Šią savaitę svarbu (44)
Sužinosime, kiek augome III ketvirtyje
Pirmadienį Statistikos departamentas paskelbs, kaip keitėsi bendrasis vidaus produktas (BVP) šių metų III ketvirtyje, t. y. liepos-rugsėjo mėnesiais. Preliminariai prognozuojama, kad metinis BVP pokytis, lyginant su praėjusių metų III ketvirčiu, gali siekti apie 3-3,5%. II ketvirtį Lietuvos BVP augo 3,9%, o per visą pirmąjį pusmetį – 4%, lyginant su tais pačiais laikotarpiais prieš metus. 2017 m. II ketvirtį, palyginti su š. m. I ketvirčiu, realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sudarė 0,6%. Naujausiais Finansų ministerijos ir Lietuvos banko skaičiavimais, šiemet Lietuvos BVP turėtų paaugti 3,6-3,8%, o 2018-2020 m. pamažu lėtės nuo 2,9% iki 2,4%. Iš paskos valdžios institucijoms ir komercinių bankų ekspertai pagerino Lietuvos ūkio augimo prognozes šiems bei ateinantiems trejiems metams. Pvz., SEB prognozuoja, kad 2017 m. Lietuvos BVP paaugs 3,7%, o ne 3,2%, kaip to paties banko ekspertai prognozavo dar prieš nepilną pusmetį.
Bus paskelbtas „Doing Business“ reitingas
Pasaulio bankas antradienį vakarop Lietuvos laiku paskelbs naujausią verslo sąlygų ataskaitą „Doing Business 2018“. Šiame reitinge paprasti būna apie 190 pasaulio valstybių, surikiuotų pagal jų draugiškumą verslui. Pernai Lietuva „Doing Business“ reitinge iškrito iš pirmojo 20-tuko ir užėmė 21-ą poziciją. Geriausiai Lietuva buvo įvertinta turto registravimo srityje – antra. Pernai didžiausias proveržis dėl pagerėjusio pridėtinės vertės mokesčio administravimo ir surinkimo buvo pasiektas mokesčių mokėjimo srityje, kurioje Lietuva pakilo iš 49 į 27 vietą. Tačiau didžiausias krytis praėjusiais metais buvo fiksuotas verslo pradžios srityje – iš 8 vietos Lietuva nukrito į 29. Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė turi vilčių, kad šiemet Lietuvos pozicija „Doing Business“ pagerės. Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane numatyta, kad Lietuva sieks 2020 m. „Doing Business“ reitinge užimti ne žemesnę kaip 15 vietą.
Nauji įstatymai išeis į gyvenimą
Sulig lapkričio 1 d. įsigalios keli anksčiau šiemet Seimo priimti svarbūs nauji įstatymai. Tarp jų yra verslui svarbus naujas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymas. Juo gerokai sutrumpinamos vertinimo procedūros ir labiau ribota savivaldybių teisė blokuoti planuojamus investicinius projektus. Taip pat nuo lapkričio 1 d. įsigalioja įstatymas, reglamentuojantis individualių apsaugininkų veiklą. Tokio teisės akto Lietuvoje iki šiol nebuvo. Trečiadienį pradeda galioti įstatymas, numatantis, kad Lietuvoje retransliuojančios televizijos turi ne mažiau kaip 90% savo produkcijos rodyti Europos Sąjungos kalbomis. Tai reiškia, kad, pvz., rusiški kanalai nebegalės būti pagrindiniuose kabelinių paketuose, nebent užtikrins sinchroninį garsinį arba tekstinį savo rodomos produkcijos vertimą iš rusų į lietuvių arba kitą ES kalbą. Šiuo metu apie 30% Lietuvoje retransliuojamų televizijų programų kiekio sudaro produkcija rusų kalba. Įsigaliojančiomis Farmacijos įstatymo pataisomis Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai suteikta teisė vykdyti kontrolinius pirkimus vaistinėse be išankstinio įspėjimo, „tik po to informuojant kontroliuojamą asmenį ir pateikiant kontroliuojančių pareigūnų dokumentus“.
Gilinasi į galimą Rusijos įsikišimą
Jungtinių Amerikos Valstijų Senato Žvalgybos komitetas toliau tiria galimą Rusijos kišimąsi į amerikiečių prezidento rinkimų 2016-aisiais procesą. Antradienį komiteto posėdyje bus išklausyti socialinių tinklų gigantų, tokių kaip „Facebook“ ir „Twitter“, atstovų parodymai, ką jie žino apie galimą Rusijos kontroliuojamą įtaką rinkėjams per šiuos tinklus. Twitter‘io praėjusią savaitę išleistame pareiškime pabrėžiama, kad šis socialinis tinklas „aktyviai bendradarbiaus su JAV Senato komitetu, siekdamas išsiaiškinti bet kokią neteisėtą galimą kišimąsi į demokratinių rinkimų procesus“, pasinaudojant jo platforma. Taip pat pažadėta stiprinti tinklo saugumą, „siekiant išvengti neteisėto manipuliavimo rinkėjų valia, kuris pažeidžia mūsų naudojimosi taisykles“. Senatoriai tyrimo metu tikisi išsiaiškinti, „kaip Rusija naudojosi internetinėmis platformomis, kad pasėtų neapykantą ir paveiktų prezidento rinkimus“.
Dar apie kai kuriuos svarbesnius numatomus savaitės įvykius trumpai:AVIAKOMPANIJA. Latvijos Transporto ministerija iki šio penktadienio vertins potencialių pirkėjų pasiūlymus ir spręs, kurią dalį valstybės valdomo „Air Baltic“ akcijų paketo parduoti – visas ar dalį akcijų.
SEIMAS. Lietuvos parlamentarai šią savaitę ir vėl nesirinks į plenarinius posėdžius, nes komitetuose ir frakcijose toliau nagrinėja Vyriausybės pateiktą Seimui 2018 m. biudžeto projektą, rengia siūlymus dėl galimo jo pakeitimo. Iki praėjusios savaitės pabaigos pavieniai Seimo nariai bei kai kurie komitetai jau pasiūlė Vyriausybei perskirstyti apie 130 mln. Eur, daugiau lėšų skiriant biudžetininkų atlyginimams kelti, melioracijai bei kitoms reikmėms. Vyriausybė šiuos pasiūlymus svarstys lapkričio mėnesį. Paprastai absoliuti dauguma pasiūlymų kabinete yra atmetama.
LIBERALAI. Šeštadienį Vilniuje vyks teisėsaugos akiratyje atsidūrusio opozicinio Liberalų sąjūdžio (LS) taryba, skirta nustatyti neeilinio šios partijos suvažiavimo datą. Planuojama, kad jis vyks gruodžio pradžioje. Be to, taryboje ir būsimajame suvažiavime ketinama pasitarti, kaip LS turėtų elgtis po to, kai teisėsauga pareiškė įtarimus šiai partijai. Suvažiavime taip pat žadama rinkti naują LS vadovybę. Ligšiolinis partijos vadovas Remigijus Šimašius atsistatydino. Dabar partijai laikinai vadovauja Seimo narys Eugenijus Gentvilas.
EUROPA. Ketvirtadienį Seimo rūmuose rengiama diskusija „Europos Sąjungos finansų ateitis: ko reikia, kad Lietuvos ekonomika būtų atsparesnė ir labiau socialiai orientuota?“. Diskusijoje dalyvaus už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius atsakingas Europos Komisijos narys Guntheris Oettingeris, finansų ministras Vilius Šapoka, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, Seimo Biudžeto ir finansų reikalų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas ir užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius. Diskusiją ves Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.
EKSPERTAI. Ketvirtadienį Vilniuje žada susirinkti daugiau kaip 30 Europos politikos ekspertų iš Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos, Danijos, Švedijos, Suomijos ir Baltijos valstybių, kurie diskutuos apie vadinamąjį „lankstųjį“ ES ateities scenarijų.
STATISTIKA. Penktadienį Statistikos departamentas žada paskelbti naujausius statistinius duomenis apie tiesiogines užsienio investicijas apskrityse ir savivaldybėse.
APDOVANOJIMAI. Pirmadienį vakare Vilniuje, Valdovų rūmuose bus surengta projekto „Kryptis Lietuva“ geriausių iniciatyvų apdovanojimų ceremonija. Tarp šios ceremonijos dalyvių – ir premjeras Saulius Skvernelis.
ŠVENTĖS. Trečiadienį – Visų Šventųjų diena. Tai laisvadienis Lietuvoje bei daugumoje kitų Europos valstybių. Ketvirtadienį Lietuvoje švenčiamos Vėlinės. Antradienio vakarą Amerikoje bei kai kur kitose vakarietiškos kultūros šalyse bus švenčiamas Helovinas – „dvasių šventė“.