Vyriausybė neskuba atsisakyti „procentinio finansavimo“

Siūloma pakoreguoti tik porą tokių įstatymų, prie likusiųjų žadama grįžti anksčiausiai kitąmet. Opozicija kaltina Vyriausybę nenuoseklumu šiuo klausimu.

Iniciatyva subliuško

Vasarą finansų ministras Vilius Šapoka Seimo nariams pripažino, kad Vyriausybė rimtai svarsto galimybę atsisakyti visų arba bent jau daugumos „procentinį finansavimą“ nustatančių įstatymų.

Tokių įstatymų yra bemaž dešimt. Pvz., Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme numatyta, kad kelių tiesimo ir priežiūros programai finansuoti skiriami 65% akcizo pajamų, gautų už realizuotus degalus. O Lietuvos radijo ir televizijos įstatyme numatyta, kad biudžeto asignavimai nacionaliniam transliuotojui LRT kasmet turi sudaryti praėjusių metų faktiškai gautų 1,5% pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3% iš akcizų. Atitinkami finansavimo procentai numatyti ir Kultūros rėmimo bei Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondams.

Dar šiemet balandį Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė protokoliniu sprendimu įpareigojo ministerijas peržiūrėti visus vadinamuosius „procentinio finansavimo“ įstatymus. Kabineto pasitarime suabejota, ar šie įstatymai neriboja Vyriausybės ir Seimo konstitucinių įgaliojimų planuoti ir tvirtinti valstybės biudžetą.

Ministerijų buvo paprašyta iki kitų metų biudžeto projekto galutinio parengimo ir pateikimo Seimui „parengti atitinkamus siūlymus dėl šių įstatymų nuostatų patikslinimo“.

Tačiau prieš savaitę, kai Vyriausybė perdavė Seimui 2018-ųjų biudžetą, kartu buvo perduoti vos du įstatymai, numatantys „procentinį finansavimą“. Tai Kelių priežiūros finansavimo ir Žuvininkystės įstatymai. Likusieji, pvz., LRT, Kultūros, Sporto rėmimo fondų finansavimo įstatymai lieka nepakeisti.

Kiekvienas atvejis – individualus

Darius Sadeckas, finansų viceministras, VŽ informavo, kad buvo peržiūrėti visi įstatymai, kuriuose yra nuorodų į „procentinį finansavimą“ arba numatytas išlaidų susiejimas su konkrečiomis biudžeto pajamomis iš mokesčių ar kitų pajamų. „Į šį procesą buvo įtrauktos visos ministerijos, o dėl kiekvieno įstatymo diskutuota, svarstyta ir vertinta individualiai“, – aiškino viceministras.

Jis pripažino, kad kol kas Vyriausybė apsiriboja Kelių priežiūros ir plėtros programos bei Žuvininkystės įstatymų pakoregavimu. „Be to, Finansų ministerija siūlo naikinti nuorodas, esančias Aplinkos apsaugos įstatyme, tačiau Vyriausybėje šis projektas dar nesvarstytas“, – teigė p. Sadeckas.

Viceministras pabrėžė, kad „išlaidų atsiejimas nuo konkrečių pajamų – kiek vienai ar kitai sričiai turi būti skiriama lėšų – nereiškia, kad finansavimas konkrečiai institucijai ar sričiai kitąmet mažės“. Pvz., anot p. Sadecko, finansavimas Kelių priežiūros ir plėtros programai kitąmet augs 11 mln. Eur.

Žada grįžti vėliau

Finansų viceministras tikina, kad Vyriausybė nepamiršta savo noro kritiškai įvertinti visų Konstitucijos nuostatas dėl biudžeto parengimo ir priėmimo tvarkos neatitinkančius „procentinio finansavimo“ įstatymus. „Dėl Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo – iš esmės planuojama keisti patį įstatymą. Jau yra sudaryta darbo grupė, kuri turi parengti naują Kūno kultūros ir sporto įstatymą, apimantį ir kūno kultūros ir sporto rėmimą. Projektą numatoma parengti ir pateikti Vyriausybei 2017 m. gruodžio mėnesį, kuris, tikėtina, galėtų įsigalioti nuo 2019 m.“, – sakė p. Sadeckas.

„Dėl Kultūros rėmimo fondo – jo esamo finansavimo modelio keitimas reikalauja išsamių diskusijų, nes nenumatant tam kitų alternatyvų, užtikrinančių minėtų sričių nepriklausomą finansavimą, būtų ydingas. Dėl to ieškoma alternatyvių teisinio reguliavimo mechanizmų ir tai yra ilgalaikiai sprendimai, reikalaujantys išsamių diskusijų su kultūros srities bendruomenės atstovais ir visuomene“, – pridūrė jis.

Tiesa, vargu ar artimiausiu metu bus siūloma atsisakyti nuorodų į LRT „procentinį finansavimą“. Mat, kaip VŽ yra teigęs p. Šapoka, toks nacionalinio transliuotojo finansavimo būdas „iš esmės atitinka gerąją europinę praktiką užtikrinti šio transliuotojo politinį nepriklausomumą“.

Entuziazmo nėra

Tai, kad Vyriausybė atideda didesnės dalies „procentinio finansavimo“ įstatymų atsisakymą, sulaukė Seimo opozicijos kritikos.

„Aš galbūt dar suprasčiau, jeigu būtų siūloma naikinti Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo ar Sveikatinimo fondo finansavimą tam tikrais įstatymuose fiksuotais konkrečiais atskaitymais nuo atskirų mokesčių. Bet to nėra. Kažkodėl paimama tik žuvininkystės sritis ir Kelių programa. Sakyčiau, ne visai nuosekliai elgiasi „konstitucingumo gynėjai“, kai nusitaiko į šias sritis, o kitas kažkodėl pamiršta“, – sakė konservatorius Jurgis Razma.

Seimas be didesnio entuziazmo gana nedideliu balsų skirtumu pritarė tam, kad būtų toliau svarstomas Vyriausybės pasiūlymas atsisakyti nuorodos į „procentinį finansavimą“ Kelių priežiūros programos įstatyme. Opozicija neneigia, kad Seime gali būti siekiama atmesti šį Vyriausybės pasiūlymą ir įpareigoti ją „pateikti nuoseklesnes iniciatyvas šiuo klausimu“.