsigryninti valstybei tikslus, jei būtų vykdoma kitų VVĮ privatizacija.

Petras Čėsna, AB „Energijos skirstymo operatorius“ nepriklausomas vadybos narys, sakė nesuprantantis, kodėl valstybei būtina turėti 95-100% VVĮ akcijų, jei kontrolę galima turėti ir su mažiau, valdant, kad ir 2/3 akcijų.

Pavle'as Djuricius, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko ekspertas, pabrėžė, kad investuotojui nebūtų patrauklu įsigyti VVĮ akcijų žinant, kad kontrolę vistiek išlaikys „neprognozuojamas akcininkas“, todėl rekomendavo apsisprendus parduoti didesnį nei 50% valstybės valdomą akcijų paketą.

Diskusijos dalyviai taip pat pasigedo aiškiai valstybės interesus atstovaujančių ministerijų surašytų lūkesčių, t.y. ko iš konkrečios VVĮ siekia akcininkas.

nuotrauka::3

„Yra susidariusi į parodiją panaši padėtis, kai VVĮ vadovai patys suformuoja savininko lūkesčių laiškus“, – sakė p. Kreivys.

Pasak jo, aiškių akcininko lūkesčių VVĮ iki šiol neturi todėl, kad nėra atskirų sektorių, pavyzdžiui, transporto strategijų.

„Pažiūrėkite, kokias strategijas turi estai, ten ir problemų su savininko lūkesčių laiškais VVĮ nėra“, - tęsė p. Kreivys.

Pasigedo deramo atlygio

Savo ruožtu konferencijoje diskutavę VVĮ atstovai klausė, kaip turi būti atlyginama profesionalams, dirbantiems VVĮ valdybose, stebėtojų tarybose.

„Gal valstybė ir džiaugiasi, kad „Klaipėdos naftos“ stebėtojų tarybos nariai iki šiol dirba dykai, bet, kaip žinome, nemokamų pietų nebūna“, – replikavo Rytis Valūnas, „Klaipėdos naftos“ Teisės ir administravimo direktorius.

Larsas Erikas Fredrikssonas, EBPO Valstybės nuosavybės ir privatizavimo praktikų vadovas, atkreipė dėmesį, kad EBPO VVĮ valdysenos gairės numato, jog direktorių valdybos nariams turėtų būti mokama už darbą įmonių valdybose rinkos kaina.

Depolitizavosi tik dešimtadalis

VVĮ depolitizacijos laikmatis skaičiuoja paskutinius mėnesius, tačiau tik kas dešimta VVĮ šiandien turi suformavusi valdybas, kuriose neliko viceministrų, ministro patarėjų ar kitų politinio pasitikėjimo pareigūnų.

Spalio pabaigoje valdybose politikus profesionalais iš verslo papildžiusios ir atitinkančios naujausius reikalavimus buvo tik 14 VVĮ. Tačiau iki kitų metų sausio visose 118-oje VVĮ valdybų (stebėtojų tarybų) turėtų nebelikti 35 politinio pasitikėjimo pareigūnų, kuriuos turėtų pakeisti nepriklausomi valdysenos specialistai.

Pasak p. Blume‘o, 22 EBPO komitetai dar derybų su Lietuva pradžioje 2015 m. įvardijo, kad VVĮ valdysena taps didžiausiu iššūkiu, tačiau Vyriausybė rodo valią imtis permainų.

Pavyzdžiui, Seime palaiminta didelį politinį pasipriešinimą sukėlusi miškų urėdijų reforma, atrišanti rankas Vyriausybei konsoliduoti 42 urėdijas į vieną įmonę.

„To nepakanka. Pagrindinis reikalavimas, kad tos mūsų rekomendacijos dabar būtų realiai įgyvendinamos“, - konstatavo p. Blume‘as.

[infogram id="ebpo_rekomendacijos" prefix="O3F" format="interactive" title="EBPO, ekspertų rekomendacijos dėl VVĮ"]

[infogram id="vvi_valdybu_depolitizavimas_skaiciais" prefix="mzw" format="interactive" title="VVĮ valdybų depolitizavimas skaičiais"]

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Dažniausiai daromos klaidos, kuriant tvarią pakuotę: naujos mados ir žaliasis smegenų plovimas Verslo tribūna

Visuomenės dėmesys tvarumo temoms nuosekliai auga, o ir įstatymų leidėjai vis griežčiau rūpinasi ne tik...

Prancūzijos finansų ministras: valstybės skolos lygis pasiekė „pavojingą lygį“

Prancūzijos valstybės skolos lygis pasiekė „pavojingą lygį“, pirmadienį pareiškė finansų ministras Bruno Le...

Rinkos
2022.06.27
Turtingiausias Ukrainos žmogus padavė Rusiją į teismą 4

Turtingiausias Ukrainos žmogus – verslininkas Rinatas Achmetovas pirmadienį pateikė ieškinį prieš Rusiją...

Verslo aplinka
2022.06.27
Seimo NSGK vadovas: pirmi ženklai rodo, kad mūsų lūkesčiai Madride bus atliepti

Pirmi ženklai rodo, kad Lietuvos lūkesčiai turėti NATO brigadą ir stiprinti oro gynybą bus atliepti Aljanso...

Verslo aplinka
2022.06.27
Atstatyta Migracijos departamento informacinių sistemų veikla 3

Pašalinus informacinių sistemų trikdžius pirmadienio pavakarę atstatyta pasų išdavimo veikla, informavo...

Verslo aplinka
2022.06.27
„Coface“ atsargiau vertina Baltijos šalių ekonomines perspektyvas

Tarptautinė prekinio kredito bendrovė „Coface“ Lietuvos ekonomikos įvertį artimiausiam laikotarpiui pablogino...

Finansai
2022.06.27
J. Stoltenbergas patvirtino: bus didinamos Aljanso pajėgos rytiniame NATO sparne 2

Jensas Stoltenbergas, NATO generalinis sekretorius, pirmadienį patvirtino, kad NATO ketina rytinėje Aljanso...

Verslo aplinka
2022.06.27
O. Scholzas žada, kad G 7 didins spaudimą Rusijai

Didžiojo septyneto (G 7) šalys ir toliau didins spaudimą Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, pirmadienį...

Verslo aplinka
2022.06.27
S. Sapega prašo A. Lukašenkos malonės

Baltarusijoje šešerius metus kalėti nuteista Rusijos pilietė Sofija Sapega, kuri pernai gegužę buvo suimta...

Verslo aplinka
2022.06.27
Lietuvos vadovai sutarė „dėl pagrindinių principų“ su EK derinant pokyčius dėl Kaliningrado tranzito 16

Prezidentūroje pirmadienį susirinkę šalies vadovai sutarė „dėl pagrindinių principų ir pamatinių nuostatų“,...

Verslo aplinka
2022.06.27
Seimo vadovė paaiškino, kad grėsmė nemažėja, todėl reikia tęsti nepaprastąją padėtį 1

Rusijos karinė agresija Ukrainoje tęsiasi ir grėsmė Lietuvai nemažėja, todėl nepaprastoji padėtis visoje...

Verslo aplinka
2022.06.27
Suomijos ir Švedijos lyderiai su Turkijos vadovu pasikalbės apie NATO

Suomijos ir Švedijos lyderiai aptars savo šalių siekius įstoti į NATO su šį procesą blokuojančios Turkijos...

Verslo aplinka
2022.06.27
Rusiškų dujų tiekimas apribotas arba nutrauktas 12 iš 27 ES narių 1

Europos Sąjungos energetikos komisarė Kadri Simson pranešė, jog rusiškų gamtinių dujų tiekimas šiuo metu yra...

Pramonė
2022.06.27
Krizės apimta Šri Lanka siunčia į Rusiją du ministrus derybų dėl naftos

Šri Lanka siunčia į Rusiją du ministrus derėtis dėl degalų – vienos iš būtiniausių prekių, kurių ši Indijos...

Verslo aplinka
2022.06.27
Sekmadienį nustatyti 54 nauji COVID-19 atvejai

Per praėjusią parą nustatyti 54 nauji COVID-19 atvejai, fiksuotos dvi mirtis, rodo pirmadienį paskelbti...

Verslo aplinka
2022.06.27
J. Bidenas ragina Vakarus laikytis išvien dėl Ukrainos

JAV prezidentas Joe Bidenas kartu su Vakarų sąjungininkais sekmadienį Bavarijos Alpėse pradėjo trijų dienų...

Verslo aplinka
2022.06.27
Žaliavos pinga ir tai nėra gera žinia visiems gamintojams Premium

Verslo aplinka šiemet tapo daug sudėtingesnė negu anksčiau. Kai kas veikiausiai pirmąjį pusmetį neblogai...

Pramonė
2022.06.27
Daugiafunkcis sporto centras Dariaus ir Girėno gatvėje – žengtas svarbus žingsnis Verslo tribūna

Klaipėdos rajono savivaldybė skelbia tarptautinį konkursą daugiafunkcio centro statyboms. Dariaus ir Girėno...

Statyba ir NT
2022.06.27
Apie patirtį – puse lūpų

Nors viešai įvairiomis progomis Vyriausybės nariai kalba apie finansinio raštingumo ugdymą, savo asmeniniu...

Nuomonės
2022.06.27
Kriptovaliutininko patriotizmo kaina: 0,6 mln. Eur mokesčių, kurių jam neleidžia sumokėti Premium 25

Vytautas Labanauskas, kaunietis prekiautojas kriptovaliutomis, į Lietuvos biudžetą mielai ir tuojau pat...

Finansai
2022.06.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku