Kyla į kovą už teisę taisyti daiktus
Amerikoje šie judėjimai jau daugiau nei dešimtyje valstijų išsikovojo kai kurių įstatymų pataisų priėmimą. Europos Parlamentas pastaruoju metu taip pat pasiūlė priimti teisės aktus, nurodančius gamintojams teikti produkciją, kurią galima lengvai pataisyti, rašo „The Economist“.
Gamintojų politika
Kai kurie sudėtingi įtaisai, tokie kaip kopijavimo aparatai ar medicininė įranga visuomet buvo sunkiai pataisomi. Tačiau tai, kas anksčiau buvo išimtimi, dabar tapo taisykle, sako Nabilas Nasras iš Ročesterio technologijų instituto. Net „John Deere“ traktoriuose šiandien yra milijonai programinės įrangos kodų, kurie kontroliuoja viską nuo variklio veikimo iki sėdynių atlošų.
„Jeigu turėdavo problemų su traktoriais, galėdavome susitaisyti juos patys. Dabar nebegalime to padaryti“, – sako Guy Millsas, ūkininkas iš Nebraskos valstijos.
„iFixit“, internetinė svetainė, kurioje talpinama informacija apie daiktų taisymą, išanalizavusi naująjį „Samsung Galaxy 8“ telefoną, nustatė, kad jis yra sulipdytas klijais, todėl jo taisyti iš esmės neįmanoma. Pastaruoju metu vis daugiau gamintojų atsisako smulkių tvirtinimo detalių ir taip pat apsunkina daiktų remontą.
Gamintojai taip pat dažnai taiko mažiau matomus taisymo apribojimus. Įmonės neleidžia koreguoti programinės įrangos, kurti diagnostinių gedimo sistemų, neteikia techninės informacijos bei reikiamų taisymo įrankių ar atsarginių dalių.
Kompanijos tvirtina ribojančios taisymo galimybę, norėdamos apsaugoti savo intelektinę nuosavybę bei vartotojus nuo nekokybiškų paslaugų ir produktų. Pavyzdžiui, „Apple“ teigia norinti užtikrinti, kad vartotojai nenukentėtų nuo sudužusių ir blogai sutvarkyti telefonų ekranų. Be to, taip esą apsisaugoma nuo įsilaužimų į sistemas ir kitų kibernetinių grėsmių.
Vis dėlto remonto galimybių ribojimas turi daug minusų, rašo „The Economist“. Firminiai salonai visuomet siūlo kur kas brangesnes paslaugas nei nepriklausomi taisytojai. Be to, dažnai jie negali ištaisyti problemas ir siūlo pirkti naujus produktus. Pataisymo ribojimas taip pat mažina inovacijų galimybę. Netaisomi daiktai dažnai yra tiesiog išmetami, o tai didina taršą bei išteklių švaistymą.
Sulaukia paramos
Norėdama pakeisti tokias tendencijas, „Taisymo asociacija“ – lobistinė grupė Amerikoje, nori, kad būtų priimti įstatymai, užtikrinantys teisę į pataisomus daiktus. Teisės aktai reikalautų įmonėms visuose sektoriuose suteikti vartotojams galimybę rinktis nepriklausomus taisytojus, kurie turėtų tas pačias galimybes – reikiamą informaciją, atsargines dalis ir įrankius – taisyti produktus. Tikimasi, kad vienai valstijai priėmus tokį teisės aktą, įvyks domino efektas ir jos pėdomis paseks kitos.
Tačiau šios asociacijos pasiūlymams priešinasi gamintojai. Pavyzdžiui, „Apple“ išsiuntė į Nebraskos valstiją lobistą, kuris įtikinėja vietos politikus, kad toks teisės aktas į regioną pritrauks šimtus programišių.
Vis dėlto Amerikoje teisė į pataisomus daiktus daugelyje valstijų remia tiek respublikonai, tiek demokratai.
Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui Prancūzijoje, jau yra draudžiama gaminti produktus, kuriems iš anksto numatytas ribotas veikimo laikas. Už tai gresia bauda iki 300.000 Eur arba 5% įmonės metinių pardavimų pajamų šioje šalyje. Gamintojai čia taip pat privalo informuoti pirkėjus, kiek jų gaminiai turėtų veikti. Vyriausybė tikisi, kad tai privers įmones gaminti produktus, kurie yra lengviau taisomi.
Daiktų taisymo problema yra didesnės problemos dalis – ką reiškia daiktų nuosavybė skaitmeniniame amžiuje, sako Jasonas Schultzas iš Niujorko universiteto.
„Savininkams šiandien dažnai neleidžiama perparduoti daiktų, pakeisti juos ar sujungti su kitais skaitmeniniais prietaisais“, – tvirtina jis.
Įmonės netgi ėmėsi riboti, ką pirkėjai gali daryti su savo įsigytais produktais. Pavyzdžiui, „Tesla“ neleidžia savivaldžių automobilių naudoti pavėžėjimo paslaugoms, tokioms kaip „Uber“. Taip greičiausiai elgiamasi, nes įmonė planuoja analogišką savo platformą. Vis dėlto tokios priemonės gali jau netrukus būti apribotos.
