Liberalai naujos partijos nekurs, savosios vadovus rinks gruodį

Taip nuspręsta šeštadienį Vilniuje vykusiame Liberalų sąjūdžio (LS) tarybos posėdyje.

Jame svarstyti du galimi svarstys partijos veiklos scenarijai – buvusio LS vicepirmininko, europarlamentaro Petro Auštrevičiaus siūlymą kurti naują partiją bei laikinojo LS vadovo, Seimo nario Eugenijaus Gentvilo ir partijos valdybos palaikytą scenarijų tęsti LS veiklą nekuriant naujų darinių.

Tarybos narių absoliuti dauguma – 100 iš posėdyje dalyvavusių 119 – pasisakė už pastarąjį, p. Gentvilo pasiūlytąjį variantą. „Dauguma pasisakė už šios partijos veiklos tęsimą. Tad dabartinė partija su visa atsakomybe dirba toliau, nebėgam nuo atsakomybės ir nekuriam naujų darinių. Turime nuryti seiles, nuryti nuoskaudas ir atidirbti“, – po uždaro tarybos posėdžio VŽ sakė laikinasis LS vadovas.

„Mūsų teisinė pozicija – nelaikyti savęs auka. Turime laikyti kaip solidūs žmonės ir pasakyti: civilizuočiausias problemų sprendimų būdas teisinėje valstybėje yra teisiniai sprendimai ir teismai. Teismuose ginsime visas savo pozicijas. Aš ir toliau nematau jokios partijos kaltės. Ji turės būti įrodyta“, – taryboje kalbėjo p. Gentvilas.

Jis taip pat sakė, kad teisėsaugos tyrimas dėl LS veiklos turėtų baigtis dar lapkritį. Bylos medžiagą sudaro apie 100 tomų.

Laikinojo LS lyderio teigimu, iš partijos „niekas masiškai nebėga – per pastarąjį mėnesį iš 15.000 narių pasitraukė mažiau kaip šimtas“.

Ponas Gentvilas VŽ pranešė, kad partijos taryba šeštadienį taip pat apsisprendė ir dėl neeilinio LS suvažiavimo, kuriame bus renkama nauja partijos vadovybė, sušaukimo. Nors anksčiau planuota, kad suvažiavimas įvyks tik kitų metų birželį, tarybos sprendimu jis bus surengtas šiemet gruodžio 9 d. Iki suvažiavimo turi būti iškelti kandidatai į naujuosius LS pirmininkus.

Tokį sprendimą taryba priėmė dėl to, kad šiemet po rugsėjį teisėsaugos pateiktų įtarimų šiai partijai politinės korupcijos byloje LS neteko nuolatinės vadovybės. Prieš mėnesį, ragindami imtis aktyvesnės reakcijos, esminių pokyčių ir neatidėliotinų veiksmų šaukiant neeilinį suvažiavimą iš partijos vicepirmininkų pasitraukė p. Auštrevičius, taip pat Seimo narys Vitalijus Gailius bei Joniškio politikas Marcijonas Urmonas. Netrukus iš LS pirmininko pareigų atsistatydino ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius. LS vairą laikinai perėmė pirmasis pirmininko pavaduotojas p. Gentvilas.

Įvertinusi teisėsaugos gautą informaciją Vyriausioji rinkimų komisija nustatė šiukščių pažeidimų 2016 m. Seimo rinkimų kampanijos metu ir LS neskyrė pusmečio beveik 400.000 Eur dotacijos.

Beje, tarybos posėdyje šeštadienį p. Gentvilas užsiminė, kad siekiant neprarasti dotacijos partijai siūlyta susimokėti tą sumą, kuri buvo pripažinta kaip šiurkštus rinkimų tvarkos pažeidimas – 45.000 Eur, tačiau šis pasiūlymas buvo atmestas, kad toks faktas nebūtų panaudotas baudžiamojoje byloje prieš LS.

Taip pat p. Gentvilas tarybai pranešė, kad su banku buvo susitarta dėl suteiktos apie 0,5 mln. Eur paskolos mokėjimo atidėjimo, kol partija išbris iš finansinių sunkumų, susijusių ir su dotacijos nesuteikimu.

Anot Specialiųjų tyrimų tarnybos, LS gavo naudos per partijos pirmininko, buvusio Seimo nario Eligijaus Masiulio ir partijos valdybos nario, Seimo nario Šarūno Gustainio galbūt neteisėtą veiklą. Įtariama, kad p. Masiulis, veikęs partijos naudai ir interesais, iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio už šiam koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą, savo ir partijos naudai priėmė 106.000 Eur kyšį grynaisiais, taip pat kyšius nematerialia forma. Taip pat įtariama, kad p. Gustainis, veikęs partijos naudai ir interesais, iš p. Kurlianskio už koncernui naudingų politinių sprendimų priėmimą, savo ir partijos naudai priėmė 8.700 Eur kyšį, užmaskuotą kaip paramą viešajai įstaigai, organizuojant politinės partijos narių mokymus.