5-ios savivaldybės verslui padeda, kitos linkusios paramos galimybes slėpti

Paramos programų ar fondų neturi Vilniaus, Klaipėdos miestų, Molėtų, ir Zarasų rajonų savivaldybės.

Tokias įžvalgas pateikia VšĮ „Versli Lietuva“, atlikusi Verslumo skatinimo gerosios patirties pavyzdžių Lietuvos savivaldybėse analizę.

„Daugelyje savivaldybių informacija apie paramą verslui yra sunkiai surandama internetinio portalo labirintuose, o norint ja pasinaudoti neretai dėl kelių šimtų eurų reikia įveikti perteklines biurokratines kliūtis“, – pranešime spaudai cituojamas Gytis Morkūnas, „Verslios Lietuvos“ Verslumo departamento direktorius.

Informacijos apie paramą trūksta ne tik verslui – vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo susidūrė analitikai, - atrasti paramos aprašus savivaldybių interneto svetainėse, o, pavyzdžiui, Pagėgių ir Prienų smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo aprašai gauti iš darbuotojų, e. paštu.

Remia ne tai, ko reikėtų labiausiai

Pono Morkūno teigimu, dažniausiai savivaldybių remiama veikla – dalinis ar pilnas įmonės steigimo išlaidų kompensavimas, nors verslui kur kas naudingiau būtų gauti paramą įrangai įsigyti, subsidijas verslo idėjai įgyvendinti ar gauti kompensaciją už išlaidas, patirtas rengiant verslo planus, paraiškas finansinei paramai iš ES ar kitų fondų gauti.

„Versli Lietuva“, analizuodama situaciją savivaldybėse, atliko ir 314 smulkių bei vidutinių verslo subjektų apklausą.

Apklausa atskleidė, kad savivaldybių paramos ar rėmimo fondus žino 64% respondentų, o šia priemone yra pasinaudoję 36% vietos verslininkų.

[infogram id="28f1cdd7-2e7f-46fe-b218-0b4339a046fb" prefix="ZwK" format="interactive" title="VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo skatinimo gerosios patirties pavyzdžių savivaldybėse analizė ir rekomendacinės gairės"]

Priemone pasinaudoję verslininkai į savo savivaldybes dažniausiai kreipėsi dėl įmonės steigimo išlaidų kompensavimo (37%), įrangos įsigijimo, kai įmonėje sukuriama nauja darbo vieta (34%). 18% siekė dalinio paskolos palūkanų padengimo, 17% – įmonės darbuotojų mokymo išlaidų dalinio padengimo.

Vertindami savivaldybių remiamų veiklų naudingumą verslui, respondentai išskiria įrangos įsigijimą, subsidijas verslo idėjai įgyvendinti, verslo planų, paraiškų finansinei paramai iš ES ir kitų fondų gauti parengimo išlaidų finansavimą ir kitas priemones.

„Versli Lietuva“ parengė Verslumo skatinimo savivaldybėse rekomendacines gaires savivaldybių administracijoms, kur nurodomos prioritetinės verslo paramos kryptys bei taisytinos sritys.

„Mes siūlome mažinti biurokratiją, nes daugelį dokumentų, kuriuos reikia verslui pristatyti dėl paramos, galima pasiekti šiuolaikinėmis elektroninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, įmonės statusą, informaciją apie įsiskolinimą „Sodrai“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitus. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad savivaldybėse smulkaus ir vidutinio verslo parama privalo papildyti, o ne dubliuoti valstybės paramos programas verslui, todėl savivaldybės turi žinoti ir rekomenduoti vietos verslui naudotis nacionalinėmis rėmimo programomis, pavyzdžiui, „Invegos“ palūkanų kompensavimo priemone „Palūkanų kompensavimas“, o ne pačios imtis tai kompensuoti. Kur kas naudingiau būtų savivaldybės lėšas nukreipti kitoms verslo veikloms finansuoti“, – pažymi p. Morkūnas. Pono Morkūno teigimu – svarbiausia yra efektyviai informuoti verslą apie galimybes pasinaudoti paramos fondų galimybėmis – neužtenka apie tai paskelbti savivaldybės interneto svetainės slapčiausioje vietoje

Šeštadalis paramą vertina teigiamai

Jos duomenimis, teigiamai savivaldybės įgyvendinamas verslumo skatinimo programas vertina 15,3% respondentų, 35,7% nurodo, kad dėmesio skiriama per mažai, 13,1% sako manantys, kad savivaldos administracija verslumo neskatina.

Vis dėlto analitikai atkreipia dėmesį, kad atrado ir tokių savivaldybių, kurių parama verslui yra reali, o smulkiųjų ir vidutinių skatinimui skiriamas fondas siekia 100.000 eur.

„Tauragės savivaldybė išsiskiria pavyzdiniu įrangos įsigijimo kompensavimu ir skaičiuoja šios programos įgyvendinimo naudą – savivaldybėje verslas tai išnaudoja steigdamas naujas darbo vietas, todėl kasmet fondas yra vis didinamas. Kaune jau kelerius metus sėkmingai veikia subsidijų verslo idėjų įgyvendinimui programa „Kauno startuoliai“, šiuo keliu šiais metais pasuko ir Alytus – dalis fondo lėšų skiriama verslumo skatinimo konkursui „Verslumo manija“. Įdomus, bet verslui naudingas Kėdainių ir Šakių rajonų savivaldybių sprendimas – fondo lėšos skiriamos teikiant verslui paskolas, pirmais metais atleidžiant įmones nuo palūkanų mokėjimo“, – geruosius pavyzdžius pristato p. Morkūnas.

Apžvalgos rezultatus ir rekomendacines gaires „Versli Lietuva“ pristatė 10-yje savivaldybių, kuriose vyko susitikimai su vietos valdžia ir verslininkais.

„Sėkmingai padarėme šiuos pristatymus kartu su vietos verslininkais, siekdami, jog verslininkai gyvai išsakytų savo poreikius, giliausias problemas, su kuriomis susiduria ir užmegztų ryšį su savivalda. Deja, Zarasų savivaldybės atstovai nesutiko kviesti verslininkų į šį pristatymą-diskusiją, motyvuodami tuo, jog patys verslui perduos informaciją. Mums nesutikus su šiomis „žaidimo taisyklėmis“, susitikimas buvo atšauktas, o smulkaus ir vidutinio verslo rėmimas šioje savivaldybėje iki šiol išlieka miglotas“, – pranešime spaudai cituojamas p. Morkūnas.