Katalonijos prezidentas: laimėjome teisę į valstybingumą

FOTOGALERIJA WEB Katalonijos referendumas dėl nepriklausomybės (42 nuotr.)

Katalonijos vadovas Carlesas Pugdemontas, praėjus kelioms valandoms po Katalonijoje sekmadienį surengto balsavimo dėl regiono nepriklausomybės pabaigos, pareiškė, kad regionas „laimėjo teisę į valstybingumą“, jį cituoja BBC.

„Po šios vilties ir kančių dienos Katalonijos piliečiai laimėjo teisę turėti nepriklausomą valstybę, kurios valdymo forma būtų respublika“, - teigė jis, atliepdamas klausimą, kuris buvo užduotas balsavusiems referendume („Ar norite, kad Katalonija taptų nepriklausoma šalimi, kurios valdymo forma būtų respublika?“).

Pasak jo, oficialūs balsavimo rezultatai, kurie dar nėra paskelbti, bus pateikti regiono parlamentui svarstyti.

„Mes, katalonai, nusipelnėme teisės būti išgirsti Europoje“, - teigia p. Puigdemontas ir ragino Europos Sąjungą atkreipti dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus, kurie vyko balsavimo metu.

Savo ruožtu Ispanijos vyriausybė nepripažįsta, kad referendumas apskritai vyko.

„Referendumo Katalonijoje šiandien nebuvo, – užsidarius balsadėžėms spaudos atstovams pareiškė Mariano Rajoy, Ispanijos premjeras. – Procesas, kuris pasitarnavo tik sėjant atskirtį, supriešinant piliečius ir išprovokuojant nepageidaujamas situacijas, nepavyko“.

Jis pridėjo, kad didžioji dalis Katalonų nenorėjo dalyvauti balsavime ir pakluso įstatymams – „visi ispanai vertina jų požiūrį“. Premjeras atsakomybę už neramumus skyrė Katalonijos vyriausybei, kuri „skatino pažeisti įstatymus ir bendrą būvį“.

Balsavimo dėl regiono nepriklausomybės centrinė Ispanijos valdžia nepripažįsta ir dar iki referendumo pasižadėjo padaryti viską, kad jis neįvyktų. Nelegaliu jį paskelbė ir šalies Konstitucinis teismas – toks referendumas prieštarauja šalies Konstitucijai, pagal kurią Katalonija turi didelę autonomiją, tačiau yra integrali Ispanijos dalis.

Katalonijos vyriausybė yra pažadėjusi, gyventojams nubalsavus teigiamai, per 48 valandas paskelbti nepriklausomybę.

Rezultatus skaičiuoja sužeistaisiais

Tiek Barselona, tiek Madridas skaičiuoja uždarytas apygardas ir nukentėjusius per susidūrimus tarp policijos ir balsuotojų.

Sekmadienį Katalonijos gyventojai išsiruošė balsuoti Madrido nepripažįstamame ir šalies Konstitucinio Teismo uždraustame referendume dėl atsiskyrimo nuo Ispanijos ir nepriklausomybės paskelbimo. Referendumui sustabdyti centrinė valdžia pasitelkė gausias policijos pajėgas. Katalonijos sveikatos apsaugos departamento duomenimis, iki 19.30 vietos laiku 761 žmogui prireikė medikų pagalbos, 335 nukentėję - Barselonoje. Šalies Vidaus reikalų ministerija praneša apie 12 sužeistų pareigūnų. Informacjos apie balsavimo rezultatus kol kas nėra. Referendumo rezultatų nevertina jokia rinkimų komisija.

Biuletenyje balsuojantiems buvo pateikiamas vienas klausimas: „Ar norite, kad Katalonija taptų nepriklausoma šalimi, kurios valdymo forma būtų respublika?“ Atsakymai du – „Taip“ arba „Ne“. Balsadėžės buvo atidarytos 9.00 vietos laiku (10.00 Lietuvoje), balsuojama buvo iki 20.00 vietos laiku (21.00 Lietuvoje).

Pasak Jordi Turullo, Katalonijos vyriausybės atstovo spaudai, policijai sekmadienį pavyko uždaryti 319 balsavimo vietų – iš viso jų buvo kiek daugiau, nei 2.300. Anksčiau skelbta, kad policijos pareigūnai dar iki balsavimo pradžios buvo konfiskavę apie 10 mln. balsavimo biuletenių ir dar šeštadienį uždarė daugiau nei pusę balsavimo vietų.

Visgi, Madridas ir po visų įvykių liko nepajudinamas – Ispanijos vyriausybės akimis, jokio referendumo nebuvo.

Guminės kulkos

Konfliktas tarp policijos ir balsuotojų brendo jau nuo penktadienio, kuomet balsavimo vietomis paskelbtose mokyklose nakvoti ir taip užtikrinti, kad jos būtų atidarytos, pasiliko mokinių tėvai, moksleiviai ir mokytojai. Šeštadienį ir sekmadienį referendumo organizatoriai balsuotojus paragino rinktis dar iki atsidarant balsavimo vietoms. Organizatorių teigimu, policijai pavyko užkardyti balsavimą

Policija buvo gavusi nurodymą vykdyti neleisti žmonų į numatytas balsavimo vietas, kai kur riaušių policija jėga veržėsi į jas per jėgą, varė žmones lauk ir išnešė balsadėžes, praneša „Reuters“. Internete plinta vaizdo įrašai iš Barselonos ir Gironos miestų, kuriuose policijos pareigūnai prieš referendume dalyvaujančius žmones naudoja jėgą. Vienu atveju miniai išsklaidyti policija panaudojo ir gumines kulkas. Ispanijos vidaus reikalų ministerija į tai atsako vaizdais, kuriuose protestuotojai į pareigūnus svaido kėdes ir laikinas tvoras.

Dar neužsidarius balsadėžėms Ada Colau, Barselonos merė, skaičiavo, kad sužeistųjų skaičius viršijo 460 ir pareikalavo „tuoj pat nutraukti prieš beginklius gyventojus vykdomą policijos puolimą“.

„Nepateisinamas, neproporcingas ir neatsakingas jėgos panaudojimas, kurio ėmėsi Ispanijos valdžia šiandien ne tik nenumalšino katalonų noro balsuoti, bet ir padėjo išvaikyti abejones, kurias siekėme išsklaidyti šiandien“, – smurtą pasmerkė Carlesas Puigdemontas, Katalonijos prezidentas.

Policija smurtauja toli gražu ne visur. Katalonijos širdyje, į šiaurę nuo Barselonos, vietos policijos pajėgos jėgos nesiėmė, nepaisant to, kad jiems duoti tie patys nurodymai. Jie nesiėmė šturmuoti balsavimo vietų, kurių įėjimus susiburdami užtvėrė žmonės.

„Nesiimsime jėgos bandydami įeiti, bet liksime lauke visą dieną ir pasinaudosime proga įeiti, jei ji pasitaikys“, – naujienų agentūra „Reuters“ cituoja įvardintu nepanorusį būti pareigūną Sant Pere miestelyje.

Juanas Ignacio Zoido, šalies Vidaus reikalų ministras policijos veiksmus visoje šalyje pavadino „proporcingais ir pofesionaliais“.

Ilgas kelias

Aktyvios Katalonijos pastangos išsikovoti daugiau savarankiškumo tęsiasi jau antrą dešimtmetį. Partijos, pasisakiusios už autonomijos statuso patobulinimą, laimėjo absoliučią daugumą regioniniuose rinkimuose dar 2003-aisiais, primena „Politico“. Tuometis šalies premjeras José Luisas Rodr?guezas Zapatero tąkart pažadėjo paremti pertvarkas.

2005-aisiais Katalonijos parlamentas patvirtino reformą, pagal kurią regionui suteikiama teisė tiesiogiai rinkti mokesčius, katalonų kalbai suteikiamas svarbesnis statusas už ispanų, sustipinami vietos politikų įgaliojimai. Tačiau 2006-aisiais tuometinis opozicijos lyderis Mariano Rajoy apskundė reformą Konstituciniam teismui.

2006-aisiais Ispanijos parlamentas palaimino sušvelnintą reformos paketą, jį referendume patvirtino Katalonijos gyventojai. Tačiau 2010-aisiais Konstitucinis teismas nusprendė, kad jis prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui ir jį atšaukė. Būtent tuomet gimė judėjimo už nepriklausomybę iniciatyva. Prie šios idėjos populiarumo prisidėjo ir valstybei skaudžiai smogusi ekonominė krizė. Katalonija yra vienas iš turtingiausių šalies regionų, įvairūs skaičiavimai rodo, kad į biudžetą jis sumoka 10-15 mlrd. Eur daugiau nei gauna atgal.

2011-aisiais premjeru tapus p. Rajoy, jo vyriausybė pakeitė regionų skolinimosi taisykles, kurios jiems tapo labiau nepalankios. Tai sukėlė masinius protestus.

Katalonai ėmė reikalauti tokių pat sąlygų, kokias turi baskų kraštas, galintis rinkti mokesčius tiesiogiai. Madridas atmetė tokį pasiūlymą. Po metų buvo atmestas ir kitas pasiūlymas, pagal kurį būtų nustatyta maksimali Katalonijoje surinktų lėšų suma, kurią centrinė valdžia gali skirti kitiems regionams.

2014-ųjų lapkritį buvo surengtas teisiškai neįpareigojantis referendumas dėl nepriklausomybės. 81% ją palaikė, tačiau dalyvavimo procentas tesiekė 36%. Po metų atsiskyrimą nuo Ispanijos palaikančios partijos dar kartą pelnė daugumą.

Jos pasiryžo surengti referendumą spalio 1-ąją, o sėkmės atveju, per 48 valandas paskelbti nepriklausomybę.