Konservatoriai Valstybės kontrolei skundžia Šapokos biudžetą 

Publikuota: 2017-10-24
Seimo nariai Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas (dešinėje).
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Seimo nariai Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas (dešinėje). Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Konservatoriai Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai, kreipėsi į Valstybės kontrolę (VK) ir paprašė įvertinti Vyriausybės principų, taikytų rengiant 2018 m. biudžetų projektus, atitiktį fiskalinės drausmės reikalavimams.

Buvęs premjeras Kubilius ir tuometis jo patarėjas Majauskas kreipimesi į VK argumentuoja, kad pateiktame kitų metų biudžete ignoruojama išlaidų augimą ribojanti taisyklė, apibrėžta Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme.

Kaltina bandymu manipuliuoti

Opozicijos atstovai mano, kad Vyriausybė nepagrįstai pasinaudojo konstituciniame įstatyme numatyta išimtimi, kuri leidžia neriboti išlaidų, jei numatomas valdžios sektoriaus balanso (biudžeto deficito) rodiklis, palyginti su ankstesnių metų rodikliu, yra mažesnis bent 1,0 proc. punktu BVP.

Aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad teigiamas postūmis apskaičiuotas nuo 2017 m. Stabilumo programoje pateikto numatomo šių metų biudžeto deficito (–0,4 proc. BVP). Tačiau Vyriausybės biudžeto pristatyme taip pat teigiama, kad numatomas šių metų rezultatas bus artimas 0–0,1% BVP, t. y. apie 0,5 proc. punkto BVP geresnis, nei prognozuota Stabilumo programoje. Stabilumo programa yra Vyriausybės dokumentas, rengiamas pavasarį, ir nors pristatomas Seimo komitetams, anot opozicinių konservatorių, neturi tokios teisinės galios, kad būtų laikytinas tinkamu atskaitos tašku.

„Nors konstitucinis įstatymas tiksliai nepasako, nuo ko skaičiuojamas minimas 1 proc. punkto BVP pagerėjimas, mūsų nuomone, Vyriausybės pasirinkimas skaičiuoti jį nuo Stabilumo programoje paskelbto skaičiaus, ypač biudžeto teikimo metu tikintis iš esmės kitokio rezultato, yra bandymas manipuliuoti konstitucinio įstatymo nuostatomis ir neatitinka jo nustatytų apribojimų esmės“, – pabrėžia kreipimosi autoriai.

Perteklius turėtų būti didesnis?

Kitų metų biudžete planuojama, kad, palyginti su 2017 m., išlaidos augs 5%, o pajamos didės 7%. Kartu numatoma, kad kitąmet bus pasiektas 240,7 mln. Eur (0,6% BVP dydžio) viešųjų finansų perteklius.

Ingrida Šimonytė, Seimo Audito komiteto pirmininkė ir buvusi finansų ministrė 2008–2012 m. Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje, VŽ kiek anksčiau teigė mananti, kad suplanuoto biudžeto išlaidos auga per daug, o planuojamas biudžeto perteklius, kuris nuguls į rezervą sunkmečiui, atsižvelgiant į jau šiemet sukaupsimą simbolinį biudžeto perteklių, turėtų būti didesnis.

Seimo narės vertinimu, kad išlaidų ribojimo taisyklė nebūtų taikoma, reikėtų ne 0,6% pertekliaus, o bent 1% (apie 400 mln. Eur).

„Jei taip biudžetus formuotų įmonės, jos jau būtų apkaltintos apgaulinga apskaita“, – Seime, kai buvo pristatomas biudžeto projektas, praėjusį ketvirtadienį replikavo p. Šimonytė.

Ministras kaltinimus atmeta

Vilius Šapoka, finansų ministras, atsakydamas į šiuos priekaištus, Seime teigė, kad valstybės finansų padėties „užšaldymas“ vyksta kiekvienoje euro zonos šalyje, kitaip esą nėra galimybės formuoti biudžetą. Jis taip pat sakė, kad tokiam Finansų ministerijos požiūriui ir biudžeto formavimo tvarkai pritarė Europos Komisija.

Tačiau į VK dėl išaiškinimo besikreipiantys konservatoriai tikina, kad už nacionalinių teisės aktų taikymą yra atsakingos nacionalinės institucijos, o konstitucinis įstatymas tokio skaičiavimo nenumato ir nesuteikia finansų ministrui teisės tai numatyti žemesnio lygio teisės aktų viršenybės požiūriu teisės akte.

„Arba įstatymų laikosi kiekvienas finansų ministras, arba reikia keisti įstatymus ir siūlyti tokias fiskalinės drausmės taisykles, kurių laikysis kiekviena politinė valdžia ir, svarbiausia, kurių laikymasis neleis užkaisti ūkiui“, – teigia p. Majauskas. Jo įsitikinimu, per didelis išlaidų planavimas nepadeda suvaldyti kainų pasiutpolkės, o euro zonos sąlygomis vienintelė efektyvi Lietuvos priemonė užtikrinti kainų stabilumą yra biudžeto politika.

O p. Šapoka teigia, kad pirmas nedeficitinis ir socialiai jautriausias biudžetas suplanuotas atsakingai, kad į rezervą planuojamas nukreipti perteklius padės suvaldyti „šylančią ekonomiką“, ir jei pasaulyje įvyktų kokių neramumų, Vyriausybei „nereikės ieškoti greitojo kredito“.

VK atsakymus pateiks lapkritį

VK patvirtino gavusi Seimo narių raštą ir atsakymą pateiks lapkričio 8 d. kartu su išvada Seimui, ar kitų metų biudžetas atitinka fiskalinės drausmės taisykles, kurios galioja šiuo metu.

Manoma, kad problema kyla dėl teisės aktų neatitikimo, taip palikta vieta interpretacijoms, tad, pasak viešųjų finansų ekspertų, Seimas turėtų patikslinti įstatymus, kad visos vyriausybės biudžeto planus skaičiuotų vienodai „nuo to paties atskaitos taško“.

[infogram id="8f5a7321-4155-4475-91ff-9f11e3e5aa79" prefix="xhP" format="interactive" title="Planuojamas valdžios sektoriaus balansas 2018 m, mln. Eur"]

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

V. Vasiliauskas: pasaulio ekonomikai būtina skubi pagalba

Šalių vyriausybės privalo imtis priemonių pasaulio ekonomikos augimui gaivinti, teigia Vitas Vasiliauskas,...

Naujojo vadovo bus ieškoma tik pertvarkius Klaipėdos uostą, žada ministras

Naujojo Klaipėdos uosto vadovo bus ieškoma tik po numatomos šios valstybės įmonės pertvarkos į akcinę...

TVF: Baltijos šalyse sparčiausiai augs Lietuvos ekonomika

Lietuvos ekonomikos augimas šiemet bus sparčiausias Baltijos šalyse,...

Daugiafunkcis verslo ir laisvalaikio kompleksas atgaivins primirštą Vilniaus senamiesčio dalį Verslo tribūna

Nekilnojamojo turto vystymo ir valdymo bendrovės „Baltisches Haus“ savininkų brolių Ortizų įgyvendintas...

Ar gerovės valstybė – Sizifo darbas?

Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį pažymės pirmąjį savo prezidentinės veiklos šimtadienį. Pagal nerašytą...

TILS tyrimas: verslo antikorupcinis imunitetas stiprėja Premium

Trečią kartą „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atliktas didžiausių šalies įmonių skaidrumo...

Vadyba
05:45
Verslas vertina: prezidentas aktyvus, bet jo iniciatyvos neaiškios Premium 1

„Šiandien turbūt atkrinta abejonės, jeigu kam nors tokios ir buvo, kad prezidentas bus aktyvus vidaus...

Derybose dėl „Brexit“ – progresas, bet ne susitarimas

Antradienį Liuksemburge vykstančiose derybose dėl galimo Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimo iš ES...

Parlamentarams ignoravus balsavimą, V. Pranckietis išliko Seimo vadovu  17

Antradienį vakare Seime surengtas nenumatytas plenarinis posėdis, skirtas apsvarstyti iniciatyvą atleisti iš...

Verslo aplinka
2019.10.15
TVF dar nurėžė pasaulio ekonomikos augimo prognozę

JAV – Kinijos prekybos karas 2019 m. sulėtins pasaulio ekonomiką iki mažiausių apsukų nuo 2008-2009 m.

Verslo aplinka
2019.10.15
ES ir JK skuba susitarti dėl „Brexit“ susitarimo iki vidurnakčio 1

Jungtinė Karalystė (JK) privalo dar iki šiandienos vidurnakčio pasiekti „Brexit“ susitarimą su ES, tam, kad...

Verslo aplinka
2019.10.15
ES lyčių lygybės reitinge Lietuva – šešta nuo galo 4

Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) sudarytame reitinge Lietuva per dvejus metus smuktelėjo iš 19-osios į...

Verslo aplinka
2019.10.15
Balsavimas dėl V. Pranckiečio – nenumatytame posėdyje antradienį

Seimo valdyba sušaukė nenumatytą plenarinį posėdį antradienio vakarą dėl parlamento pirmininko Viktoro...

Verslo aplinka
2019.10.15
Elektros rinkos kaina kitiems metams auga 16,7%

Prognozuojama elektros rinkos kaina kitąmet didėja 16,7%, o tai nulems ir galutinį tarifą buitiniams...

Pramonė
2019.10.15
LLRI: Vilnius aplenkė Klaipėdą savivaldybių indekse

Lietuvos savivaldybių indekse šiemet į pirmąją vietą sugrįžo Vilnius, nedideliu skirtumu aplenkęs Klaipėdą.

Verslo aplinka
2019.10.15
Vežėjai valdžios planuose regi bankrotus ir kraustynes į Lenkiją 11

Valdžios planai didinti vairuotojų atlyginimų koeficientą nuo 1,3 iki 1,5 minimalios mėnesinės algos (MMA)...

Inicijuojamas nepasitikėjimas V. Pranckiečiu, R. Karbauskis deleguojamas į Seimo vadovybę  1

Daugiau kaip pusšimtis Seimo valdančiųjų inicijuoja nepasitikėjimą parlamento vadovu Viktoru Pranckiečiu. Tuo...

Verslo aplinka
2019.10.15
Politologė R. Urbonaitė: prezidento nuosaikumo ir plaukimo pasroviui daugiau negu ryžto 9

Politologė Rima Urbonaitė, vertindama 100 prezidento Gitano Nausėdos valstybės valdymo dienų, pastebi nemenką...

Verslo aplinka
2019.10.15
Prezidentas tikisi, kad jo mokestiniai siūlymai atsidurs „biudžeto pakete“ 15

Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad jo siūlomi mokesčių pakeitimai pateks į vadinamąjį „biudžeto paketą“...

Verslo aplinka
2019.10.15
G. Nausėda pareiškė pastabų dėl žemės ūkio ministro veiklos 2

Prezidentas Gitanas Nausėda sako turįs kritinių pastabų naujajam žemės ūkio ministrui Andriui Palioniui. Taip...

Verslo aplinka
2019.10.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau