Valstybės kontrolė ragina reformuoti biudžeto sistemą 

Apie tai Arūnas Dulkys, valstybės kontrolierius, užsiminė antradienį Seimo plenariniame posėdyje pateikęs visą virtinę išvadų apie 2016 m. valstybės, savivaldybių, „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo bei kitų valstybinių fondų biudžetų vykdymą.

„Valstybė, nusprendusi turėti keletą fondų, galutinai taip ir neapsisprendžia, kuris fondas kuriems visuomenės poreikiams yra panaudotinas. Turėdama atskiras iždo kišenes valstybė yra apsisprendusi nebent tik dėl jų išorinio dizaino, nors realiai jos tarpusavyje pernelyg tampriai susijusios ir viduje vis tiek tai yra viena kišenė. Tad tam, kad aiškiai žinotume, kaip panaudojami mūsų visų bendri pinigai, būtina išgryninti kiekvieno iš tų fondų panaudojimą“, – sakė p. Dulkys.

Turint daug skirtingų biudžetų, pasak valstybės kontrolieriaus, pasitaiko „daug netikslumų apskaitoje“.

„Dar pernai perdavėme pasiūlymus Vyriausybei, kaip galima būtų patobulinti biudžetinį planavimą. Yra sudaryti planai, kaip ir kada to bus imtasi, tikimės, kad šie planai bus vykdomi ir Seimas gaus tokį biudžetą, kuris galėtų būti pavadintas „žmonių biudžetu“, – užsiminė p. Dulkys.

Jis taip pat pasiūlė peržiūrėti valstybės skolinimosi politiką. „Skolinimasis leidžiant Vyriausybės taupymo lakštus ekonominiu požiūriu yra nenaudingas. Vyriausybė turėtų imtis iniciatyvos peržiūrėti ir iš naujo įvertinti valstybės biudžeto lėšomis vykdomos taupymo lakštų platinimo politikos tikslų aktualumą ir naudą valstybei bei visuomenei, nes esanti palūkanų aplinka leidžia skolintis pigiau ir su mažesniais administravimo kaštais“, – teigė valstybės kontrolierius.

Seimo posėdyje dalyvavęs Darius Sadeckas, finansų viceministras, patikino, kad jau kitų metų pradžioje Vyriausybė planuoja peržiūrėti valstybės investicijų politiką, atsižvelgiant ir į Valstybės kontrolės pateiktas pastabas.

Pernai Valstybės kontrolė be kita ko pasiūlė išvis atsisakyti Valstybės investicijų programos. Kasmet, anot kontrolierių, pagal šią programą išleidžiama apie pusantro milijardo eurų, iš jų du trečdaliai lėšų yra europietiški pinigai. Tačiau, Valstybės kontrolės nuomone, dauguma tų lėšų panaudojama neefektyviai ir „aklai“. Todėl, įvertinusi visas aplinkybes, valstybinio audito institucija pasiūlė atsisakyti Valstybės investicijų programos – audito rezultatai parodė, kad beveik 20 m. egzistuojančią valstybės investicijų tvarką reikia keisti iš esmės.

Pateiktoje ataskaitoje apie pernykštį biudžetą konstatuojama, kad 2016 m. faktinis viešųjų finansų balansas buvo teigiamas – apie 0,3% bendrojo vidaus produkto, t. y. apie 112 mln. Eur. Tačiau kontrolė pabrėžė, kad dalis šio teigiamo balanso susidarė ir dėl to, kad buvo nepakankamai panaudotos Europos Sąjungos skiriamos lėšos, taigi, nebuvo skirtos ir nacionalinės išlaidos tokios paramos kofinansavimui. Paskaičiuota, kad pernai iš biudžeto neišleistas beveik milijardas eurų, iš jų apie 650 mln. Eur sudaro nepanaudotos ES lėšos. „Tai gana ženkli suma“, – pripažino p. Sadeckas.