Lietuva – išskirtinė infliacijos atžvilgiu

„Pasaulio ekonomikos augimas šiuo metu atrodo labai stipriai. Įdomu tai, kad atsigavimas vyksta vienu metu visuose regionuose. Iki šiol, jeigu kokiam nors regionui sekdavosi gerai, tai kitas būdavo krizėje. Dabar tiek besivystančios, tiek pažengusios ekonomikos stebi įsibėgėjusį augimą“, - antradienį kalbėjo p. Christensenas „Verslo žinių“ ir „Danske Bank“ organizuojamoje konferencijoje „Verslas 2018“.

Jis pastebi, kad Lietuvai naudingas pasaulio ekonomikos ženklas – atsigaunančios investicijos, paskui kurias seka ir prekyba.

„Kai kalbame apie infliaciją, Baltijos šalys kartu su Rytų Europos šalimis – Lenkija, Rumunija, Vengrija, Čekija – yra unikalios tuo, kad jose matomas stiprus kainų spaudimas“, - teigia p. Christensenas.

VŽ rašė, kad metinė infliacija Lietuvoje šių metų rugsėjį buvo sparčiausia iš visų pasiekė 4,8% ir buvo 0,4 proc. punkto didesnė nei rugpjūtį.

Kitose šalyse, ypač didžiausiose pasaulio ekonomikose, kainų spaudimas, nepaisant augančios ekonomikos ir mažėjančio nedarbo, išlieka silpnas. JAV rugsėjį metinė infliacija siekė 2,2%, euro zonoje rugsėjį metinė infliacija pasiekė 1,5%.

Galvosūkį kelia tai, kad po ilgo žemos infliacijos periodo vartotojai JAV ir ES nesitiki, jog infliacija pradės augti.

„Ji buvo žema taip ilgai, kad žmonės nebetiki, kad ji vėl kada nors pakils. Centriniai bankai, nesugebėdami pasiekti nusistatytų infliacijos tikslų, prarado savo patikimumą. Kai darbdaviai ir darbuotojai derasi dėl algų ateityje, paklausa algų augimui yra žema, nes žmonės tiki, kad infliacija liks maža“, - sako p. Christensenas.

Reiktų 5%

Centriniai bankai ne vienerius metus bando pažadinti infliaciją tiekdami į rinką „pigius pinigus“. Artimiausioje ateityje šių pinigų pabaigos neišvysime, rodo p. Christenseno prognozės.

Pagal „Danske Bank“ skaičiavimus, Lietuvai reiktų bazinės palūkanų normos, kuri būtų apie 5%. Tuo tarpu šiuo metu ECB nustatyta norma euro zonoje siekia 0%.

Ekonomistas pažymi, kad net didelėms šalims su žema infliacija, tokioms kaip Vokietija, reiktų didesnės palūkanų normos už nulį. Kita vertus, jis mano, kad po finansų krizės tradiciniai idealios palūkanų normos skaičiavimo būdai tapo kvestionuojami. Kai kurios Europos šalys stebi itin žemą nedarbo lygį, tačiau jose darbuotojų stygius kainų neatgaivino. Nors dažniausiai būna atvirkščiai.

Nepaisant Lietuvos ir kaimyninių šalių augančios infliacijos, ECB nekels palūkanų normos tol, kol infliacija neatsigaus didžiosiose Europos ekonomikose.

Tad „Danske Bank“ prognozuoja, kad ECB pirmą kartą palūkanų normą pakels tik 2019 m. pavasarį. Taip pat ekonomistas teigia, kad kitą savaitę ECB praneš, jog ir toliau tęs kiekybinio skatinimo programą, kurios pabaiga buvo numatyta šiemet.

Paklaustas apie tai, kodėl Baltijos šalių verslui, nepaisant atsigavusios ekonomikos, nepavyksta lengvai gauti paskolų iš bankų, p. Christensenas išskiria dvi priežastis.

Pirma, po itin stiprių finansinių krizių bankai vis dar abejoja ekonomikos atsigavimo stiprumu. Antra, po finansų krizės bankams buvo liepta įgyvendinti žymiai daugiau reguliacinių priemonių, kas taip pat padarė skolinimą sudėtingesniu.

[infogram id="83468078-3d83-493f-9f0b-0e8811f19d76" prefix="mcJ" format="interactive" title="Palūkanų kėlimo prognozės"] 

FOTOGALERIJA Konferencija „Verslas 2018“ (92 nuotr.)