Šią savaitę svarbu (43)
Siautės „Išmani Lietuva“
Penktadienį ir šeštadienį „Litexpo“ parodų centre vyks vienas didžiausių „Verslo žinių“ organizuojamų metinių renginių „Išmani Lietuva“. Šio projekto tikslas – surasti ir įvertinti Lietuvos žmones, kurie bendradarbiauja, kuria progresyvius pokyčius ir šalina modernėjimo kliūtis. Kartu siekiama paviešinti Lietuvos pažangą įvairiose srityse, papasakoti apie Lietuvą kaip modernią, pažangią ir išmanią valstybę bei sutelkti visus dar didesnei pažangos dinamikai. Parodos formatas – interaktyvus renginys, apjungiantis verslą, turinį, pramogas. Parodos lankytojai bus kviečiami gyvai išbandyti išmanius produktus ir paslaugas, patirti, atrasti bei įsigyti. Tarp šių metų „Išmaniosios Lietuvos“ pranešėjų – Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, „Swedbank“ vyr.ekonomistas Nerijus Mačiulis, prof. Liudas Mažylis, prof. Vladas Algirdas Bumelis, „Investuok Lietuvoje“ gen.direktorius Mantas Katinas, žurnalistas Andrius Tapinas, dainų ir muzikos autorius Jurgis Didžiulis ir daugybė kitų. Renginio globėja – prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Pasikeis Vilniaus „premjeras“?
Iš įvairių su teisėsauga ir finansais susijusių problemų neišsikapanojančio Liberalų sąjūdžio pirmininkų pasitraukęs Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius šį trečiadienį rengia neeilinį sostinės savivaldybės tarybos posėdį. Jame miesto galva pasiūlys iš savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų atleisti pustrečių metų jose dirbusią Almą Vaitkunskienę. Naujuoju savivaldybės administracijos vadovu numatoma pasiūlyti paskirti ligšiolinį mero patarėją informacinių technologijų klausimais Povilą Poderskį. Meras, aiškindamas, kodėl staiga prireikė pakeisti sostinės „premjerą“, aiškino, kad p. Vaitkunskienė „labai profesionaliai susitvarkė su iššūkiu suvaldyti Vilniaus skolą, tačiau dabar atsirado būtinybė judėti į priekį ir įveikti naujus iššūkius“, kurie, p. Šimašiaus nuomone, gali būti įveikti su nauja komanda, vadovaujama naujo administracijos direktoriaus. Dalis savivaldybės tarybos narių buvo akivaizdžiai nustebinti tokio netikėto p. Šimašiaus žingsnio. Vis dėlto, valdančiojoje koalicijoje dirbančios arba ją remiančios partijos neišsakė griežto pasipriešinimo šiam pasiūlymui. Anot socialdemokratų lyderio, Vilniaus vicemero Gintauto Palucko, sostinės vadovas turi teisę pasirinkti politinio pasitikėjimo komandą, su kuria stengsis įgyvendinti savo sumanymus.
Ketvirtis amžiaus – su ta pačia Konstitucija
Trečiadienį, spalio 25-ąją, sukanka lygiai 25 metai, kai Lietuvoje veikia dabartinė Konstitucija. Ta proga įvyks nemažai įvairių renginių, skirtų Pagrindiniam šalies įstatymui. Pvz., ant Konstitucinio Teismo pastato Vilniuje žadama atidengti memorialines plokštes, ant kurių bus pavaizduoti du Lietuvos nepriklausomybės aktai – Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios, o Mykolo Riomerio universitetas surengs konferenciją, kurioje bus aptariamos konstitucinės teisės taikymo problemos. Dabartinė Lietuvos Konstitucija buvo priimta per visuotinį referendumą 1992 m. spalio 25 d. Tuomet už Konstitucijos priėmimą balsavo 76 % rinkėjų iš bemaž 1,92 mln. dalyvavusių referendume, t. y. apie 57% visų tuometinių šalies gyventojų, turinčių rinkimų teisę. Politinio kompromiso paieškų sąlygomis gimusi Lietuvos Konstitucija yra vien stabiliausių Europoje – per ketvirtį amžiaus joje padaryti vos septyni pakeitimai.
Valanda atgal
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį laikrodžius pasukus valanda atgal bus atšauktas septynis mėnesius galiojęs vasaros laikas. Tad ateinantis savaitgalis bus valanda ilgesnis. Į juostinį laiką Lietuva sugrįžta kasmet spalio paskutinį sekmadienį 4 val. ryto laikrodžius atsukusi lygiai 60 min. atgal. Vasaros laikas kasmet Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje įvedamas kovo paskutinį sekmadienį ir taikomas iki spalio pabaigos. Atšaukus vasaros laiką rytais švis anksčiau, bet taps ilgesni tamsūs vakarai. Laikas dukart per metus kaitaliojamas vykdant 2001 m. priimtą privalomąją ES direktyvą „Dėl sezoninio laiko taikymo“, nors pats laikrodžių reguliarus sukinėjimas daugelyje žemyno valstybių įvestas dar praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. ES direktyvos „Dėl sezoninio laiko taikymo“ galiojimas neribojamas. Vasaros laiko įvedimas ir atšaukimas padeda racionaliau išnaudoti šviesųjį paros metą vidutinėse ir šiaurinėse platumose.
Dar apie kai kuriuos svarbesnius numatomus savaitės įvykius trumpai:ŠEŠĖLIS. Pirmadienį Vyriausybės rūmuose rengiama konferencija „Ką prarandame dėl šešėlinės ekonomikos“. Joje dalyvaus premjeras Saulius Skvernelis, Vyriausybė kanclerė Milda Dargužaitė, „Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius, policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, kiti pareigūnai. Laukiama, kad šios konferencijos metu bus paskelbti naujausi skaičiavimai, kokią dalį Lietuvos ekonomikoje užima šešėlis. Anksčiau skelbta, kad jis sudaro apie ketvirtadalį šalies bendrojo vidaus produkto ir yra maždaug trečdalius didesnis nei Europos vidurkis.
DUJOS. Penktadienį akcinėje bendrovėje „Klaipėdos nafta“ bus surengta suskystintųjų gamtinių dujų paskirstymo stoties atidarymo ceremonija.
BANKAS. Finansų ministras Vilius Šapoka ir Lietuvos banko valdytojai susitiks su Vilniuje besilankančiu Lenkijos banko „PKO Bank Hipoteczny“ valdybos pirmininku Rafalu Kozlowskiu. Neoficialiomis žiniomis, šis bankas svarsto galimybę pradėti veiklą Lietuvoje.
VIZITAS. Ketvirtadienį ir penktadienį Lietuvoje lankysis su oficialiu vizitu lankysis Liuksemburgo didysis hercogas Henris. Prezidentė Dalia Grybauskaitė su hercogu aptars bendradarbiavimą gynybos, ekonomikos, mokslo ir kultūros srityse. Kartu su Liuksemburgo nominaliu vadovu Lietuvoje lankysis ir šios šalies verslininkų delegacija, kurioje bus 30 įmonių vadovų. Ketvirtadienį numatoma surengti Lietuvos–Liuksemburgo verslo forumą.
FRAKCIJA. Savaitės pradžioje turėtų paaiškėti, ar į opoziciją susirengusiems septyniems Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovams Seime pavyks suformuoti savo atskirą frakciją. Jeigu dėl kokių nors priežasčių to nepavyktų padaryti, LSDP atstovai dirbs frakcijoms nepriklausančių Seimo narių Mišriojoje grupėje.
POSTAS. Tebelaukiama premjero Sauliaus Skvernelio apsisprendimo dėl to, kas turėtų užimti atsilaisvinusį ūkio ministro postą. Šią savaitę gali paaiškėti arba kandidatai į šį portfelį, arba bent jau tai, ar ministru taps Seime dirbantis buvęs socialdemokratas, pareiškęs apie paramą Vyriausybei, ar profesionalas „iš šalies“.
SUTARTIS. Planuojama, kad šią savaitę Lietuva su Norvegija pasirašys sutartį dėl vidutinio nuotolio priešlėktuvinių gynybos sistemų NASAMS įsigijimo, kuriam Lietuva ketina skirti 100 mln. Eur.
PILIETYBĖ. Seime ketinama surengti Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdį, kuriame vienas iš klausimų tradiciškai bus dvigubos pilietybės įteisinimo galimybės. Šis klausimas tapo vėl aktualus po praėjusią savaitę pateikto pakartotinio Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad dviguba pilietybė gali būti įteisinta tik tuo atveju, jeigu visuotinio referendumo metu bus atitinkamai pakeista Konstitucija.
AUDITAS. Lietuvos į Europos Audito rūmus deleguotas atstovas Rimantas Šadžius lankysis Lietuvoje, susitiks su aukščiausiais šalies pareigūnais, pristatys Audito rūmų ataskaitą apie Europos Sąjungos bei atskirų jos narių, įskaitant ir Lietuvos, finansus.
SAVIVALDYBĖS. Antradienį Seimo rūmuose vyks Lietuvos savivaldybių asociacijos tarybos posėdis. Jame bus aptariamos Vyriausybės pateikto kitų metų biudžeto nuostatos, susijusios su savivaldybėms patikėtų funkcijų finansavimu ir kitais savivaldybių finansiniais klausimais.
VERSLO TRIBŪNA
Ateinančiais metais Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pristatys naują savitarnos platformą, kuri taps pirmuoju nuosekliai planuojamo skaitmenizacijos proceso etapu. Tam, kad kiekvienam būtų patogiau ir paprasčiau naudotis skirtingomis VMI paslaugomis, naujasis savitarnos portalas kuriamas remiantis vartotojų patirtimi bei atsižvelgiant į gyventojų bei verslo poreikius.
Pastaruoju metu Lietuvos mažmeniniai investuotojai įmonių obligacijas vertina kaip vieną patraukliausių finansinių instrumentų. „Nasdaq Baltic“ birža šiemet fiksavo rekordinį obligacijų rinkos aktyvumą – didžiausią per tris dešimtmečius. Baltijos šalių vertybinių popierių ekosistemoje matomi akivaizdūs procesai – regiono įmonės vis labiau suvokia obligacijų teikiamas finansavimo galimybes, taip pat auga investuotojų supratimas apie obligacijas kaip investicinį instrumentą.
Po COVID-19 pandemijos pasaulinė medienos pramonė patyrė reikšmingų pokyčių – brango žaliavos, o gaminių maržos smarkiai sumažėjo. Medienos rinkos pokyčiai Lietuvos UAB „LTF Group“ paskatino strateginiams pokyčiams. Ilgus metus gaminusi konstrukcinę ir kalibruotą medieną, bendrovė nusprendė žengti į aukštesnės pridėtinės vertės segmentą ir pradėjo gaminti termiškai modifikuotą medieną (termomedieną).
Šiemet pakuočių tvarkymo srityje įvyko esminis pokytis: nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimai. Pagal juos gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo taršos mokesčio tik už tą kombinuotų, plastikinių ir PET pakuočių atliekų kiekį, kuris buvo perdirbtas. Anksčiau gamintojams ir importuotojams užtekdavo pasiekti minimalias sutvarkymo užduotis, o už likusį kiekį mokėti nereikėjo. Nuo šių metų pradžios situacija kardinaliai pasikeitė: už kiekvieną neperdirbtą toną tenka mokėti taršos mokesčius.
REKTORIUS. Trečiadienį baigiasi Kauno technologijos universiteto rektoriaus ..... Baršausko darbas. Jis atsistatydino dėl kaltinimų plagiatu.
KONKURSAS. Antradienį baigsis terminas pateikti paraiškas eiti Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus pareigas.
STADIONAS. Iki pirmadienio Vilniaus savivaldybei turi būti pateikti nauji preliminarūs pasiūlymai statyti Nacionalinį stadioną. Tikimasi, kad statybos bus pradėtos kitąmet, o užbaigtos 2021-2022 m.
BUHALTERIAI. Antradienį įvyks „Verslo žinių“ organizuojama tradicinė metinė buhalterių konferencija.
KENNEDY. Iki ketvirtadienio Centrinės žvalgybos agentūra ir Federalinis tyrimų biuras atvers visuomenei praktiškai visus Nacionaliniame archyve saugomus Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Johno Kennedy nužudymo 1963 m. tyrimo dokumentus. Dalis jų buvo uždari dėl 1992 m. Kongrese priimto specialaus įstatymo, dar 25-eriems metams įslaptinusio šiuos dokumentus.
KARALIUS. Planuota, kad ketvirtadienį naujas Tailando karalius Rama X formaliai įžengs į sostą, nors jau beveik metus faktiškai yra jame po savo tėvo, buvusio ilgamečio karaliaus Ramos IX mirties.
