ES susitarė dėl komandiruojamų darbuotojų, Lietuva – tarp nepatenkintų
ES ministrai, atsakingi už darbo ir socialinius reikalus, vėlyvą pirmadienį po intensyvių diskusijų pasiekė kompromisą dėl komandiruočių. Numatoma, kad darbuotojai kitoje ES šalyse narėje galės pagal lig šiol galiojusias taisykles dirbti iki 18 mėnesių. Pasibaigus šiam laikotarpiui, darbuotojai privalės laikytis šalies, kurioje dirba, darbo įstatymų ir mokėti toje šalyje numatytus mokesčius bei kitas įmokas.
Šiam susitarimui nepritarė Lietuva, Vengrija, Latvija, ir Lenkija, o Airija, Jungtinė Karalystė ir Kroatija užėmė neutralią poziciją, skelbia „Reuters“.
Prancūzija, Vokietija, Belgija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir kitos ES narės palaikė planuojamas reformas.
‚Aš patenkintas, kad Taryba (ES ministrų taryba – VŽ) susitarė dėl pozicijos tokiu svarbiu ir jautriu klausimu. Galutiniame tekste pasiekiamas delikatus balansas. Viena vertus, ypač svarbu užtikrinti, kad su mūsų darbuotojais būtų elgiamasi sąžiningai. Žmonės, kurie atlieka tokį patį darbą toje pačioje vietoje, turėtų turėti tokias pačias darbo ir atlyginimų sąlygas, – pasiektą susitarimą komentavo Jevgenijus Osinovskis, šiuo metu ES pirmininkaujančios Estijos sveikatos ir darbo reikalų ministras. – Kita vertus, neturėtume kurti nereikalingų kliūčių laisvam paslaugų judėjimui, pavyzdžiui, transporto sektorius yra mobilus pagal savo prigimtį.“
Susitarimu peržiūrima dar 1996 m. patvirtinta ES direktyva, reglamentuojanti darbuotojų, kurias kompanijos siunčia laikinai dirbti kitoje Bendrijos šalyje, teises.
Keisti dabartines darbuotojų komandiravimo taisykles ragino Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Paryžiaus nuomone, Rytų ir Vidurio Europa įgyja neteisingą pranašumą dėl „socialinio dempingo“, komandiruodama darbuotojus, dirbančius už lenkišką ar čekišką algą Vakarų Europoje, kur atlyginimai yra kur kas aukštesni. Dabartinė tvarka leidžia šiems darbuotojams mokesčius ir socialines įmokas toliau mokėti gimtojoje šalyje.
Rytų Europos šalys laikosi pozicijos, kad taisyklių griežtinimas – protekcionizmo apraiška, be to, tai pakerta ir taip ekonomiškai silpnesnių rytinių ES valstybių konkurencingumą.
Ministrų pasiektą susitarimą p. Macrono administracija suskubo pavadinti „Europos pergale“, skelbia „Euractiv.com“.
Rytų Europos šalys, taip pat Ispanija ir Portugalija nuogąstavo, kad pakeistos komandiravimo taisyklės skaudžiai smogs transporto sektoriui. Pagal pasiektą susitarimą, transporto kompanijos kol kas dirbs pagal anksčiau galiojusias taisykles, o vėliau šio sektoriaus darbuotojų komandiruotės, atsižvelgiant jų darbo specifiką, bus reglamentuojamos pagal vadinamąją „mobilumo direktyvą“, dėl kurios ES dar derasi.
Dėl galutinio susitarimo varianto dar bus diskutuojama Europos Parlamente ir vėliau – vėl ministrų lygmeniu, taigi neabejojama, kad dar bus pakeitimų.
Europos Komisijos duomenimis, 2014 m. ES buvo 1,9 mln. komandiruotų darbuotojų. Nors tai sudaro tik 0,7% visos ES darbo jėgos, vis dėlto šis klausimas tapo esminiu nesutarimų objektu tarp turtingesnių Vakarų šalių ir skurdesnių rytinių ES valstybių. Pastarosios teigia, kad joms turi būti leista konkuruoti žemesniais atlyginimais, nes tai leistų greičiau išspręsti ekonominės nelygybės tarp ES regionų problemą.
[infogram id="308ab371-dd10-40ae-879d-dc7ba240ba07" prefix="Wti" format="interactive" title="Dabartinė ES komandiruotų darbuotojų direktyva"]
