Klaipėda – neišnaudota erdvė paslaugų sektoriaus plėtrai

Reklama publikuota: 2017-10-17
Laurynas Čiutys “LC paslaugų centro“ direktorius.
svg svg
Laurynas Čiutys “LC paslaugų centro“ direktorius.

Dažnai Klaipėda vertinama dėl savo geografinės padėties, palankios poilsiui ir pramogoms, miestas laikomas vienu iš vietos ir užsienio turistų traukos centrų. Taip pat uostamiestis gali pasigirti neįtikėtai greitai įgyvendintu ir ekonominę laisvę Lietuvai sustiprinusiu projektu – pirmojo Baltijos šalyse suskystintų dujų terminalo statybomis ir ekonomiškai stipraus miesto epitetu. Ir nors Klaipėda užima garbingą trečiąją vietą Lietuvos didmiesčių trejetuke, tobulėjimui ribų nėra.

Verslo potencialą Lietuvos miestuose matuoti galima skirtingai pjūviais – vertinant miestų statistinius duomenis, politines, ekonomines sąlygas, kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą, mokestinę aplinką, plėtros galimybes, vartojimo ir pirkimo įpročius, miesto infrastruktūrą ir kt. Lietuvos Respublikos Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje veikiančių įmonių 2016 m. buvo 79 840, šiemet (metų pradžios duomenimis) – 83 256. Vertinant 2013-2017 metų veikiančių įmonių rodiklius, veiklą pradėjusių įmonių skaičius augo visuose didžiuosiuose miestuose, labiausiai 2014-2015 metų laikotarpiu. Naujų verslo subjektų skaičius didėja, veiklos galimybių ribos dar neperžengtos. Nors daugiausiai įmonių, akivaizdu, sostinėje, savo skaičiais rikiuotėje džiugina ir kiti du Lietuvos didmiesčiai – Kaunas ir prie didžiųjų priskiriamas uostamiestis, turintis daugiau nei 5 tūkst. verslo subjektų.

Įmonių steigimas – drąsa ar avantiūra?

Skaičiai rodo, kad įmonių Lietuvoje daugėja, tačiau žinoma, kad 2016 metais labai didelis jų kiekis (didžiausias per porą dešimtmečių) išregistruotas. Verslo subjektų steigimo ir pardavimo įmonės „LC paslaugų centras“ vadovas Laurynas Čiutys sako, kad viena iš tokio reiškinio priežasčių – taipogi didelis įregistruotų įmonių skaičius.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Žmonės vis drąsiau imasi savo verslo, ypač dabartinės „X“ ir „Y“ kartos atstovai, pasižymintys „drąsa“. Žinoma, tokia tendencija nebūtinai reiškia, kad dėl to padaugėja ir sėkmingų verslų. Daug įmonių atidaroma iš avantiūros, arba tiesiog, nes „kaimynas Petras turi, tai ir aš noriu“. Teko matyti atvejų, kai klientas steigia įmonę, bet vis dar nežino ką su ja veiks. Taip natūraliai susidaro srautas įmonių, kurias po to tenka uždarinėti,“ – sako p. Čiutys.

Antra galima įmonių išregistravimo priežastis, anot vadovo, naujo administracinio nusižengimo kodekso įsigaliojimas, pagal kurį atsirado galimybė bausti įmones už finansinių ataskaitų nepateikimą Registrų centrui. Todėl verslų savininkai, seniai sustabdę veiklą ir nenorėdami užsitraukti administracinės atsakomybės, galimai pradėjo uždarinėti įmones. Tokia verslo subjektų filtracija vertinga kuriant rinką be fiktyvių, nemokių įmonių. Vis tik vertinant Klaipėdos verslo aplinką, didesnis pavojus – ne įmonių, bet gyventojų skaičiaus mažėjimas.

Migracijos pasekmės – specialistai iš trečiųjų šalių

Klaipėdos gyventojų skaičius tendencingai mažėja (šiemet mieste skaičiuojama daugiau nei 151 tūkst., 2016 m. – 154 tūkst. gyventojų). „LC paslaugų centro“ vadovas pabrėžia, kad labiausiai tokią padėtį lemia darbo jėgos emigracija į užsienio šalis tikintis uždirbti daugiau nei Lietuvoje, nors, jo nuomone, ir Lietuvoje tai įmanoma.

„Verslo sektorius jaučia pakankamai didelį technikų, inžinierių, statybininkų trūkumą, nors šių sričių specialistų algos paskutiniu metu kilo tikrai sparčiai. Didėjantys atlyginimai verčia verslininkus ieškoti būdų kaip didinti darbuotojų našumą – mažinti savo pelno dalį arba tiesiog eiti lengviausiu keliu – kelti kainas. Dar vienas ir jau tendencija tampantis šios verslininkų problemos sprendimo būdas – įdarbinti specialistus iš trečiųjų šalių (ypač Ukrainos), kuo labai šauniai naudojasi statybų sektorius – paskutiniu metu teko gauti daug užklausų dėl pagalbos įdarbinant trečiųjų šalių piliečius Lietuvoje. Kažkada ir Airija turėjo tą pačią problemą, kai nemaža dalis Airijos piliečių emigravo, o vėliau darbo jėgos trūkumas kompensuotas rytų europiečių sąskaita,“ – pasakoja p. Čiutys.

Kaip vieną iš ne tik emigracijos, bet ir vidinės migracijos priežasčių įmonių steigimo ir pardavimo specialistas išskiria ir aukštesnės kvalifikacijos siekį. Studijuodami kitų didžiųjų miestų aukštesnio lygio aukštosiose mokyklose, universitetuose, jauni žmonės taip ir lieka juose gyventi.

Anot p. Čiučio, Klaipėdoje taip pat nėra plėtojami inžineriniai ir kiti ir aukštos kvalifikacijos reikalaujantys verslai, kurie galėtų iškart bendradarbiauti su universitetais, diegti išmaniąsias technologijas į verslą. Tik tokie verslai gali garantuoti darbo vietas aukštos kvalifikacijos specialistams. Pati švietimo sistema ir miesto valdžia turėtų būti labiau orientuota į atitinkamų specialistų ruošimą, kvalifikuotų specialistų susigrąžinimą, o tuo pačiu ir verslų, imlių aukštos kvalifikacijos specialistų įdarbinimui, pritraukimą.

Žvelgiant į didmiesčių trejetuko veiklos kryptis, Statistikos departamento duomenimis, Klaipėdoje geriausiai išvystytos gamybos ir transporto šakos – miškininkystė ir žuvininkystė (apyvarta paskutiniaisiais metais – 63 753 tūkst. eurų, Vilniuje – 31 162 tūkst. eurų, Kaune – 15 120 tūkst. eurų), transporto ir saugojimo veiklos rodikliu lenkia Kauną (apyvarta – 1 442 139 tūkst. eurų, Kaune – 620 484 tūkst. eurų). Pasitempti uostamiesčiui reikėtų švietimo, sveikatos priežiūros, komunikacijos ir maitinimo paslaugų, apgyvendinimo srityse.

Uostas – Klaipėdos verslo agora

Neseniai pats Klaipėdoje skyrių atidaręs įmonės „LC paslaugų centras“ vadovas pažymi, kad miestas, pirmiausia, stiprus savo uostu. Čia patogu vystyti dabar ypač atsigaunančią transporto ir logistikos veiklą, pats transportavimas šiais laikais nebeapsiriboja vienos rūšies transportu, o, greičiau, skirtingų transporto priemonių kompleksu – jūra, sausuma ir oru. Verta paminėti, kad jūrinis transportas šiandien – viena iš pigiausių krovinių gabenimo rūšių, todėl uostamiestis sutelkia apie save nemažai pramonės, transporto ir logistikos, prekybos įmonių.

„Matydami didelį uostamiesčio potencialą, nusprendėme čia atsidaryti ir savo skyrių. Dar iki atidarymo, klientai iš Klaipėdos dažnai kreipdavosi į mus pagalbos. Kadangi klientūrą užsitarnavome dėl, jų vertinimu, protingos darbų kainos ir kokybiškai atliktų paslaugų santykio, normalu, kad atsirado noras augti dėl mūsų pačių ir klientų patogumo. Kadangi įdirbis per kelis metus šiame mieste padarytas nemažas, belieka tik dirbti ir toliau augti. Patys klientai apie uostamiestį atsiliepia ganėtinai teigiamai, ypač apie mažesnę įvairių paslaugų konkurenciją lyginant su Kaunu ar, ypač, Vilniumi“, – pasakoja p. Čiutys.

Juntama pramonės, logistikos ir transporto sektorių lyderystė, anot įmonių steigimo specialisto, sudaro sąlygas augti ir kitoms verslo šakoms, atversiančioms galimybes ir aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimui.

Atvira niša paslaugų sektoriaus kūrimui

„LC paslaugų centro“ vadovas pabrėžia, kad Klaipėda – palankus regionas ne tik aplink uostą telkiamų įmonių steigimui. Tokį miesto verslumo veidą piešia viena iš pirmųjų laisvųjų ekonominių zonų, startavusi dar 2002 m. – Klaipėdos LEZ, kuri pagal pritrauktų investicijų ir sukurtų darbo vietų skaičių yra efektyviausiai valdoma zona Baltijos regione.

Užimantis 412 hektarų plotą, verslo parkas po savo sparnu glaudžia daugiau nei 100 logistika ir sandėliavimu, elektronikos prietaisų, stiklo, pakuočių, energijos gamyba, metalo apdirbimu ir kitomis veiklos sritimis užsiimančių įmonių, LEZ iš daugiau nei 151 tūkst. Klaipėdos gyventojų įdarbina apie 4300 žmonių.

„Klaipėdoje labai gerai išplėtota LEZ, veikia daug stambių gamybos, transporto ir logistikos kompanijų, kurioms visoms galima pasiūlyti pakankamai platų verslui naudingo „outsourcing‘o“ (dalinio įmonės veiklos perdavimo samdant kitą įmonę) spektrą, kaip pavyzdžiui, maistas į biurą, pramogos, mokymai, skaitmeninė rinkodara. Matau paslaugų centrų trūkumą – šiuo metu lyderiauja Vilnius, po truputi jį vytis pradeda Kaunas, o Klaipėdoje – štilis. Aišku, suprantama, kodėl – tarptautinės kompanijos jų čia nesteigia, nes paprasčiausiai trūksta A klasės biurų pasiūlos, kas ypač svarbu šioms kompanijoms,“ – miesto verslo aplinką vertina įmonių steigimo specialistas.

Natūralu, kad Klaipėdoje stipriausios jau minėtų sektorių įmonės, tačiau būtent jos atveria kelią paslaugų sektoriaus augimui, išmaniųjų technologijų versle diegimui ir inovatyvių veiklų steigimui, partnerystei, o tuo pačiu ir aukštos kvalifikacijos specialistų reikalaujančių darbo vietų kūrimui, prie ko jau prisidėjo ir viliasi toliau prisidėti p. Čiutys.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Baltarusija kaltina Ukrainą paleidus į šalį raketų

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka apkaltino Ukrainos ginkluotąsias pajėgas paleidus...

Turkija užblokavo dviejų tarptautinės žiniasklaidos priemonių puslapius

Turkija uždraudė prieigą prie dviejų tarptautinės žiniasklaidos priemonių, suduodama smūgį žodžio laisvei...

Verslo aplinka
2022.07.02
„Airbnb“ būstuose – jokių vakarėlių

Tarptautinė būsto nuomos paslaugos teikėja „Airbnb“ savo platformoje esančiuose būstuose visam laikui...

Verslo aplinka
2022.07.02
G. Nausėda viešėdamas JAV energetikos įmonę „Holtec“ investuoti Lietuvoje

Filadelfijoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda pakvietė JAV energetikos įmonę „Holtec“ investuoti...

Verslo aplinka
2022.07.02
Uzbekistane protestuotojai šturmavo vyriausybinių pastatų

Uzbekistano tarnybos šeštadienį pranešė sulaikiusios „masinių riaušių organizatorius“, bandžiusius užimti...

Verslo aplinka
2022.07.02
Penktadienį nustatyti 477 nauji COVID-19 atvejai 2

Per praėjusią parą nustatyta 477 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, rodo šeštadienį paskelbti...

Verslo aplinka
2022.07.02
„Super Mario“ efektas blėsta: Italijos ekonomikai teks atlaikyti audrą Premium

Italijos ekonomika šiemet turėjo gerokai ūgtelėti. Šalies ūkis, vairuojamas premjero Mario Draghi, turėjo...

Verslo aplinka
2022.07.02
„Der Spiegel“: EK leis Maskvai į Kaliningradą vežti visas prekes, bet ribotais kiekiais 9

Europos Komisija (EK) planuoja paskelbti išaiškinimą, kuris panaikins tranzito iš Rusijos per Lietuvą į...

Logistika
2022.07.01
PSO ragina imtis skubių veiksmų Europoje dėl beždžionių raupų 1

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį paragino imtis skubių veiksmų siekiant užkirsti kelią...

Verslo aplinka
2022.07.01
Trūkstant blankų Migracijos departamentas laikinai mažina išduodamų pasų skaičių

Trūkstant blankų Migracijos departamentas laikinai mažina išduodamų pasų skaičių, penktadienį pranešė Asmens...

Verslo aplinka
2022.07.01
EK siūloma pirmoji makrofinansinės pagalbos Ukrainai dalis – 1 mlrd. Eur

Europos Komisija penktadienį Ukrainai pasiūlė pirmąją 1 mlrd. Eur vertės dalį iš išskirtinio beveik 9 mlrd.

Verslo aplinka
2022.07.01
EK vadovė ragina Ukrainą paspartinti kovos su korupcija reformas

Ursula von der Leyen, Europos Komisijos (EK) pirmininkė, penktadienį Ukrainos parlamentui sakė, kad šalies...

Verslo aplinka
2022.07.01
Rusija grasina uždaryti Bulgarijos ambasadą 3

Rusija penktadienį pagrasino uždaryti savo ambasadą Bulgarijoje ir bulgarų misiją Maskvoje, tvyrant įtampai...

Verslo aplinka
2022.07.01
„Bloomberg“: naujame ES sankcijų pakete turėtų atsirasti patikslinimai dėl tranzito į Kaliningradą 3

Europos Sąjunga pradėjo rengti naują sankcijų Rusijai paketą, kuris turėtų apimti embargą jos aukso pasiūlai,...

Verslo aplinka
2022.07.01
„Deutsche Bank“: Vokietijai gresia recesija

Didžiausio Vokietijos komercinio banko „Deutsche Bank“ ekspertai įspėja, kad Europa susiduria su nauju...

Verslo aplinka
2022.07.01
EK leido netaikyti muitų ir PVM ukrainiečiams gyvybes gelbstinčioms prekėms

Europos Komisija (EK) priėmė sprendimą, kuriuo Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms leidžiama laikinai...

Verslo aplinka
2022.07.01
Maskvos karo kišenes pildo Kinijos ir Indijos tandemas Premium

Rusijai stringant sankcijų gniaužtuose, Kinija ir Indija pamažu tampa svarbiausiomis Maskvos finansuotojomis.

Verslo aplinka
2022.07.01
A. Januška. Akis, kuri nemato toliau blakstienų 6

„Nekenčiu nežinojimo, menkos vaizduotės, akies, kuri nemato toliau už savo blakstienas. Viskas yra įmanoma.

Nuomonės
2022.07.01
A. Bilotaitė: migrantų srautas sumažėjęs, bet provokacijų gali būti

Neteisėtos migracijos srautai atrodo nuslūgę, bet atsipalaiduoti negalima, nes provokacijų galimybė išlieka,...

Verslo aplinka
2022.07.01
V. Landsbergis: išmokime gyventi be Rusijos Premium

Vytautas Landsbergis, atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, VŽ podkaste apgailestauja, kad mes...

Laisvalaikis
2022.07.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku