Siūlo ištirti, kodėl per krizę Lietuva skolinosi „per brangiai“
Komitetui siūloma suteikti laikinosios komisijos statusą, kad būtų atliktas parlamentinis tyrimas dėl galimai padarytos didelio masto žalos valstybei. Seimo Socialdemokratų darbo frakcijos teigimu, 2009-2012 m. galimai buvo padaryta didelė žala valstybei, nes Finansų ministerija skolinosi iš komercinių bankų už galimai nepagrįstai dideles palūkanas. Komisija turėtų aiškintis ir dėl neviešu būdu išleistų Vyriausybės vertybinių popierių, pirmadienį pranešė frakcija.
Anot jos, tokio parlamentinio tyrimo iniciatyvos nutarimo projektą savo parašais parėmė 49 įvairių frakcijų Seimo nariai. Tačiau tarp pasirašiusiųjų nėra svarbiausių valdančiųjų valstiečių-žaliųjų veikėjų – nei šios frakcijos lyderio Ramūno Karbauskio, nei premjero Sauliaus Skvernelio, nei Seimo vadovo Viktoro Pranckiečio, nei BFK pirmininko Stasio Jakeliūno.
Viename artimiausių Seimo plenarinių posėdžių, kurie atsinaujins lapkričio 7 d., parlamentarams bus pateiktas šio nutarimo projektas, numatantis, kad iki kitų metų balandžio 1 d. BFK turi ištirti konservatorių ir liberalų Vyriausybės vykdytą skolinimosi politiką.
„Parlamentarams įtarimų kelia keistas Finansų ministerijos pasirinkimas skolintis iš komercinių bankų ir už didžiules palūkanas. 2009-2012 metais Lietuva skolinosi kelis kartus brangiau nei galėjo pasiskolinti iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Pvz., Latvija tuo pat metu iš TVF skolinosi tik už 3,2%. Dėl šios priežasties Lietuvos bendroji skola išaugo daugiau nei du kartus. Finansų ministerija minimu laikotarpiu pasiskolino 7,5 mlrd. Eur, tačiau nepagrįstai didelėmis palūkanomis, siekiančiomis net 9,375%“, – rašoma Socialdemokratų darbo frakcijos pranešime.
Pasak jame cituojamo frakcijos seniūno Andriaus Palionio, „2009-2012 m. Finansų ministerijos vykdyto skolinimosi kainą mokame šiandien, o dar didesnę mokėsime ateityje“. Anot jo, „Lietuvos mokesčių mokėtojams teks sumokėti 1,6 mlrd. Eur didesnių išlaidų skolai apmokėti nei buvo galima tikėtis pasiskolinus iš TVF“, o „privačioms finansų institucijoms turės sumokėti net 3,2 mlrd. Eur palūkanų“.
Ponas Palionis taip pat atkreipia dėmesį, kad didžiąją skolos dalį – 5 mlrd. Eur – tuometinė Vyriausybė numatė grąžinti 2020-2022 m., t. y. „būtent tada, kai mūsų šalis neteks didžiosios dalies europinių pinigų“.
„Tikimės, kad šis parlamentinis tyrimas padės atsakyti į visuomenei ramybės neduodantį klausimą, kodėl skolintasi taip brangiai, nes skolos našta yra padalinta kiekvienam Lietuvos respublikos piliečiui. Norime sužinoti, dėl kokių priežasčių 2009-2012 m. nebuvo skolinamasi iš TVF ir kas konkrečiai priėmė tokį sprendimą, kodėl buvo skolinamasi už astronomines palūkanas, nustatyti politikų ir valstybės tarnyboje dirbusių asmenų ryšius su komerciniais bankais, kurių naudai, tikėtina, jie priimdavo sprendimus. Taip pat nustatyti, kaip buvo priimami sprendimai, kokie asmenys dalyvavo juos priimant, kas pasirašė sutartis ir ar asmenys priėmę sprendimus negavo asmeninės naudos“, – pridūrė frakcijos seniūnas.
Jo nuomone, „šešėlis krenta ir ant buvusios finansų ministrės, o dabar Seimo narės Ingridos Šimonytės bei ant 2009-2012 m. Lietuvą valdžiusių partijų lyderių“.
Tuometinis premjeras, vienas iš konservatorių lyderių Andrius Kubilius pareiškė, kad šioje pusšimčio parlamentarų iniciatyvoje „apstu netikslumų, nesąmonių ir neteisingų interpretacijų“. Jis tikisi, kad Seimo dauguma sugebės atmesti šį pasiūlymą.
