2017-11-02 16:34

Briuselis jau skaičiuoja, koks bus 2021-2027 m. ES biudžetas

Guentheris Oettingeris lankosi Seime. Juliaus Kalinsko (15min.lt) nuotr.
Guentheris Oettingeris lankosi Seime. Juliaus Kalinsko (15min.lt) nuotr.
Už biudžetą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Guentheris Oettingeris tikina, kad Briuselyje jau pradėtas darbas, rengiantis kitąmet prasidėsiančioms deryboms dėl 2021-2027 m. Europos Sąjungos finansinės perspektyvos.

Pirminiai EK pasiūlymai ir skaičiavimai, kaip galėtų atrodyti ilgametis ES biudžetas, bus paskelbti kitų metų gegužę. Jie atvers kelią porą metų truksiančioms tarpvalstybinėms deryboms dėl būsimo septynmečio bendrijos biudžeto patvirtinimo.

Lietuva tikisi, kad, nepaisant įvairių iššūkių, pirmiausia – „Brexit“ proceso, ES biudžeto apimtys nesumažės ir toliau efektyviai prisidės prie bendrijos ekonomikos stiprinimo bei ekonominių skirtumų tarp skirtingų jos šalių sumažinimo.

Ketvirtadienį Seimo rūmuose surengtoje konferencijoje „ES finansų ateitis: ko reikia, kad Lietuvos ekonomika būtų atsparesnė ir labiau socialiai orientuota“ kalbėjęs p. Oettingeris, už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius atsakingas EK narys, informavo, kad Briuselyje jau yra pradėtas darbas rengiant pirminį derybinį pasiūlymą 2021-2027 m. ES biudžeto projektui.

„EK pasiūlymai atsiras kitų metų gegužę. Jie taps pagrindu deryboms dėl naujos finansinės perspektyvos patvirtinimo“, – sakė eurokomisaras, leidęs suprasti, kad derybos šiuo klausimu gali užtrukti apie porą metų – iki 2020 m. vidurio. Jis atkreipė dėmesį, kad derybų dėl ilgamečio biudžeto procesas faktiškai persidengs su šiuo metu jau vykstančiomis ir bent iki 2018-ųjų spalio užtruksiančiomis „Brexit“ derybomis, ruošiantis Jungtinės Karalystės pasitraukimui iš ES 2019 m. kovą.

Be to, derybos dėl naujos finansinės perspektyvos vyks ir 2019 m. pirmoje pusėje visoje ES vykstant naujo Europos Parlamento rinkimų kampanijai. „Visa tai parodo, kad iššūkių turime ir turėsime daug. Todėl mums reikia ne tik įveikti šiuos šūkius, bet ir susitarti, kaip ES atrodys ateityje. Tik žinodami, kaip ji atrodys, kokią ją kuriame, galėsime apsispręsti, kaip ją finansuojame, taigi, galėsime susitarti ir dėl būsimojo ilgalaikio biudžeto“, – teigė p. Oettingeris.

EK narys taip pat pabrėžė, kad būtina rūpintis ES biudžeto „optimizavimu, supaprastinimu ir didesniu efektyvumu“ bei tuo, kad europietiški pinigai turi būti investuojami tik į „realią pridėtinę vertę atnešančius projektus“.

Konferencijoje kalbėjęs Arnoldas Pranckevičius, EK atstovybės Vilniuje vadovas, atkreipė dėmesį, kad „į klausimą, koks bus ateities biudžetas, turės pirmiausia atsakyti ES sostinės“, nes būtent į jas persikels debatai dėl 2021-2027 m. finansinės perspektyvos po to, kai pirminį pasiūlymą pateiks Komisija.

Vilius Šapoka, finansų ministras, sutiko, kad ES „pirmiausia turi iškelti politinius tikslus ir ambicijas, tik po to kelti klausimus, kaip jie bus finansuojami“.

Gediminas Kirkilas, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas, nuogąstavo, kad pasitraukus iš ES Jungtinei Karalystei bendrijos biudžetas sumažės. „Mūsų nuomone, būtina ieškoti būdų padidinti biudžetą. Be to, esame susirūpinę, ar pakaks laiko deryboms dėl biudžeto, pradėjus juos tik nuo kitų metų gegužės, turint galvoje didelius laukiančius iššūkius, apie kuriuos užsiminė ir eurokomisaras“, – tvirtino p. Kirkilas.

Stasys Jakeliūnas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, konferencijoje pranešė, kad Lietuvos institucijų jau yra paprašyta pateikti skaičiavimus ir planus, kaip tam tikros sritys turėtų mažinti savo priklausomybę nuo ES finansų. Tokie planai turi atsirasti jau kitąmet, kad Lietuva „būtų visokeriopai pasiruošusi būsimoms deryboms dėl finansinės perspektyvos“, kuri, kaip teigė konferencijos dalyviai, nebūtinai bus tokia pat dosni Lietuvai, kokia yra dabartinė.

2014-2020 m. finansų perspektyvoje, kuri siekia trilijoną eurų, Lietuvai numatyta skirti 6,7 mlrd. Eur. Šiemet rugpjūtį pranešta, kad per pastaruosius trejus metus Lietuva jau panaudojo apie milijardą eurų, dar apie 1,5 mlrd. Eur jau yra numatyta paskirti projektų vykdytojams.

Per būsimas derybas dėl naujos finansinės perspektyvos Lietuva deklaruoja sieksianti, kad 2021-2027 m. būtų skirtos pakankamos europietiškos lėšos tolimesnei sanglaudos politikai vykdyti, taip pat Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektui bei tiesioginių išmokų žemdirbiams padidinimui. Ponas Oettingeris per susitikimus su Lietuvos aukštais pareigūnais užsiminė, kad ES vykdys savo prisiimtus įsipareigojimus dėl Ignalinos jėgainės uždarymo bei išmokų žemdirbiams.

52795
130817
52791