Skvernelis iš eurokomisaro išgirdo teigiamų signalų dėl ES biudžeto

Ponas Skvernelis ketvirtadienį susitiko su Vilniuje apsilankiusiu Gunteriu Oettingeriu, už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius atsakingu Europos Komisijos (EK) nariu. Pasak Vyriausybės pranešimo spaudai, „premjeras akcentavo Lietuvai itin svarbų IAE uždarymo klausimą, atkreipdamas dėmesį, jog šio proceso finansavimas yra ne tik socialinė bei ekonominė, bet ir saugumo užtikrinimo problema“.

„IAE eksploatacijos nutraukimas yra ilgalaikis, išskirtinai brangus bei precedento neturintis projektas. Tai tikras technologinis ir finansinis iššūkis Lietuvai. Eksploatacijos nutraukimas iki 2038 m. įmanomas tik su pakankama ES parama. Tai, beje, numatyta ir Lietuvos stojimo į ES sutartyje“, – susitikime, anot pranešimo, pabrėžė Vyriausybės vadovas.

Jis priminė, jog šiandien uždarymo procesas vyksta nenukrypstant nuo 2014 m. patvirtinto atnaujinto darbų plano. Atlikta apie 40% reikalingų darbų, be to, Vyriausybė yra priėmusi sprendimą dėl valstybės indėlio į uždarymo darbus.

Lietuvos preliminariu skaičiavimu, per ateinančius 20 metų IAE uždarymo darbams reikės dar apie 1,3-1,5 mlrd. Eur. Ne mažiau kaip milijardą tikimasi gauti iš ES fondų.

Per kitąmet prasidėsiančias derybas dėl 2021-2027 m. ES finansinės perspektyvos Lietuva žada aktyviai kelti klausimą dėl „pakankamo IAE uždarymo finansavimo“. Tam per ateinančius septynerius biudžetinius metus gali prireikti apie 350-400 mln. Eur.

Vyriausybės pranešime spaudai apie susitikimą cituojamas ir p. Oettingeris. Jo žodžiais, „sklandus ir savalaikis IAE uždarymas yra mūsų bendra užduotis, o užkrauti finansinę jos naštą tik Lietuvai būtų nesąžininga“. „Pasistengsiu, kad į kitą finansinę perspektyvą būtų įtraukta speciali eilutė, numatanti galimybę sėkmingai išspręsti šį klausimą per kofinansavimą“, – sakė eurokomisaras.

Premjeras šiame susitikime taip pat pabrėžė bendrosios ES žemės ūkio politikos korekcijų būtinybę: „Mums labai svarbus lygių konkurencinių sąlygų užtikrinimas visų ES šalių ūkininkams tiesioginės paramos srityje. Ypač vykdant mokestines pertvarkas Lietuvoje, kai reikia paaiškinti ūkininkams, kodėl jiems skiriamos tiesioginės išmokos tesiekia tik apie 75% ES vidurkio. Šios proporcijos turi keistis.“

Ponas Skvernelis taip pat priminė Vyriausybės išsiųstą laišką EK pirmininkui Jeanui Claude‘ui Junckeriui, kuriame prašoma kompensuoti nuostolius, kuriuos šalies ūkininkai patyrė dėl pasėlius nusiaubusių liūčių. „Situacija išties sudėtinga, todėl prašome rasti galimybių tai padaryti“, – teigė premjeras.

Ministras pirmininkas akcentavo ir būtinybę naujoje finansinėje perspektyvoje išlaikyti ES finansavimą Kaliningrado tranzito schemai, užtikrinti tęstinį finansavimą „Rail Baltica“ projektui bei Lietuvos elektros sistemos sinchronizavimui su kontinentinės Europos tinklais, siekiant būtino energetinio saugumo.

Pasak Vyriausybės pranešimo spaudai, EK narys susitikime su premjeru pažadėjo pasidomėti galimybėmis atlyginti nuostolius Lietuvos ūkininkams bei patikino, kad kalbant apie tiesiogines išmokas žemdirbiams tikslas yra vienas: išmokos turi pasiekti 100% ES vidurkio. „Turime užtikrinti sąžiningą konkurenciją, tačiau tai yra pakankamai ilgas procesas. Tas pats pasakytina apie elektros sistemos sinchronizaciją su Europa bei projektą „Rail Baltica“. Manau, tai yra artimiausių 5-7 m. tikslas“, – pažymėjo jis.

Ketvirtadienį numatomi ir p. Oetingerio susitikimai Vilniuje su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu, finansų, energetikos ir žemės ūkio ministrais, užsienio reikalų viceministru bei Seimo nariais.

Ketvirtadienį popiet EK narys dalyvaus Seimo Europos reikalų, Biudžeto ir finansų komitetų kartu su Europos Komisijos atstovybe Lietuvoje organizuojamoje konferencijoje Seime „ES finansų ateitis: ko reikia, kad Lietuvos ekonomika būtų atsparesnė ir labiau socialiai orientuota“.