Seimas neskuba jungti Kainų komisijos ir Ryšių tarnybos

Antradienį Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkėje buvo numatytas Infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projekto pateikimas. Kartu Žygimantas Vaičiūnas, energetikos ministras, turėjo pristatyti dar 24 lydinčiuosius įstatymų projektus.

Tačiau konservatorius Dainius Kreivys plenarinio posėdžio pradžioje pasiūlė iš darbotvarkės išbraukti visus šiuos klausimus. Anot p. Kreivio, „buvusios Vyriausybės dar prieš metus parengtas ir Seimui pasiūlytas projektas dėl trijų gana skirtingas funkcijas atliekančių institucijų sujungimo į vieną nėra pakankamai gerai paruoštas ir išdiskutuotas, todėl reikėtų jį grąžinti Vyriausybei dar projektą patobulinti arba Seime daugiau skirti diskusijoms šiuo klausimu“.

Absoliuti dauguma Seimo narių, įskaitant ir iš valdančiosios valstiečių-žaliųjų bei socialdemokratų koalicijos, sutiko su konservatoriaus argumentais ir 83 balsais prieš 8 bei 13 susilaikius nusprendė iš darbotvarkės išbraukti Infrastruktūrų tarybos įsteigimo įstatymą.

Valdančiųjų atstovai VŽ paaiškino, kad prie šio projekto Seimo posėdyje bus bandoma grįžti kiek vėliau, galbūt iki to laiko jį pasvarstys jau Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė, nes pirminį projektą pernai lapkritį patvirtino dar Algirdo Butkevičiaus ministrų kabinetas.

Idėja į vieningą Infrastruktūrų reguliavimo tarnybą (IRT) sujungti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (VKEKK), Ryšių reguliavimo tarnybą (RRT) bei Valstybinę energetikos inspekciją (VEI) sklando jau kelerius metus. Tačiau tik pernai rudenį visi suderinimai tarp ministerijų ir kitų žinybų buvo baigti, o Vyriausybė perdavė Seimui svarstyti atitinkamą įstatymo projektą.

Jis numatė, kad IRT turi atsirasti nuo 2018 m. sausio 1 d. Tačiau dabar, kai Seimas atidėjo projekto svarstymą, greičiausiai bus atidėtas ir pats VKEKK, RRT bei VEI sujungimas.

Energetikos ministerija buvo siūliusi, kad tokia jungtinė institucija atsirastų jau nuo 2017 m. Tačiau užtruko nesutarimų dėl šio projekto derinimai.

Vyriausybė taip pat siūlė, kad IRT narių darbo užmokesčio nustatymo principas būtų analogiškas Lietuvos banko institucijų darbuotojų algų formulei. Tam kurį laiką prieštaravo Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nes tai esą sugriautų vieningą „visiems valstybės pareigūnams taikomą sistemą, numatytą Valstybės politikų, teisėjų ir pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, netaikant išimčių“.

Bet Energetikos ministerija ilgą laiką gynė savo poziciją, kad IRT darbuotojų atlyginimo skaičiavimo išimtys yra galimos, atsižvelgiant į kitus valstybės tarnyboje egzistuojančius precedentus – Lietuvos banke, Valstybinėje atominės energetikos saugos inspekcijoje. Vyriausybėje galų gale buvo pritarta Energetikos ministerijos pozicijai šiuo klausimu.

Paskaičiuota, kad VKEKK, RRT ir VEI sujungimas į IRT valstybės biudžetui gali kainuoti iki 2,5 mln. Eur. Nors anksčiau žadėta, kad tokia vieninga institucija padės kasmet sutaupyti apie 5% dabar trims žinyboms išleidžiamų lėšų, naujesni paskaičiavimai rodo, kad jokių sutaupymų gali ir nebebūti, nes jungtinė institucija įgis naujų funkcijų.

Numatyta, kad IRT perimtų visas dabar VKEKK, RRT bei VEI funkcijas, įskaitant ir elektros bei šilumos kainų reguliavimo klausimus. Be to, pasak įstatymo aiškinamojo rašto, IRT „vykdys naujas – geležinkelių rinkos priežiūros – funkcijas, kurios bus perimtos iš Konkurencijos tarybos“.

Naujame įstatyme numatyta, kad IRT turėtų sudaryti 7 nariai, kurios 6 narius ir pirmininką premjero teikimu skirs prezidentas 5 metų kadencijai, bet ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.