Macronas žengia toliau – atšaukė „turtingųjų mokestį“
Prancūzijos parlamentas antradienį patvirtino kitąmet įsigaliosiančių priemonių paketą. Tarp jų – turto mokesčio panaikinimas viskam, išskyrus nekilnojamąjį turtą, rašo „Financial Times“. Ir toliau bus apmokestinami prancūzų turimas investicinis auksas, prabangios jachtos bei brangūs automobiliai.
Kapitalo prieaugiui, dividendams ir palūkanoms nustatomas 30% mokestis, toks pat visiems rinkos dalyviams – to ilgai reikalavo investuotojai ir verslo vadovai.
Įvykdydamas šiuos mokestinius pakeitimus, p. Macronas tesėjo dalį per rinkimų kampaniją duotų pažadų. Prezidento oponentai šį žingsnį vertina kaip patvirtinimą, kad p. Macronas – „turtingųjų prezidentas“.
Marine Le Pen, per rinkimus p. Macrono nugalėta Nacionalinio fronto vadovė, pareiškė, kad šiuo mokesčių mažinimu siekiama pamaloninti turtingus p. Macrono rinkimų kampanijos rėmėjus. Thomasas Piketty, kairiųjų pažiūras remiantis ekonomistas, tvirtino, kad naujos priemonės – „istorinė klaida“, didinsianti ekonominę nelygybę.
Pono Macrono mokestiniai sprendimai – ryški iliustracija, kaip skiriasi jo ir pirmtako Francois Hollande‘o politika. Ponas Hollande‘as savo kadenciją 2012-aisiais pradėjo, didindamas mokesčius daugiau uždirbantiems.
Prezidento Macrono teigimu, mokesčių verslui mažinimas – esminė priemonė, leisianti paskatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą.
Iki šiol prezidentas jau ėmėsi reformų, kurių tikslas – supaprastinti Prancūzijos darbo rinkos reguliavimą ir palengvinti finansines veiklos sąlygas Prancūzijoje investuojančioms tarptautinėms kompanijoms.
„Mano pirmtakas apmokestino turtingiausius ir tuos, kuriuos sėkmė lydėjo kaip niekad prieš tai. Kas nutiko? Jie išvyko“, – praėjusią savaitę pareiškė p. Macronas. Jis ignoravo faktą, kad pats dirbo p. Hollande‘o ekonomikos patarėju tuo metu, kai ankstesnis prezidentas priiminėjo šiuos sprendimus.
„Aš nepasiduosiu prancūziškam pavydui, nes pavydas suparalyžiuoja šalį. Negalime kurti darbo vietų be verslininkų“, – pridūrė Prancūzijos lyderis.
Panašiai jis kalbėjo spalio viduryje Prancūzijos televizijai duotame interviu prezidentas Macronas neigė atstovaująs turtingiesiems.
„Man nepatinka tas prancūziškas pavydas, kai sakoma – šie žmonės turtingi, apmokestinkime juos. Kad sektųsi mūsų visuomenei, reikia, kad sektųsi žmonėms“, – kalbėjo p. Macronas.
Jo teigimu, ankstesni mėginimai apmokestinti labiausiai pasiturinčius piliečius nesunešė daug pajamų į biudžetą, nes žmonės arba išvyko iš šalies, arba rado būdų apeiti mokestį.
Turto mokestis Prancūzijoje tai įvedamas, tai atšaukiamas jau tris dešimtmečius. 1982 m. jį įvedė Francois Mitterandas, pirmasis socialistų prezidentas Prancūzijoje. Jacquesas Chiracas, tuometis premjeras, mokestį 1987 m. atšaukė, o po metų vėl sugrąžino.
2016 m. turto mokestį Prancūzijoje privalėjo mokėti 351.000 namų ūkių, kurių asmeninis turtas viršijo 1,3 mln. Eur.
Tyrimų grupės „New World Wealth“ skaičiavimai rodo, kad nuo 2000 m. iš Prancūzijos išvyko apie 60.000 milijonierių.
