Schaeuble sulaukė didelio naujo Bundestago palaikymo
FOTOGALERIJA Schaeuble išrinktas Bundestago pirmininku (11 nuotr.)
Antradienį į pirmą plenarinės sesijos posėdį susirinkęs naujasis Vokietijos parlamentas Bundestago pirmininko pareigas patikėjo konservatoriui Wolfgangui Schaeuble, buvusiam finansų ministrui.
Krikščionių demokratų partijos (CDU) atstovą parėmė 501 parlamentaras iš 709, praneša Spiegel. 19-asis Bundestagas yra didžiausias parlamentarų skaičiumi Vokietijos istorijoje. Ankstesnėje kadencijoje dirbo 631 politikas. Pirmasis posėdis sušauktas praėjus mėnesiui po Bundestago rinkimų, vykusių rugsėjo 24 d.
VŽ rašė, kad 75-erių krikščionį demokratą į parlamento vadovus nusprendė siūlyti Kirkščionių demokratų sąjungos (CDU) ir Kriščionių socialinės sąjungos (CSU) jungtinė frakcija.
Įprasta, kad parlamentui vadovauja didžiausios frakcijos atstovas, o CDU/CSU gavo daugiausiai 246 iš 709 vietų Bundestage. Ponas Schaeuble pakeitė iki šiol šias pareigas ėjusį konservatorių Norbertą Lammertą.
Kas taps finansų ministru naujojoje Vyriausybėje, kol kas neaišku, nes dar nėra tiksliai ir nuspręsta, kokios politinės jėgos be CSU sudarys ministrų kabinetą su rinkimų nugalėtoja CDU, kurios vadovė Angela Merkel užsitikrino kanclerės pareigas ketvirtai kadencijai iš eilės.
Jeigu bus sudaryta kol kas labiausiai tikėtina vadinamoji Jamaikos koalicija, joje be CDU ir CSU bus dar liberalai Laisvųjų demokratų partija (FDP) ir Žalieji. Todėl tai ir vadinama Jamaikos koalicija, nes partijoms priskiriamos spalvos juoda (CDU), geltona (FDP) ir žalia (Žalieji) atitinka Jamaikos vėliavą. Šios partijos jau pradėjo derybas.
Pasaulyje žinomas Vokietijos politilogas Clausas Leggewie interviu Verslo žinioms yra sakęs, kad Jamaikos koalicija būtų geriausia išeitis: Nesu pranašas, bet manau, kad tai gali funkcionuoti, ir šią užduotį vadinu atsakingų piliečių programa. Taip būtų galima pavadinti koalicijos sutartį. Manau, tikras šių dienų Vokietijos patriotas turi sudaryti ir remti šią koaliciją. Visos kitos alternatyvos nėra geros nei priešlaikiniai rinkimai, nei mažumos Vyriausybė, nei vėl sudaroma didžioji konservatorių ir socdemų koalicija. Taigi ir Europai tai atsilieptų negerai, nes Vokietijos destabilizavimas reikštų ES pabaigą. Viskas šiuo atveju priklauso nuo Berlyno. Nebus ES iš Vilniaus, Paryžiaus ir Atėnų, bet be Berlyno. Tai nėra arogancija, tai tiesiog paaiškinimas Vokietijos hegemonijos vaidmens, kuris šiuo metu jai skirtas, nors niekas iš tiesų to nenorėjo.
Vokietijos parlamente po rinkimų vietos pasiskirstė taip: 246 - CDU/CSU, 153 - socialdemokratai SPD, 92 - pirmą kartą į parlamentą patekę radikalios dešinės populistai Alternatyva Vokietijai (AfD), 80- FDP, 69 - kairieji Linke, 67 - žalieji.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema Verslo aplinka
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti