Vokietijos partijos sutarė dėl finansų: nedidins skolos, mažins mokesčius
Angela Merkel, dabartinė kanclerė ir Krikščionių demokratų vadovė, siekia taip vadinamos „Jamaika“ koalicijos su liberaliais „Laisvaisiais demokratais“ bei žaliųjų partija.
Trys gana skirtingų ideologinių pažiūrų partijos privalo susitarti dėl daugelio sudėtingų klausimų, tokių kaip euro zonos politika ar imigracija. Vis dėlto iki trečiadienio paryčių diskutavusiems politikams pavyko susiderėti dėl valstybės skolos nedidinimo bei mokesčių mažinimo vaikus auginančioms šeimoms ir žemas pajamas gaunantiems gyventojams.
Galima koalicija 2019-aisiais taip pat ketina panaikinti solidarumo mokestį, kuris buvo įvestas po Rytų ir Vakarų Vokietijos susivienijimo ir buvo skirtas paremti skurdesnes rytines žemes.
Žalieji, kurie prieš derybas žadėjo bet kokia kaina nesutikti dėl subalansuoto biudžeto, galiausiai nusileido, išsikovoję įsipareigojimą, pagal kurį energetiškai efektyvesnių namų savininkai gaus subsidijas iš valstybės. Jiems taip pat pavyko užsitikrinti pažadą skirti daugiau dėmesio kovai su klimato kaita, skelbia „Reuters“.
„Esame labai patenkinti šiomis derybomis. Turėjome labai gerą vakarą“, – kalbėjo Peteris Tauberas, Krikščionių demokratų sąjungos generalinis sekretorius.
Valdantieji per rinkimus neteko nemažos dalies rinkėjų balsų, o didžioji dalis jų nukeliavo į parlamentą pirmą kartą patekusiai, prieš imigraciją nusistačiusi partijai „Alternatyva Vokietijai“.
Ponios Merkel partijos skaičiavimai rodo, kad naujoji Vokietijos vyriausybė turės mažesnę fiskalinę laisvę nei tikėtasi: per ateinančius ketverius metus vyriausybė be papildomo skolinimosi naujiems projektams galės išleisti tik 30 mlrd. Eur.
Nesutarimai išlieka
Užsitęsus diskusijoms, derybos dėl Europos politikos klausimų buvo nukeltos ketvirtadieniui. Žalieji užsiminė, kad trys partijos nesutaria dėl veiksmų nuo Europos tolstančios Turkijos atžvilgiu.
Nepaisant proveržio, Cemas Ozdemiras, žaliųjų lyderis, trečiadienį sakė, kad iki koalicijos sudarymo dar „liko ilgas kelias“ ir daug potencialių kliūčių susitarimui pasiekti.
„Kol nesutarta dėl visų klausimų, dėl nieko nėra sutarta galutinai“, – kalbėjo jis „Deutschlandfunk“ radijo stočiai.
Žalieji savo interneto svetainėje skelbia, kad naujoji vyriausybė nesilaikys buvusios vyriausybės įsipareigojimo didinti gynybos biudžetą. Šiuo metu Vokietija gynybai skiria kiek mažiau nei 1,5% nuo BVP, NATO narės yra įsipareigojusios iki 2024 m. pasiekti 2% finansavimo lygį.
Trečiadienį žalieji paskelbė, kad nei viena derybose dalyvaujanti partija taip pat nesutinka su Emmanuelio Macrono, Prancūzijos prezidento, iniciatyva kurti bendrą euro zonos biudžetą, skelbia „Reuters“.
Tikimasi, kad derybos dėl naujos koalicijos bus pabaigtos iki šių metų pabaigos.
Skandalinga darbo pradžia
Tuo tarpu naujajame Bundestage, kuris antradienį susirinko į pirmąjį posėdį, netrūko aistrų ir skandalų. Albrechtas Glaseras, partijos „Alternatyva Vokietijai“ kandidatas į parlamento vicepirmininko postą, nesugebėjo užsitikrinti reikiamo balsų skaičiaus ir nebuvo išrinktas. Įprastai kiekviena parlamentinė grupė Vokietijoje gauna šį postą. „Alternatyva Vokietijai“ po rinkimų tapo trečia didžiausia partija parlamente.
Ponas Glaseras, ilgametis Krikščionių demokratų sąjungos partijos narys, šiemet pareiškė, kad Vokietijoje gyvenantys musulmonai turėtų netekti savo teisės į religinę laisvę, nes ši religija esą negerbia laisvės apskritai. Dėl šio pareiškimo kiti politikai laikė p. Glaserą netinkamu užimti šį postą.
Savo ruožtu Berndas Baumannas, „Alternatyva Vokietijai“ atstovas, taip pat sukėlė skandalą, prilygindamas ankstesnio parlamento priimtą sprendimą pakeisti pirmojo posėdžio pirmininko parinkimo tvarką (anksčiau posėdžiui pirmininkavo vyriausias, po pakeitimo – ilgiausiai parlamente dirbantis parlamentaras) nacio Hermanno Goringo elgesiui, kai jis tarpukariu neleido komunistams pirmininkauti pirmajam parlamento posėdžiui. Bundestagas priėmė tokį sprendimą, nenorėdamas, kad „Alternatyva Vokietijai“ atstovas gautų tokią teisę.
VŽ jau rašė, kad į pirmą plenarinės sesijos posėdį susirinkęs naujasis Vokietijos parlamentas Bundestago pirmininko pareigas patikėjo konservatoriui Wolfgangui Schaeuble, buvusiam finansų ministrui.
